Raimonda Žvynakienė: pareigūnė, savaitgaliais besiklausanti vienišų senelių istorijų
Įkelta:
2021-03-02
Nuotrauka
Žvynakienė
Aprašymas

Raimonda Žvynakienė. Asmeninio albumo nuotraukos

Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.

– Kas atvedė ten, kur jau dirbate 22 metus? Ar mokykloje jau žinojote, kuo būsite?

– Niekada negalvojau, kad būsiu policijos pareigūnė, tik pradėjusi lankyti 12 klasę pradėjau galvoti, ką reikės veikti toliau. Šalia mano gyvenamosios vietovės buvo policijos komisariatas ir dažnai matydavau vaikščiojančius pareigūnus. Kartą pamačiau jauną pareigūnę, vilkinčią uniformą, ir pagalvojau, gal ir aš norėčiau tapti policijos pareigūne. Nuo vaikystės mėgau berniukiškus žaidimus, futbolą, krepšinį, lankiau karatė treniruotes. Ir kiemo draugai buvo berniukai, nes su mergaitėmis žaisti lėlėmis nemėgau. Baigusi tuo metu 1-ąją vidurinę mokyklą įstojau į Policijos akademiją. 

– Jei ne policija, kokioje srityje labiausiai norėtumėte ir galėtumėte darbuotis?

– Pradėjusi dirbti niekada negalvojau, kad galėjau pasirinkti kitaip, tačiau dabar dažnai apie tai pagalvoju, bet tai nereiškia, kad darbas nepatinka. Esu jautri, nors, kaip sako, policijoje negali tokių būti. Dažnai kyla noras padėti, ginti, bet ne bausti. Todėl labai patinka darbas su šeimomis, kurioms reikalinga pagalba. Norėčiau būti psichologe arba socialine darbuotoja. 

Nuotrauka
Žvynakienė
Raimonda dalį laiko skiria savanorystei, tad tenka ir sriubą seneliams išvirti

– Daug laiko skiriate savanorystei? Papasakokite apie tai plačiau. Prisiminkite pačią jautriausią akimirką, nutikimą savanoriaujant.

– Savanoriauti Tauragės maltiečių organizacijoje pradėjau prieš dvejus metus. Pagalba žmogui, gailestis galbūt ir atvedė mane į savanorystę. Lankau vienišus senelius, neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, tuos, kuriems reikia pagalbos maisto produktais. Savanoriauju sekmadieniais, apie 1–3 val. – priklauso nuo to, kiek bendrauju su žmonėmis. Kartais nuvažiuoji pas vienišą senolį, o jis sako: „Sėsk, dabar pakalbėsime“. Sėdi ir klausai praeities išgyvenimų. Pamenu, lankiau dvi sesutes. Vienai buvo 98-eri, kitai – apie 80 metų. Tai 98 metų senolė deklamuodavo eiles iš atminties taip, kad kūnas visas pašiurpdavo, ir be galo jautru būdavo. Jaunesnioji sesė pasakojo, kad kiekvieną naktį pabudusi pašaukdavo: „Sese, ar tu gyva“, ir laukdavo, kol atsilieps. Man tai buvo labai jautri akimirka. Jau žinau, kad viena iš sesių yra mirusi. 

Lankau labai skirtingus žmones. Vieni mažai bendrauja, kiti sunkiai kalba. Baisu, kad senoliai turi vaikų, tačiau yra palikti likimo valiai. Prisimenu, nuvykau pas vieną senolę, o ji nei vaikšto, nei sėdi, tik guli, nes suparalyžiuota. Klausiu, kur sūnus. Sako, į darbą išėjęs. „O maisto paliko?“, – pasiteiravau. Ir nuskambėjo atsakymas, kad ne, lauksianti, kol grįš. O kada grįš? Po darbo, 20 val... Tada kartu važiavo mano sūnus, jis klausia: „Mama, o tai ji iki to laiko bus nevalgiusi“? Apie tai galima kalbėti daug. Tik norėčiau, kad ne tik savanoriai, bet ir šalia gyvenantys pasižiūrėtų, ar neturi kaimynų, kuriems reikalinga pagalba. 

Nuotrauka
Žvynakienė
Angeliukai skirti ne tik draugams, bet ir vienišiems seneliams

– Koks dabar jūsų darbas policijoje?

– 12 metų dirbau nepilnamečių reikalų specialiste, nuo 2014 m. iki šiol dirbu bendruomenės pareigūne. Bendruomenės pareigūnas atsakingas už prevencinę veiklą – turi formuoti prižiūrimoje teritorijoje saugią aplinką, populiarinti policijos pareigūno profesiją ir siekti didinti jos prestižą, skatinti gyventojus tapti policijos rėmėjais, burtis į saugios kaimynystės grupes, vykdyti kitas su baudimu ar sankcijų taikymu nesusijusias funkcijas. Dirbame su švietimo įstaigomis, bendruomenėmis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 

– Kaip nežinančiam suprasti, ką reiškia Tauragės miesto ir rajono saugių kaimynysčių grupė? Ką tai reiškia kasdieniniame mūsų gyvenime? Kiek Tauragėje veikia tokių grupių?

– Saugi kaimynystė – tai jūsų ir kaimynų bendradarbiavimas, padedant policijai ir kitoms institucijoms bei stiprinant saugumą jūsų gyvenamojoje vietovėje. Kaimo, miesto bendruomenė, namo bendrija, norėdamos būti saugesnės, gali įkurti saugios kaimynystės grupes. Įkūrus tokią grupę vyksta glaudus bendradarbiavimas su bendruomene, bendruomenė gauna visą informaciją apie jų teritorijoje vykstančius nusikaltimus ar teisės pažeidimus. Bendruomenė gali dalyvauti saugios aplinkos kūrimo mokymuose bei kituose su saugumu susijusiuose renginiuose. Esant galimybei bendruomenei padedame sukurti saugią aplinką, padedame tarpininkauti su savivalda saugumo klausimais. Šiuo metu turime 31 saugios kaimynystės grupę: 22 kaimo ir 9 miesto.  Norime, kad į saugios kaimynystės grupes jungtųsi kuo daugiau miesto gyventojų.  

– Susitikimuose su vaikais randate bendrą kalbą. Kaip tai pavyksta? Gal turite kokį receptą?

– Kaip minėjau, 12 metų dirbau nepilnamečių reikalų specialiste. Su vaikais visada pavykdavo susikalbėti, bet ir vaikai, manau, buvo kitokie. Žinoma, ir tada buvo visokių. Manau, kad bendraujant su vaikais visada reikia nusileisti iki jų lygio, jei vaikas jaus, kad tu jį atėjai bausti, tai sunkiai su juo susikalbėsi. Nesakau, kad reikia keiktis kartu su juo, bet šiltas bendravimas tikrai padės jį nuraminti. Pirmiausia reikėtų paklausti, kaip jis gyvena, kaip jaučiasi, kas nutiko šiandien gero ar blogo, kokia jo nuotaika, o vėliau, įgijus pasitikėjimą, galima ir pasikalbėti. O jei ateisi ir sakysi: „Nu ką dabar prisidirbai, kodėl taip padarei arba nu dabar tai jau tau bus“, tai rezultatas bus lygus nuliui. Nepilnamečiai, kurie buvo pas mane įskaitoje, jau dabar patys augina vaikus. Dažnai pabendraujame, jie prisimena, kokie buvo kvaili, kad taip elgėsi. 

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip labiausiai pailsite po darbo, kuris nėra psichologiškai lengvas?

– Laisvalaikiu mėgstu skaityti, keliauti. Turėdama laisvo laiko lankau, tiesa, dabar karantinas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrą, kuris yra įsikūręs mūsų kaime. Ten piname krepšius, kuriame papuošalus, mezgame, ir t.t. Vienas pintas krepšys su gėlėmis vasarą puošia kiemą. Iš vilnos nusivėliau adatinę-boružę. Labai mieli darbeliai – angeliukai iš karoliukų. 2019 m. jų su šeima padarėme 50 ir visus išdovanojau, po angeliuką gavo ir mano lankomi seneliai. 

Po darbo dažniausiai leidžiu laiką su šeima, todėl ramybė šeimoje yra tikras poilsis.

 

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-15
Nuo mažų dienų virtuvėje eksperimentuojantis dvidešimt vienerių tauragiškis Eimantas Venckus savo artimųjų ratą šiandien džiugina burnoje tirpstančiais kepiniais. Dieviško skonio pyragai verčia patikėti dažnai girdimu posakiu, kad vyrai – geriausi virtuvės šefai. Gali būti, kad kada nors įvertinti Eimanto kepamų pyragų skonį galės ir tauragiškiai – vaikinas, šiuo metu atliekantis  praktiką garsaus kulinaro Liutauro Čepracko restorane „Gastronomika“, neslepia, kad norėtų dirbti gimtajame mieste. 
Nuotrauka
Renata Karvelis
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2021-08-11
Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT
Nuotrauka
abiturientai
Asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-07-30
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – pakilios nuotaikos. Net 5 šiais metais mokyklą baigę abiturientai iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų surinko šimtukus. „Tauragės žinioms“ vieni moksleiviai pasakojo jautęsi pasiruošę, todėl ne itin jaudinosi dėl egzaminų, o kiti teigė vos susitvarkę su stresu.
Nuotrauka
Latožienė
Įkelta:
2021-07-06
Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-02
Rašytoja ir komunikacijos projektų vadovė Indrė Sekevičienė sako vis dar nedrįstanti savęs vadinti rašytoja. Kita vertus, ne vieną knygą išleidusi moteris – be galo kūrybinga. Ji ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Apie kūrybą virtualiai ji pasakojo ir tauragiškiams.
Nuotrauka
virgina
Įkelta:
2021-07-02
21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  
Nuotrauka
Laura
Įkelta:
2021-05-28
Šiemet vykusiame kasmetiniame Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) fotokonkurse „Metų kirpėjas 2021“ pasižymėjo kraštietė Laura Zaleckienė. Vyriško įvaizdžio kategorijoje maksimalų balų skaičių pelniusi tauragiškė buvo tituluota Metų kirpėja.
Nuotrauka
Biblioteka
Įkelta:
2021-05-18
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.