Jaunoji atlikėja Rugilė Norbutaitė: „Reikia kovoti už vietą po saule“ 
Įkelta:
2020-12-15
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Aprašymas

Rugilė Norbutaitė. Austėjos Gendroliūtės nuotrauka

Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.

– Rugile, papasakokite apie savo vaikystę. 

– Visą vaikystę augau Tauragės mikrorajone, apsupta daugybės žmonių. Dienos buvo spontaniškos, nerūpestingos, visi mano amžiaus žmonės tuo metu dar buvo laisvi, neapriboti pareigų ir kažkokių nuostatų, o tai yra gražiausias dalykas vaiko gyvenime. Gyventi taip, kaip yra dabar, bijoti labai mažų dalykų, kurie tada atrodė didžiausi, visai negalvoti apie rytojų ir neprojektuoti ateities.

– O kaip atradote savo polinkį kurti muziką?

– Visų pirma atradau polinkį groti. Įstojau į muzikos mokyklą, grojau klasikine gitara, ir būtent nuo tada užgimė mano meilė gyvai, tikrai muzikai. Begrodama griežtus, įspraudžiančius į rėmus klasikinius kūrinius pradėjau jausti, jog tame, ką groju, trūksta laisvės, galiausiai trūksta manęs pačios. Kadangi būdama labai jauno amžiaus jau buvau atradus nemažai muzikos atlikėjų, buvau jų įkvėpta, o turėdama reikiamų įgūdžiū galėjau juos laisvai pritaikyti kurdama ir savąją muziką. Visa tai gimė natūraliai, kartais net nesuvokiant, jog tai muzikos kūryba. Atrodo, kad tiesiog atradau dar vieną laisvalaikio, atitrūkimo nuo realybės būdą. 

– Kodėl gitara?

– Greičiausiai mano meilė gitarai prasidėjo nuo pat vaikystės. Senelis beveik kiekvieną šeimos susitikimą visus linksmindavo grodamas keliais instrumentais, kurių vienas buvo gitara. Atrodo, jog būtent kažkoks instinktyvus susižavėjimas šiuo instrumentu padarė pradžią ilgai kūrybinei kelionei. Galų gale ir pati norėdama, ir mamos paraginta įstojau į muzikos mokyklą, kurioje galiausiai sąmoningai suvokiau ypatingą tiek muzikos, tiek pačios gitaros reikšmę man pačiai.  

– Ar muzikos atlikimo labiau išmokstama, ar tai yra talento dalykas? 

– Tai neatsiejama. Manau, kad talento atradimas labai palengvina mokymosi procesą, leidžia labiau įsigyventi į muziką ir ją jausti, tačiau ir talentingiausio žmogaus įgūdžiai gali būti nuslopinti, jei jie nebus puoselėjami. 

Pažįstu žmonių, kurie labai gerai suvokia muziką ir ją kuria vien jausdami polėkį ir norą ją kurti, neturėdami jokių teorinių žinių, tačiau įgydami jas praktikoje. Manau, jog muziką atlikti be talento taip pat įmanoma, tačiau greičiausiai viskas vyksta labiau mechaniškai, sutelkiant daugiau dėmesio į techninį atlikimą, tačiau ne į jausmines detales.

– Ar turite kokių nors autoritetų muzikos pasaulyje? Kokios dainos, atlikėjai, grupės jums pačiai labai patinka? 

– Klausau labai įvairios muzikos ir ganėtinai sunku atsirinkti tarp gausybės atlikėjų, tačiau visų laikų pačiais mėgstamiausiais atlikėjais galiu laikyti Lietuvoje koncertavusį RYX, James Vincent McMorrow, amerikiečių grupę „Hibou“ ir lietuvius BA.

– Kaip vyksta dainos kūrimo procesas? 

– Viskas vyksta labai spontaniškai ir gali vykti nuo vienos dienos iki kelių mėnesių. Dažniausiai eksperimentuodama su gitara randu man artimus ir patinkančius garsus, kuriuos vėliau transformuoju į visą kūrinį. 

Būna, jog dainos tekstą jau turiu arba dar tik laukiu, kol ateis diena jam parašyti. O tokia diena gali būti rytoj, po savaitės ar dar vėliau. Niekada nespaudžiu savęs kurti „iš reikalo“, todėl pats procesas labai nepastovus, bet dinamiškas, ir todėl kiekvienas kūrinys man labai artimas, svarbus. O prie kokio nors konkretaus žanro save priskirti būtų dar per sunku, kadangi dar tik eksperimentuoju ir ieškau savo skambesio, kiekvienas sukurtas kūrinys vis kitoks.

– Kokią žinutę siunčiate klausytojams? Ar siekiate dainomis sukelti kokias nors emocijas ar apmąstymus? 

– Visų pirma, mano tikslas yra saviraiška. Tiek rašydama ir kurdama dainas, tiek jas atlikdama aš išsilaisvinu, kelioms minutėms panyru į atskirą realybę, kuri man yra atitrūkimas nuo kasdienybės, nuo to, kas vyksta aplink. O klausytojui visad noriu papasakoti tai, ką kažkada patyriau, ir leisti jam manas patirtis išgyventi savaip.

Greičiausiai mano meilė gitarai prasidėjo nuo pat vaikystės. Senelis beveik kiekvieną šeimos susitikimą visus linksmindavo grodamas keliais instrumentais, kurių vienas buvo gitara. Atrodo, jog būtent kažkoks instinktyvus susižavėjimas šiuo instrumentu padarė pradžią ilgai kūrybinei kelionei. 

 

– Ar sulaukiate klausytojų asmeninių laiškų? 

– Atsiliepimų sulaukiu, kai įkeliu kažkokį naują kūrinį ar jo fragmentą.

– Kokia yra jūsų auditorija? 

– Nebandau pataikyti į tam tikrą auditoriją, tiesiog kuriu tai, kas man pačiai patinka. Bet manau, kad jauno kuriančio žmogaus auditorija dažniausiai ir yra bendraamžiai, kurie tai, ką išgyveni tu, galbūt ir patys išgyvena tuo pačiu metu.

– Prisiminkite savo pirmąjį koncertą. Koks jis buvo? 

– Pats pirmasis mano koncertas, kuriame atlikau savo kūrybą, buvo prieš kiek daugiau nei dvejus  metus, pakankamai dideliame žmonių būryje, renginyje. Tuo metu labai spontaniškai nusprendžiau nebesislėpti savo kambaryje ir tuo peržengti savo pačios ribas pasidalindama savo kuriama muzika. Jaudulio niekada nemokėjau įveikti, bet ir nenorėčiau, nes man tas jaudulys suteikia dar didesnį norą groti ir leidžia suvokti, jog man tai iš tikrųjų labai svarbu.

– Ką galėtumėte papasakoti apie mokyklą? Ar mokykla padeda talentingiems meniškiems mokiniams, ar vis tik labiau juos spaudžia? 

– Šiuo metu paskutinius metus mokausi pagal Tarpautinio bakalaureato programą, kuri iš tikrųjų reikalauja daug pastangų ir laiko, todėl jo mažiau lieka kūrybai. Manau, kad mokykla puoselėja žmogaus talentus, organizuodama įvairius renginius ir įtraukdama į juos menine veikla užsiimančius mokinius, tačiau bent man visad buvo sunku rasti harmoniją tarp kūrybos ir mokslo. Abu dalykus stengiuosi atlikti kokybiškai ir atsakingai, todėl dėl laiko stokos nukenčia kartais vienas, kartais kitas dalykas.

– Ar ketinate ateityje studijuoti meną, muziką? 

– Kol kas tvirtai apsisprendus nesu, bet gyvenimą sieti su muziką labai norėčiau, todėl vis dar esu sprendimo priėmimo kelyje.

– Ar Lietuvoje yra pakankamai galimybių jaunam, savo tikslų ir svajonių siekiančiam žmogui? O tokiame mažame miestelyje kaip Tauragė? 

– Manau, kad tiek Lietuva, tiek Tauragė suteikia visas galimybes siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau neturėtume akcentuoti vien tik miesto ar šalies įtakos svajonių pasiekiamumui. Neretai pasiektos svajonės ir tikslai yra atkaklaus darbo, pastangų ir jėgų rezultatas, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. 

Tikiu, kad kiekvienas žmogus, iš tikrųjų kažko nuoširdžiai norėdamas ir dėl to stengdamasis, gali tai pasiekti. Kartais gali tekti brautis, kovoti už vietą po saule, kovojant nusivilti, bet, nepaisant vietos, kiekvienas gali siekti ir pasiekti. Tik, deja, ne kiekvienam lygiai taip pat pasiseka, ir dėl to žmonės neretai pusiaukelėje sustoja ir apsisuka atgal.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.