Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė – su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Užaugino tris vaikus
Genovaitė ištekėjo 37-erių. Šeimoje užaugo 3 vaikai. Vyriausias iš jų, sūnus Jonas, nuo mažens buvo itin pamaldus. Genovaitė prisimena, kad net mažas vaikas būdamas Jonukas pats paragindavo mamą vakarais kartu su juo priklaupti maldai. Jo gyvenimo kelio pasirinkimas buvo aiškus nuo mažens. Dukra Rita pasakoja prisimenanti, kaip mama svajodavo, kad sūnus bus kunigas, o dukros – viena mokytoja, kita – siuvėja. Jonas iš tiesų tapo kunigu, Rita pasirinko mokytojos profesiją ir iki šiol dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą Batakių mokykloje, o jauniausioji Vita tapo teisėja. Ji gyvena Kaune.
Senolė gali džiaugtis 6 anūkais. Ji turi ir 10 proanūkių, „pakeliui“ ir 11-as.
Santarvės netrūko
Genovaitė užaugo Raseinių rajone, Betygalos apylinkėje, Pikčiūnų kaime, kur, kaip ji sako, sueina keturi keliai. Mokytis teko jai nedaug, nes reikėjo padėti tėvams. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Genovaitė su dvyne seserimi buvo jauniausios.
Ir sukūrus savo šeimą lengva nebuvo. Ji sunkiai dirbo kolūkyje laukininkystės darbininke, teko dirbti ir „vyriškus“ darbus, ir buhaltere būti. Ištekėjo ji už politinio kalinio, grįžusio iš tremties ir neslėpusio savo pažiūrų, giliai tikinčio žmogaus. Kolūkyje už sunkius darbadienius gaudavo apverktiną atlygį. O dar ir kolūkio valdžia nuolat ieškojo priekabių, nes tokių žmonių valdžia nemėgo. Pavyzdžiui, neišdirbai trijų darbadienių – ir atima pusę arų. O ten miežiai pasėti. Atvažiavo, iškūlė ir išsivežė... Ir gyvenk kaip nori.
Tėvas, nors buvo labai darbštus, stengdavosi nepraleisti atlaidų, eidavo giedoti į šermenis, tad neretai didžioji dalis ūkio rūpesčių guldavo ant mamos pečių. Ji, pasakoja dukra, dėl to nepykdavo ir sugebėdavo taip surikiuoti ūkio darbus, kad viskas būdavo atlikta laiku, visos išlaidos suskaičiuotos. Pasak Ritos, ji mokėjo taupyti, tad maisto namuose niekada nestigo.
– Nors gana skurdžiai gyvenom, bet užtat santarvės ir meilės mūsų namuose niekada netrūko, – prisimena ir guodžiasi senolė, mintimis perbėgusi savo vargų ir rūpesčių pilną gyvenimą.
Apie tai, kaip gražiai visą gyvenimą sutarė tėvai, pasakoja ir Genovaitės dukra Rita:
– Niekada negirdėjau barnių, keiksmažodžių ar pakeltų balsų. Žinoma, nesusiderinimų būdavo, bet tėvai mokėjo kažkaip ramiai juos išsiaiškinti.
Dukra Rita pasakoja, kad mama visada buvo labai darbšti, geros nuotaikos, nepikta, svetinga, gero visiems linkinti. O sulaukti tokio garbaus amžiaus turbūt padėjo dar ir darbštumas, optimizmas ir teigiamas požiūris į gyvenimą. O gal ilgaamžiškumo paslaptis – dar ir gebėjimas nenešioti savyje pykčio, pavydo, mokėjimas džiaugtis ir branginti tuos, kurie šalia?
Rita įsitikinusi, kad tvirtas tikėjimas ir darni santuoka tarp žmonių, kurie niekada nesipyko, neįžeidė, bet palaikė vienas kitą, neabejotinai prisidėjo prie ilgo abiejų tėvelių gyvenimo. Jos tėvas mirė prieš keletą metų, nugyvenęs ne mažiau gražų ir ilgą gyvenimą – sulaukęs 102 metų.
Labai mėgo siūti
Vienas mėgstamiausių užsiėmimų jaunystėje, o ir vėlesniais laikais, atnešdavusių ir duonos kąsnį, – siuvimas. G. Bagdonienė prisimena, kaip tėvai dukroms nupirko siuvimo mašiną – tais laikais brangų daiktą, kainavusį 700 litų. Pirko išsimokėtinai. Kai visos seserys ištekėjo, siuvimo mašina liko Genovaitei, o ši ją labai saugojo. Amato ji mokėsi pas siuvėją Raseiniuose.
– Per karą, kai bombos imdavo kristi, viena pati čiupdavau tą mašiną ir bėgdavau ją paslėpti. Nors labai sunki buvo, kažkaip įstengdavau pakelti viena. O kai bombardavimas baigdavosi, iš slaptavietės ją parnešdavom jau dviese... – prisimena senolė.
Pomėgis siūti labai padėjo sovietiniais laikais, kai parduotuvėse drabužių nebuvo iš ko pasirinkti, o juk namie augo trys vaikai. Genovaitė ne tik savus vaikus apsiūdavo, bet ir kone visą kaimą. Ir dabar senolė vos pamačiusi drabužį įvertina, ar kokybiškai jis pasiūtas, ar taisyklingai įstatytos rankovės. Šiuolaikinius drabužius ji vertina kritiškai – esą dabar taip nebepasiuva...
Dirbančią mamą visada lydėdavo daina. Dukra prisimena, kad ir tėvelis labai gražiai dainavo, o mama turėjo netgi dainų sąsiuvinius, į kuriuos užsirašydavo populiarių dainų, dažniausiai tai būdavo romansai, tekstus. Genovaitė net ir vaidinti mėgo – dalyvaudavo kaime pastatytuose spektakliuose.
Būtina dienos dalis – mišios per radiją
Dabar svarbiausia senolės „veikla“ – klausytis „Marijos radijo“. Vidurdienį jis transliuoja šv. Mišias, tai Genovaitei – labai svarbi dienos dalis, kurios praleisti nevalia, juo labiau, kad į bažnyčią dabar nebe taip dažnai nueina. Tada ji sako – važiuoju į Šiluvą, Vilnių ar kur kitur, iš kur tądien transliuojamos mišios.
Genovaitė anksčiau labai mėgo skaityti. Dukra sako nespėdavusi knygų iš bibliotekos nešti. Mama skaitydavusi istorines knygas, ypač mėgusi apie tremtį, įžymių žmonių biografijas, gyvenimo aprašymus. Tiesa, dabar jau akys kiek pasilpusios.
Popiet, jei gražus oras, Genovaitė kone kasdien išeina pasivaikščioti, aplanko kaimynes, pasikalba su draugėmis.
Sveikata nesiskundžia
Senolė sako nesanti išranki maistui. Ji valgo viską, bet saikingai. Anksčiau, tiesa, labai mėgusi saldumynus, o dabar jų visai nebenorinti. Sako, kad jos sveikata visą gyvenimą buvo gera. O dukra pasakoja, kad mamai sveikatos tyrimus atlikusi slaugytoja su gydytoja tik galvas kraipo, žiūrėdamos į jų rezultatus. Nesiskundžia Genovaitė ir atmintimi – sako vienodai gerai prisimenanti ir kelių dešimčių metų senumo, ir vakarykščius įvykius. Tiesa, pastaruoju metu kiek apsilpo akys, klausa nebe tokia gera, o kur nors toliau einant prireikia vaikštynės.
Šimtametė džiaugiasi, kad ji senatvėje rūpestingai prižiūrima ir visų giminaičių mylima.
Graži šventė
Seniausios ir labai mylimos giminės atstovės garbingos sukakties artimieji nepamiršo – buvo surengta graži šventė. Tą dieną Batakių bažnytėlėje ją sveikino daugybė žmonių, visi sugiedojo „Ilgiausių metų“, perrišo jubiliejine juosta. O šv. Mišias aukojo ne tik Batakių klebonas, bet ir sūnus Jonas, kunigaujantis Šiaulėnuose bei Šaukėnuose (Radviliškio rajone), perdavęs ir vyskupo Eugenijaus Bertulio sveikinimus.
Garbingo jubiliejaus proga G. Bagdonienę sveikino giminaičiai, o sūnus Jonas netgi surinko jos jaunystės muzikos įrašų, jais labai sujaudindamas mamą. Jubiliatės gyvenimo akimirkas priminė ir ant sienos rodytos skaidrės.
Sveikino dviejų rajonų vadovai
Rugpjūčio 12 dieną 100 metų šventusi G. Bagdonienė sulaukė net dviejų rajonų vadovų sveikinimų – jos nepamiršo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis ir Betygalos seniūnijos seniūnas Stanislovas Totilas – šioje seniūnijoje prabėgo visas senolės gyvenimas. G. Bagdonienė kartu su savo šeima ilgus metus gyveno Gedvydų kaime, Raseinių rajone, tačiau prieš 5 metus ji atsikraustė gyventi į Batakių miestelį, pas dukterį. Pabendravę su jubiliate savivaldybės atstovai feisbuke parašė, kad liko sužavėti jos puikia atmintimi ir šviesiu protu – švęsdama gimtadienį G. Bagdonienė spinduliavo puikia nuotaika, elegancija ir dalinosi savo prisiminimais bei gyvenimiška išmintimi.
Pasveikino jubiliatę ir Tauragės savivaldybės atstovai. Pasak šimtametę aplankiusios vicemerės Virginijos Eičienės, susitikimo metu jubiliatė spinduliavo gera nuotaika ir noriai dalijosi jaunystės prisiminimais, papasakojo apie pomėgį skaityti ir tai, jog turi puikią atmintį. Tuo įsitikinti galėjo ir vicemerė, kuriai G. Bagdonienė padeklamavo vieną mintinai išmoktų eilėraščių.
V. Eičienės teigimu, šis susitikimas padovanojo daug gerų emocijų. „Žvali, besišypsanti ir spinduliuojanti gera nuotaika“,– taip jubiliatę apibūdino vicemerė. Jubiliejaus proga moteriai palinkėta stiprios sveikatos ir toliau išlikti puikios nuotaikos. Vicemerė perdavė mero Dovydo Kaminsko sveikinimus.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2025 m. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie veiklą pradės vykdyti jau nuo sausio mėn. pradžios, nes jie turėtų pasiruošti iš anksto ir verslo liudijimą įsigyti nelaukiant paskutinių šių metų dienų. Patogiausia tą padar
Mintimis dalinasi Janina Pukelienė, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/6ZvaPL4Dh9acIKZ3Y3y4hR ...iš istorijos... - Prisiminėme visus keturis buvusius mokyklos direktorius nuo pirmojo iki ketvirtojo - Valentiną Pocevičių, Algirdą Medeikį, Eugenijų Šaltį
Vakar, gruodžio 10 d., Šilutės miesto gyventojams šventinės nuotaikos trumpam subliuško. Gerokai po vidurnakčio policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad trys asmenys, automobilių stovėjimo aikštelėje, šokinėja užlipę ant automobilio „Audi“ stogo. Įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais,
Tauragės kultūros centre, Edmundo Mažrimo parodų salėje eksponuojama tapybos paroda „Užtvanka/Potvynis“. Dailininkas Šarūnas Šarkauskas gimė 1967 metais Kaune. Šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje. Nuo 1991 metų dalyvauja menininkų grupių parodose, pleneruose, rengia personalines tapybos darbų parodas.
Kas yra anglies monoksidas? Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro degimo proceso metu, kai nėra pakankamai deguonies. Šios dujos yra ypač pavojingos, nes jų negalima pastebėti nei rega, nei uosle. Anglies monoksidas gali kauptis jūsų namuose dėl prasto vėdinimo ar netinkamai veikiančių prietaisų, naudojanč
Tinkamai parinkti langai, garažo vartai, roletai ir žaliuzės gali pagerinti jūsų namų komfortą, funkcionalumą ir estetinį patrauklumą. Jie ne tik užtikrina energijos taupymą ir saugumą, bet ir prisideda prie jūsų gyvenamosios aplinkos jaukumo. Šie elementai svarbūs ne tik techniniu požiūriu, bet ir kaip svarbi interjero ir eksterjero dalis.
Balkonas gali tapti jaukia poilsio oaze, jei tinkamai suderinsite baldus ir augalus. Net ir mažiausia erdvė gali būti pritaikyta poilsiui ar pasisėdėjimams su šeima ir draugais. Pasirinkę tinkamus balkono baldus ir pridėję žalumos, sukursite harmoningą ir estetišką aplinką. Pateikiame keletą idėjų, kaip tai padaryti. Tinkamų baldų pa
Lietuvių kalba – viena seniausių ir unikaliausių pasaulyje. Nors ja kalba tik apie 3 milijonus žmonių, ji išlieka gyvybiškai svarbi ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir užsieniečiams, dirbantiems ar turintiems asmeninių ryšių su Lietuva. Lietuvių kalbos kursai tampa populiariu pasirinkimu tiek pradedantiesiems, tiek nori
Tauragė žengia į naują turizmo erą: pretenduoja tapti vienu lankomiausių Lietuvos miestu, o galbūt net ir Europos svetingumo sostine. Tokią ateitį šiam miestui prognozuoja ekspertai, pamatę koks ambicingas projektas įgyvendintas Tauragėje – renovuotas šimtametę istoriją turintis viešbutis „Tauragė“. Po
Mintimis dalinasi Žydrūnas Mačaitis, FK „Tauras“ vartininkų Lietuvos futbolo U17 bei miesto senjorų komandos treneris ir Darius Gvildys FK „Tauras“ vyr. treneris. https://open.spotify.com/episode/27Mgfb1fV9ZVmqUSQBR2Bm Gruodžio 10-oji — Futbolo diena. Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai ten
Kviečia teikti paraiškas Tauragės rajono savivaldybės sportininkų ir trenerių skatinimui premijomis už aukštą meistriškumą – sporto rezultatus pasiektus per 2024 metų II pusmetį. Paraiškas piniginėms premijoms gauti gali teikti Savivaldybėje registruotos visų teisinių formų sporto įstaigos ir fiziniai asmenys, gyv