Martyna Pikoraitienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.
Bibliotekininkė „Tauragės žinioms“ sakė, kad stengiamasi orientuotis į įvairaus amžiaus žiūrovų grupes, dėl to ir bibliotekos transliuojamų susitikimų metu kalbinami įvairūs pašnekovai, rašytojai, kuriantys įvairioms auditorijoms. O šiuo metu, pažymėjo ji, biblioteka rengiasi projektui, kurio metu ketinama atkreipti ir daugiau dėmesio skirti jaunosios kartos kūrėjams.
Konsultavimo psichologijos magistro laipsnį netrukus įgysianti moteris teigė, kad virtualių pokalbių su pašnekovais metu būta ir itin įsimintinų akimirkų: ją itin sužavėjo vieno rašytojo perskaitytas kūrinys.
– Kaip jūs apibūdintumėte kultūros situaciją Tauragėje?
– Į kultūrinį gyvenimą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių. Pavyzdžiui, virtualius susitikimus pradėjome organizuoti nuo praėjusių metų balandžio, šalyje paskelbus pirmąjį karantiną, tuo metu pandemija tik prasidėjo, deja, ji užsitęsė. Jau gerus metus kalbindami žmones virtualiai pastebime vis didesnį žiūrovų įsitraukimą, yra daugiau sekėjų feisbuko puslapyje, biblioteka domisi jaunesnio amžiaus skaitytojai. Tai mus be galo džiugina. Vadinasi, mūsų indėlis į kultūros aktyvumą yra nemažas, nes kalbėdami apie knygas skatiname ugdyti ir literatūrinį skonį, mąstyti kritiškai.
– Taigi, pandemija tarytum atvėrė naujas galimybes.
– Išties, galime lengviau prisiliesti prie jaunesnio amžiaus visuomenes dalies.
– Virtualiuose susitikimuose dažniausiai kalbinate rašytojus arba menininkus. Kaip nusprendžiate, ką pasikviesti?
– Stengiamės orientuotis į įvairaus amžiaus auditoriją, taigi, rašytojai, savo srities profesionalai yra įdomūs plačiam ratui žmonių.
– Tai yra meniški žmonės, jie gali būti labai skirtingi. Kaip pavyksta rasti bendrą kalbą?
– Išties, tai labai skirtingos asmenybės. Prieš tiesioginę transliaciją visuomet stengiamės pasikalbėti, tarytum apšilti. Be to, prieš kalbindama žmogų visuomet ieškau informacijos, koks jis yra. Neretai į rankas pasiimu to žmogaus kūrybą, praverčiu, ką jis kuria, koks jo stilius. Taigi, pasirengiu klausimus, susijusius su tais žmonėmis. Pašnekovai, beje, yra kalbūs, geranoriški, tad išeina smagūs pokalbiai.
Visi pašnekovai yra labai unikalūs ir saviti, bet man asmeniškai giliausią įspūdį paliko rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko. Tai buvo vienas žiūrimiausių pokalbių mūsų feisbuko puslapyje. Tai buvo gilu. Jis skaitė savo kūrybą tiesioginės transliacijos metu ir paliko tiek man, tiek žiūrovams neišdildomą įspūdį. Atrodė, kad pati pradėjau medituoti. Jo kūryba mane palietė.
– Virtualių susitikimų metu žiūrovai gali užduoti klausimus.
– Taip. Jie ir pakomentuoja tam tikras pokalbyje išsakytas mintis. Yra buvę atvejų, kai dalis žiūrovų nuliūsta, nes ne visus klausimus per trumpą pokalbį pavyksta užduoti, ypač, kai klausimų labai daug. Tačiau išties stengiuosi įtraukti į mūsų pokalbį ir žiūrovus. Man labai patinka tai, kad jie klausimus gali užduoti apie viską. Tai labai pagyvina pokalbį, pašnekovas taip pat tampa dar nuoširdesnis, nes suartėja su žiūrovais.
– Koks pašnekovas Jums įsiminė labiausiai?
– Visi pašnekovai yra labai unikalūs ir saviti, bet man asmeniškai giliausią įspūdį paliko rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko. Tai buvo vienas žiūrimiausių pokalbių mūsų feisbuko puslapyje. Tai buvo gilu. Jis skaitė savo kūrybą tiesioginės transliacijos metu ir paliko tiek man, tiek žiūrovams neišdildomą įspūdį. Atrodė, kad pati pradėjau medituoti. Jo kūryba mane palietė.
Be to, prieš pokalbį skaičiau Martynenko knygą „Praeis“. Sužavėjo. Labai rekomenduoju paskaityti, tiesa, reikia nebijoti necenzūros, šiek tiek šokiruojančio teksto.
– Pokalbių metu visuomet paliečiate skaitymo temą. Ką sako pašnekovai apie tai, kodėl verta skaityti knygas?
– Pastebėjau, kad dauguma prieina prie tokios išvados, jog skaitymas ne tik ramina ir gilina žinias, bet ir auginame save kaip asmenybes. Daugelis sako, kad skaitymas – lyg terapija.
– O ką jūs mėgstate skaityti?
– Kai turiu laisvo laiko, o jo kartais lieka ne tiek jau ir daug, skaitau psichologinę literatūrą. Tai jaučiama ir pokalbiuose – daug klausimų užduodu iš psichologinės perspektyvos.
– Kaip pradėjote dirbti bibliotekoje?
– Tauragėje aš gyvenu ilgiau nei metus. Atsikrausčiau iš Klaipėdos. Tiesa, kad nesu tikra klaipėdietė – esu kilusi iš Skuodo, esu žemaitė. Mane gyvenimas blaškė tiek po užsienį, tiek po Lietuvą. O dabar esu Tauragėje. Kur mane nuves ateitis? Nesu tikra. Esu atviras žmogus naujovėms.
Tauragėje vos atsikrausčiusi pradėjau dirbti bibliotekoje. Tikriausiai atvedė čia mane pats likimas – patekau ten, kur ir turiu būti. Labai džiaugiuosi galėdama dovanoti savo idėjas, energiją bibliotekoje. Manau, kad Tauragė mane labai gerai priėmė – žmonės čia draugiški.
