Jokūbo Kurlinkaus feisbuko nuotrauka
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Neteko motyvacijos
– Kiekvienas žmogus veikia skirtingai, turi vis kitokių interesų. Aš pats žinau, kad jeigu kažko nedarau, negaliu toliau tobulėti. Noriu judėti į priekį ir mokytis, – apie tai, kaip nusprendė prisidėti prie jaunimo organizacijų veiklų, pasakojo J. Kurlinkus.
Prieš studijas kariuomenėje tarnauti planuojantis Tauragės „Versmės“ gimnazijos abiturientas sakė, kad šiuo metu įvedus nuotolinį mokymą jaunimui trūksta disciplinos, dėl to kyla nerimas, kad daugiau moksleivių galbūt neišlaikys artėjančių egzaminų.
– Mano miego režimas visiškai sutrikęs. Pagrindinis tikslas „numuštas“. Juk mokykla yra tam, kad eitum į ją ir mokytumeisi. Tačiau dabar tai daryti draudžiama. Krenta motyvacija, – sakė dvyliktokas.
Anot jo, dalis egzaminų baimės nekelia, tačiau matematikos arba lietuvių kalbos egzaminai verčia jaudintis.
– Didžioji dalis jaudinasi prieš šiuos egzaminus. Yra baimės, kad gali nepasisekti. Tačiau reikia susitaikyti. Juk tie egzaminai – tai tik popierius, – sakė J. Kurlinkus.
Būtini pokyčiai
Kartu jaunuolis atskleidė, ką pakeistų švietimo sistemoje, jeigu tai galėtų padaryti. Anot jo, jau 30 metų mūsų šalyje norima keisti šią sistemą, tačiau pokyčių kol kas nematyti.
– Turime apsispręsti, kokia turi būti mokymo sistema. Imame iš visų pavyzdžius, mėginame klijuoti, tačiau niekas neišeina, – apgailestavo abiturientas.
J. Kurlinkus įsitikinęs, kad egzaminai beveik nereikalingi – jeigu būtų jo valia, įvertinimas įvyktų tada, kai mokinys pasiruoštų kalbėti 1 valandą paties pasirinkta tema, paruoštų pranešimą ir tuomet stotų prieš komisiją.
– Gali pamatyti, kokią sritį mokinys išmano ir kurioje jis nori dirbti, – savo mintis grindė moksleivis.
Studijuos istoriją
Nors egzaminai dar tik prieš akis, jaunuolis tikino jau tvirtai apsisprendęs studijuoti istoriją, nes ši sritis buvo itin gerbiama ir jo šeimoje. Vaikinas aiškino, kad studijuodamas istoriją giliau pažins savo šaknis.
– Istorija yra įdomi. Jeigu ją išmanai, stengiesi nedaryti istorinių klaidų, – savo pasirinkimą aiškino J. Kurlinkus.
Be to, anot moksleivio, išmanydamas istoriją, žmogus iš arčiau gali pažinti ir politiką, filosofiją, geografiją, kadangi istoriniai įvykiai glaudžiai su tokiomis sritimis susiję.
– Geras istorikas turi į viską žvelgti kritiškai, – sakė abiturientas.
Lygina save su D. Trumpu
J. Kurlinkų itin domina ir politikos klausimai. Vaikinas aiškino be galo mylintis Lietuvą, jaučiantis jai pareigą kažką atiduoti, būtent dėl to ir pasirinko prieš studijas tarnauti kariuomenėje. Jis neslėpė, kad jo pažiūros – nacionalistinės.
– Esu nacionalistas. Tačiau ne iš blogosios prasmės, o gerosios. Blogoji prasmė – jeigu savo pažiūromis konkretini tautybę ar rasę, – aiškino J. Kurlinkus.
Kaip ir Donaldas Trumpas įsitikinęs, kad Amerika pirma, taip aš sakau, kad Lietuva yra pirma
– Bet nejaugi nacionalizmo esmė nėra tokia, kad tik tam tikra tauta yra pati geriausia, o kitos – nelabai? – netikėtai paklausiu pašnekovo.
– Nacionalizmo esmė yra tokia, kad tu žiūri į savo valstybę kaip į vienintelę. Tu ją gerbi, niekada jos neišduoti. Tavo valstybė – pirma. Tu jai tarnauji, – atsakė vaikinas.
– Visai kaip Donaldas Trumpas, – nusijuokiu.
– Būtent. Kaip ir Donaldas Trumpas įsitikinęs, kad Amerika pirma, taip aš sakau, kad Lietuva yra pirma, – aiškino J. Kurlinkus.
Yra ir daugiau temų, kuriomis moksleivis reiškia tokias pat mintis, kokias yra išsakęs ir rinkimus pralaimėjęs D. Trumpas. Vaikinas taip pat kritikavo prieš rasizmą pasisakančius „Black lives matter“ protestuotojus, jam nesuprantamas ir jaunimo protestuose „Fridays for future“ reiškiamas noras, kad pasaulis kuo greičiau įžengtų į žaliąją ekonomiką.
Žmogus yra laisvas
Tačiau abiturientą domina ne tik pasaulio politikos ar įvairių judėjimų klausimai, bet ir kūryba. Šį rudenį Tauragėje pasirodė rašytojos Renatos Karvelio redaguojamas kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Jame išspausdintas ir J. Kurlinkaus rašinys „Žmogus“. Vaikinas teigia mėgstantis pasinerti į literatūros pasaulį.
Tačiau ar jam pradėjus tarnauti kariuomenėje, liks laiko kurti?
– Užtenka akimirkos, ir suvoki, kad gali kažką parašyti. Tai įkvėpimas. Eini, pamatai, užfiksuoji. Svarbu laiku užrašyti. Nematau problemos būnant kariuomenėje rašyti ir kurti, – kalbėjo J. Kurlinkus.
Moksleivis įsitikinęs, kad svarbiausia – atrasti save. Šiuos žodžius įprasmina ir jo rašinyje „Žmogus“ parašyta frazė: „Žmogus garbins tą, ką jis panorės. Jis laisvas rinktis, kuo nori būti. Tuo ir ypatingas Žmogus“
Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.
Liepos mėnesį į kelionę po Europą dviračiu išvykusi Monika Overlingytė jau savo namuose Lauksargiuose. Mergina viena savo dvirate transporto priemone įveikė virš 11 tūkst. kilometrų.
„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų.
Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas... Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.
16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.
Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti. Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...