Martyna Pikoraitienė: „Labai džiaugiuosi galėdama dovanoti savo idėjas, energiją bibliotekoje“
Įkelta:
2021-05-18
Nuotrauka
Biblioteka
Aprašymas

Martyna Pikoraitienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.

Bibliotekininkė „Tauragės žinioms“ sakė, kad stengiamasi orientuotis į įvairaus amžiaus žiūrovų grupes, dėl to ir bibliotekos transliuojamų susitikimų metu kalbinami įvairūs pašnekovai, rašytojai, kuriantys įvairioms auditorijoms. O šiuo metu, pažymėjo ji, biblioteka rengiasi projektui, kurio metu ketinama atkreipti ir daugiau dėmesio skirti jaunosios kartos kūrėjams.  

Konsultavimo psichologijos magistro laipsnį netrukus įgysianti moteris teigė, kad virtualių pokalbių su pašnekovais metu būta ir itin įsimintinų akimirkų: ją itin sužavėjo vieno rašytojo perskaitytas kūrinys.

– Kaip jūs apibūdintumėte kultūros situaciją Tauragėje?

– Į kultūrinį gyvenimą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių. Pavyzdžiui, virtualius susitikimus pradėjome organizuoti nuo praėjusių metų balandžio, šalyje paskelbus pirmąjį karantiną, tuo metu pandemija tik prasidėjo, deja, ji užsitęsė. Jau gerus metus kalbindami žmones virtualiai pastebime vis didesnį žiūrovų įsitraukimą, yra daugiau sekėjų feisbuko puslapyje, biblioteka domisi jaunesnio amžiaus skaitytojai. Tai mus be galo džiugina. Vadinasi, mūsų indėlis į kultūros aktyvumą yra nemažas, nes kalbėdami apie knygas skatiname ugdyti ir literatūrinį skonį, mąstyti kritiškai. 

Nuotrauka
Biblioteka

– Taigi, pandemija tarytum atvėrė naujas galimybes.

– Išties, galime lengviau prisiliesti prie jaunesnio amžiaus visuomenes dalies. 

– Virtualiuose susitikimuose dažniausiai kalbinate rašytojus arba menininkus. Kaip nusprendžiate, ką pasikviesti? 

– Stengiamės orientuotis į įvairaus amžiaus auditoriją, taigi, rašytojai, savo srities profesionalai yra įdomūs plačiam ratui žmonių. 

– Tai yra meniški žmonės, jie gali būti labai skirtingi. Kaip pavyksta rasti bendrą kalbą?

– Išties, tai labai skirtingos asmenybės. Prieš tiesioginę transliaciją visuomet stengiamės pasikalbėti, tarytum apšilti. Be to, prieš kalbindama žmogų visuomet ieškau informacijos, koks jis yra. Neretai į rankas pasiimu to žmogaus kūrybą, praverčiu, ką jis kuria, koks jo stilius. Taigi, pasirengiu klausimus, susijusius su tais žmonėmis. Pašnekovai, beje, yra kalbūs, geranoriški, tad išeina smagūs pokalbiai. 

Visi pašnekovai yra labai unikalūs ir saviti, bet man asmeniškai giliausią įspūdį paliko rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko. Tai buvo vienas žiūrimiausių pokalbių mūsų feisbuko puslapyje. Tai buvo gilu. Jis skaitė savo kūrybą tiesioginės transliacijos metu ir paliko tiek man, tiek žiūrovams neišdildomą įspūdį. Atrodė, kad pati pradėjau medituoti. Jo kūryba mane palietė. 

 

– Virtualių susitikimų metu žiūrovai gali užduoti klausimus.

– Taip. Jie ir pakomentuoja tam tikras pokalbyje išsakytas mintis. Yra buvę atvejų, kai dalis žiūrovų nuliūsta, nes ne visus klausimus per trumpą pokalbį pavyksta užduoti, ypač, kai klausimų labai daug. Tačiau išties stengiuosi įtraukti į mūsų pokalbį ir žiūrovus. Man labai patinka tai, kad jie klausimus gali užduoti apie viską. Tai labai pagyvina pokalbį, pašnekovas taip pat tampa dar nuoširdesnis, nes suartėja su žiūrovais. 

– Koks pašnekovas Jums įsiminė labiausiai? 

– Visi pašnekovai yra labai unikalūs ir saviti, bet man asmeniškai giliausią įspūdį paliko rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko. Tai buvo vienas žiūrimiausių pokalbių mūsų feisbuko puslapyje. Tai buvo gilu. Jis skaitė savo kūrybą tiesioginės transliacijos metu ir paliko tiek man, tiek žiūrovams neišdildomą įspūdį. Atrodė, kad pati pradėjau medituoti. Jo kūryba mane palietė. 

Be to, prieš pokalbį skaičiau Martynenko knygą „Praeis“. Sužavėjo. Labai rekomenduoju paskaityti, tiesa, reikia nebijoti necenzūros, šiek tiek šokiruojančio teksto. 

– Pokalbių metu visuomet paliečiate skaitymo temą. Ką sako pašnekovai apie tai, kodėl verta skaityti knygas?

– Pastebėjau, kad dauguma prieina prie tokios išvados, jog skaitymas ne tik ramina ir gilina žinias, bet ir auginame save kaip asmenybes. Daugelis sako, kad skaitymas – lyg terapija. 

– O ką jūs mėgstate skaityti? 

– Kai turiu laisvo laiko, o jo kartais lieka ne tiek jau ir daug, skaitau psichologinę literatūrą. Tai jaučiama ir pokalbiuose – daug klausimų užduodu iš psichologinės perspektyvos. 

– Kaip pradėjote dirbti bibliotekoje? 

– Tauragėje aš gyvenu ilgiau nei metus. Atsikrausčiau iš Klaipėdos. Tiesa, kad nesu tikra klaipėdietė – esu kilusi iš Skuodo, esu žemaitė. Mane gyvenimas blaškė tiek po užsienį, tiek po Lietuvą. O dabar esu Tauragėje. Kur mane nuves ateitis? Nesu tikra. Esu atviras žmogus naujovėms. 

Tauragėje vos atsikrausčiusi pradėjau dirbti bibliotekoje. Tikriausiai atvedė čia mane pats likimas – patekau ten, kur ir turiu būti. Labai džiaugiuosi galėdama dovanoti savo idėjas, energiją bibliotekoje. Manau, kad Tauragė mane labai gerai priėmė – žmonės čia draugiški.

 

Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.