Tauragie nieka nie
Įkelta:
2021-08-11
Nuotrauka
Renata Karvelis
Nuotraukos autorius:
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Aprašymas

Renata Karvelis.

 

Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT

Po renginio muziejaus lankytoja kalba. Kaip gaila, sako ji, kad tiek mažai žmonių atėjo, aš draugėm sakiau, einam kartu, bet jos eilinį sykį padejuoja, kad „Tauragie nieka nie“. Tokių arba panašių žodžių kartais vis nugirstu. Dažnai atrodo, kad patys tauragiškiai itin susirūpinę, kur tuo metu yra likę miestiečiai, kodėl nesirenka vakaro praleisti kultūriniame renginyje – juk pasiūla ir įvairovė vis gausėja.

Žinau, kur yra tauragiškiai. Ogi, labdarynuose! Taip, pamenu savo nuostabą, ištikusią prieš porą metų dėvėtų rūbų parduotuvėje. Įėjusi į vienos jų vidų, sustingau iš nuostabos. Per pietų pertrauką ankštoje parduotuvės patalpoje tarp perpildytų rūbų pakabų dūzgė įvairiausi žmonės. Ir vyrai, ir moterys, ir jauni, ir seni, ir, regis, mažai turintys, ir, atrodo, pasiturinčios ponios.

Iš susikaupusių jų veidų aiškiai matėsi, kad naujo asortimento atvežimo diena buvo lauktas dalykas mieste. Narstydama tarp pakabų, slapta dirstelėdavau į žmones. Spėliodavau, ką jie dirba, kokie jų interesai, ką reiktų padaryti, kad jie ateitų į mano organizuojamą renginį. Visi veidai buvo nauji ir nematyti, nes etatinius muziejaus renginių lankytojus jau atpažįstu.

Kaip tik šįmet Lietuvos kultūros taryba pristatė tyrimą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“, kuriame suklasifikavo regioninius kultūros paslaugų poreikius. Tauragės regionui prilipdyta nauja etiketė – čia mažiausiai dalyvaujančių ir linkusių dalyvauti kultūrinėse veiklose. Tik 31 proc., lyginant su Lietuvos vidurkiu, t. y. 45 proc.

KOG instituto tyrimų ir įžvalgų vadovė Rūta Matulaitienė, parengusi ataskaitą, detalizuoja, kad Tauragės regiono gyventojai patys nedalyvauja kultūroje ir turi mažesnį ratą kartu einančių į kultūros renginius žmonių, todėl neturi su kuo jų aptarti ir pasidalyti įspūdžiais. Kitas reikšmingas akcentas – kad kultūros Tauragės krašto gyventojų gyvenime tiesiog yra mažiau, nes taip jiems įprasta nuo mažų dienų. Tokį toną, anot pranešėjos, uždavė nepalankus kultūrinis kontekstas. Net 42 proc. Tauragės regiono gyventojų užaugo nepalankiame kultūriniame kontekste – tai yra didžiausias rodiklis Lietuvoje (vidurkis – 27 proc.).

Tauragės regiono kultūrinė padėtis tampa unikali visos Lietuvos atžvilgiu, mat kitas tyrimas irgi sufleruoja panašias tendencijas. Šių metų kovo 26 d. Lietuvos kultūros taryba kartu su Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir Ateities visuomenės institutu virtualiai pristatė tyrimo „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ rezultatus. Remiantis šiuo tyrimu, Tauragės regionas – tai mažiausiai menininkų turintis regionas Lietuvoje. Menotyrininkė, prodiuserė, Kultūros ir meno tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos narė Goda Giedraitytė diskusijos metu reflektavo ir iškėlė klausimą apie Tauragę ir kaip jaučiasi kūrėjai, kaip jie gyvena mažuose miestuose.

Galiu atsakyti, mat pati atlikau etnologinį tyrimą. Vytauto Didžiojo universitete šįmet apgyniau magistro darbą pavadinimu „Šiuolaikinių menininkų tapatybė: Tauragės atvejis“ (vadovė doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė), tyrimo objektas – Tauragės menininkai. Metodas – pokalbiai pagal iš anksto paruoštą klausimyną.

Menininko sąvoka nėra iki galo apmąstyta. Istorinis kontekstas menininko terminą siejo su skirtingomis laikmečio diktuojamomis reikšmėmis. Savo darbe naudojau tokią menininko sąvoką: „Menininkas – tai kuriantis asmuo, kuriam esminis poreikis yra kūryba, kuris savo meniniuose sprendimuose remiasi autentiškumo paieškomis, kuris yra meno lauko dalyvis.“

Tauragė kaip geografinė vieta tyrime menininkus sieja visų pirma kaip kultūrinė erdvė, kurioje jie vienaip ar kitaip reiškiasi (organizuoja kūrybinius vakarus, renginius, eksponuoja parodas ir kt.). Vieni jų čia šiuo metu gyvena, kiti jų yra iš čia kilę ir grįžta, kad periodiškai dalyvautų kultūrinėje veikloje. Visi tyrime dalyvavę menininkai 2019–2020 metų laikotarpiu yra pristatę savo kūrybą Tauragėje. Per interviu menininkai nurodydavo kitus Tauragėje kuriančius asmenis, taip, naudojant sniego gniūžtės principą, palaipsniui prasiplėtė pateikėjų ratas.

Apibendrinant galima sakyti, kad Tauragės menininkams neretai trūksta tradiciškai suvokiamo išorinio patvirtinimo, kuris paliudytų apie jų turimą menininko statusą. Tokiu išoriniu patvirtinimu gali būti pinigai, gaunami už kūrybą, meninės veiklos dominavimas dienotvarkėje, pozityviai vertinami, aiškūs kūrybos rezultatai. Tauragės mieste dėmesys menininkams yra labiau fragmentiškas ir proginis nei sistemingas ir nuolatinis. Vien tik honorarai nelemia buvimo ar nebuvimo menininku. Tie pateikėjai, kurie jaučiasi realizavę save, atradę savo kūrybinę išraišką, skyrę tam pakankamai laiko, investavę į savo kvalifikaciją, – jie nebesvarsto, ar yra menininkai, jiems jau nereikia išorinio patvirtinimo. Didžioji dalis jų savo karjerą sėkmingai vysto nacionaliniu lygiu. Tačiau aiškiai matyti, kad dalis pateikėjų yra nenurimstantys ieškotojai. Jie aktyviai ar pasyviai siekia save įtvirtinti kaip menininkus, pirmiausia – psichologiniu lygmeniu, nes norėtų save išreikšti kūrybinėje veikloje ir (ar) iš meninės veiklos išgyventi.

Tauragė kaip namų vieta jauki jauniems menininkams. Čia jie sulaukia labai daug palaikymo ugdymo ir kultūros įstaigose. Tiesa, išvykus iš Tauragės, panašu, reikia iš naujo išsikovoti savo pozicijas, o tai kelia vidinę įtampą, nes menininkų rinka didžiuosiuose Lietuvos miestuose perpildyta.

Nors savo tyrime nekėliau uždavinio ieškoti priežastinių ryšių, vis dėlto kalbant su Tauragės menininkais išryškėja nepalankiai organizuojamos Lietuvos kultūros politikos problemos, ypač periferijos atžvilgiu, komplikuotas pats Tauragės istorinis kontekstas. Tai daugiakultūris kraštas, per pasaulinius karus du kartus netekęs didžiosios dalies paveldo objektų, papildomą įtampą visuomenėje kelia pasienio gyvenimo aktualijos, jaučiamas ilgalaikis galios pozicijoje esančių asmenybių poveikis, pramoninio miesto tapatybė ir kitos aplinkybės veikia čia gyvenančius menininkus.

Pateikėjai įvardija, kad paprastai menininkams turėtų būti būdingi aukšti moraliniai ir dvasiniai idealai, svajingumas, introvertiškumas, susikoncentravimas į savo vidų, tačiau Tauragės miesto kultūrinis kontekstas veikia priešingai. Idealų čia nedaug. Mokyklos lankymas kartais tik formalumas, nes tikroji mokykla yra gyvenimas. Žmonės nuo jaunų dienų pasienio teritorijoje žinojo, kaip gyventi, kokios strategijos pasiteisina. Ankstesnės kartos matė knygnešių ir kontrabandininkų, o dabar jaunoji karta artimoje aplinkoje mato verslaujančių žmonių, vyrų, važinėjančių Tauragės gatvėmis naujausių modelių automobiliais „kaip Niujorke“.

Menininkas gyvena ir kuria anaiptol ne išgrynintoje erdvėje. Visuomenės gyvenimas turi jam įtakos, mat kiekvieno menininko kūryboje, valdomoje pasąmonės ir instinktų, girdimas kultūrinės aplinkos balsas. Greta meniškų galima išskirti ir „nemeniškas“ savybes, kurios išsiugdo augant Tauragės mieste. Šio krašto menininkai dažnai pasižymi pragmatiniu požiūriu į savo kūrybą. „Kas greitesnis – tas gudresnis“ jausena, persmelkusi visas gyvenimo sritis, ugdo Tauragės menininko tapatybėje drąsą veikti, drąsą rizikuoti, išnaudoti pasitaikiusias galimybes. Jie geba lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius. Šie menininkai yra labiau linkę prisiimti atsakomybę už savo meninės veiklos rezultatus ir pasisekimą. Vienas tyrime dalyvavęs menininkas akcentuoja, kad novatorišką požiūrį į kūrybos pritaikymą verslui išugdė jame būtent Tauragės miesto atmosfera.

Tačiau ne visus tokia konkurencinga aplinka veikia teigiamai. Vyresni tyrime dalyvavę Tauragės menininkai savo meniškumą yra linkę slėpti nuo visuomenės. Dalis jų sąmoningai yra nutrynę savo išskirtinumą. Kitas menininkas pasakojo, kad atsikraustęs į Tauragę prieš keliolika metų turėjo ilgus plaukus, tačiau juos buvo priverstas nusikirpti, nes buvimas menininku tuomet buvo suvokiamas kaip silpno žmogaus bruožas. Pasitaiko, kad menininkai niekam nesipasakoja, kad jie kuria, neafišuoja, nereklamuoja savo meninių gabumų. Kaip teigė tyrime dalyvavęs kitas pateikėjas, žmonės tikisi, kad menininkas kurs veltui, neprašydamas honoraro. Nemokamų paslaugų kultūra vis dar gaji.

Tauragės menininkai stebi miesto kultūrinį gyvenimą ir (ar) jame dalyvauja. Tiesa, dalis jų tikslingai renkasi profesionalaus meno renginius arba savo buvimu palaiko pažįstamų kultūrines iniciatyvas. Iš tiesų, tauragiškiai menininkai vienas kito Tauragėje nepažįsta. Jiems sunkiai pavyko identifikuoti kultūros lauko autoritetus. Dešimties metų amžiaus skirtumas reiškia, kad žmonės jau užaugo skirtinguose miestuose. Jei kalbame apie iš Tauragės išvykusius menininkus, buvusios pažintys palaipsniui išblėsta. Tačiau sugrįžę jie siekia savo kūryba daryti pozityvią įtaką miesto kultūriniam gyvenimui, o tai žavu.

Tyrimo metu pavyko sužinoti, kad vienas menininkas iki šiol organizuoja privačius renginius Tauragėje. Šią veiklą jis pradėjo dar būdamas mokinys, o dabar kartais grįžta miestan, kad suorganizuotų vakarėlį. Renginiai yra uždari ir tik su kvietimais, mat norima, kad susirinktų tikslinė auditorija. Pateikėjas mini, kad jau pasimokė iš savo patirties ir jokių „marozų“ neįsileidžia.

Nuasmenintas pasyvus dalyvavimas masiniame renginyje neužpildo skurdžių kultūrinių patirčių stokos, apie kurią sufleruoja šiųmetinis Lietuvos kultūros tarybos tyrimas. Kultūros paslaugos turi būti įtraukios. Racionalu, jei kiti tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Tauragės apskrityje prioritetai galėtų būti skiriami kultūrinei edukacijai, dalyvaujamajai kultūrai ir vietos kultūrinio potencialo auginimui, menininkų įveiklinimui. Štai todėl savo veikloje aš matau prasmę net ir tada, jei į renginį nesusirenka masės. Saujelė motyvuotų dalyvių tampa „mikroinfluenceriais“, pirmiausia – savo artimųjų rate.

Atlaisvinant šių metų pavasarinį karantiną man skambina etatinė muziejaus renginių lankytoja. Sako, kad nesijungia į mano virtualius renginius, kad tas ekranas – ne taip, kaip gyvas buvimas, kad pavargo, kad labai laukia, kada galėsime iš tikro susitikti. Ir tarp kitko, sako, ji, toj parduotuvėj ant kampo yra toks sijonas, nueik, pasižiūrėk, man atrodo, kad tau tiks, paskambinau, nes labai labai norėjau pasakyti. Ir kiekvieną kartą, kai atsitiktinai susitinkam kokioj gatvėj, mudvi aptariam būsimus arba praėjusius renginius ir, žinoma, pakalbam apie sijonus. Dabar vienas toks labdarynas persikėlė arčiau josios namų, tai nebežinau tiksliai, kada į Tauragę atveža naują asortimentą.

 

Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.