Zenono Norkaus anūkas Julius: tarnauti Tėvynei – garbės reikalas
Įkelta:
2020-09-16
Nuotrauka
Aprašymas

Julius Norkus Kęstučio batalione. Seržanto Vido Stašaičio nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Julius Norkus Kęstučio batalione. Seržanto Vido Stašaičio nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Kareivinių atidarymo ceremonijoje šalia Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio (viduryje) juostelę perkirpti patikėta ne kam kitam, o Juliui (pirmas iš dešinės). Seržanto Vido Stašaičio nuotrauka

Lietuvoje sugrąžinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, iš pradžių šalyje kilo nemenkas sąmyšis – tarp šaukiamų atlikti pareigą jaunuolių dalis reiškė nepasitenkinimą argumentuodami, jog tuos 9 mėnesius galėtų išnaudoti ir kitaip. Tačiau patriotiško jaunimo jau kuris laikas nebetrūksta – per 90 procentų privalomąją tarnybą kariuomenėje pradedančių šauktinių – savanoriai. Šį rudenį Kęstučio batalione savanoriškai pradėjusio tarnauti tauragiškio Juliaus Norkaus pavyzdys – ypatingas. Meilę Tėvynei jo širdyje augino Šaulių sąjunga, o jo gyslomis teka Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės atkūrėjo Zenono Norkaus kraujas. Juliaus mama Neringa Norkienė atvirauja: šviesaus atminimo senelis didžiuotųsi matydamas, kad anūkas žengia jo pėdomis.

Ryžtas greitai buvo pastebėtas

Kaip pasakojo Juliaus mama, vaikinas į Šaulių sąjungos veiklą įsitraukė dar būdamas paauglys – maždaug 15 metų. Tuomet susidomėjo Marinos Cariovos vedamu šaulių būreliu. Vėliau sekė šaulių stovyklos, savanorystė, aktyvus jaunuolis greit buvo pastebėtas rinktinės vadų, jam buvo skiriamos vis atsakingesnės užduotys. Greitai Julius pats padėdavo rengti stovyklas, stovėjo jau vadų gretose, o štai prieš porą savaičių Kęstučio batalione naujų kareivinių atidarymo metu ne kam kitam, o J. Norkui buvo patikėta perkirpti simbolinę juostelę. Žurnalistės kalbintas vaikinas neslėpė, jog jam tai – didelė garbė.

– Padėdavau rinktinės vadui, kai reikėdavo, dalyvavau šauliškose veiklose visoje Tauragėje. Paskaitas vesdavau jauniesiems šauliukams, padėdavau kuopos vadei Marinai, šaulių stovyklose gaudavau būrio vado pareigas, ten irgi vesdavau paskaitas, pats esu išlaikęs visas pakopas, buvau kaip instruktorius, žodžiu, ne tik pats visur dalyvavau, bet ir kitus mokiau. Štai ir dabar perkirpti juostelę mane pasirinko, matyt, pasitiki, žino, kad esu buvęs šaulys, – apie savo kelią nuo šaulių būrelio iki kariuomenės pasakojo jaunuolis.

Pasak Juliaus mamos, šauliška veikla Norkų šeimoje turi gilias tradicijas ir yra taip įsišaknijusi, jog nejučia įtraukia visus šeimos narius. Valstybės atkūrimo šimtmečio proga šaulio priesaiką Vilniuje davė ir pati Neringa, šaulių būrelį lanko ir trys jaunesnieji jos vaikai – septyniolikmetis Juliaus brolis Laurynas ir dvi sesutės – 15-metė Justė ir 14-os Emilija.

Julius šiemet baigė Žalgirių gimnaziją ir po abitūros egzaminų iš karto pradėjo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Nuotrauka

– Esame labai dėkingi rinktinės vadui, atsargos majorui Kęstučiui Baužai, vadovei Marinai Cariovai, kitiems šauliams, kad įtraukė, skatino, pasitikėjo ir visaip kitaip ugdė Juliaus ryžtą vilkėti uniformą. Artėjant abitūros egzaminams susėdome su sūnum ir nutarėme, jog kariuomenė – tinkamiausia kryptis ateičiai. Tokia mintis atrodė savaime suprantama. Gaila, kad senelis negali to pamatyti (Zenonas Norkus mirė 2013-aisiais, – red.). Labai didžiuotųsi Juliumi,  – teigė Neringa Norkienė.

Senelio legenda

Juliaus senelis, mokytojas Z. Norkus pasižymėjo atkuriant Šaulių rinktinę Tauragėje bei buvo vienas pirmųjų jos vadų, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime bei labai mylėjo anūkus.

1990 m. rugpjūčio 19 d. Tauragėje buvo atstatytas ir pašventintas paminklas Vladui Putvinskiui. Po paminklo pašventinimo ceremonijos įvyko Tauragės šaulių būrio atkūrimo susirinkimas. Pirmuoju būrio vadu išrinktas Tomas Leonavičius. 1998 m. kovo 8 d. įvykusiame Tauragės apskrities šaulių atstovų suvažiavime buvo atkurta šaulių rinktinė, kuri pasirinko LDK Kęstučio vardą. Rinktinės vadu buvo paskirtas (laikinai) Danielius Saukevičius, 1999 m. vasarį jį pakeitė Zenonas Norkus. Šiuo metu rinktinei vadovauja ats. mjr. Kęstutis Bauža. Rinktinė vienija Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tauragės šaulius. Tauragės Juozo Kasperavičiaus 702-osios kuopos vadas – Sigitas Ozgirdas.

Lietuvos šaulių sąjungai priklauso apie 11 tūkst. narių, Tauragės apskrities LDK Kęstučio rinktinei – pusaštunto šimto, Tauragės Juozo Kasperavičiaus 702-ajai kuopai apie 250 jaunųjų šaulių ir apie 100 šaulių.

– Senelis Z. Norkus vis kalbėdavo, kad norėtų sulaukti anūkų, paskui – kol pradės lankyti mokyklą. Šito sulaukė, o kaip baigė, nebematė... Tačiau, žinau, kad labai džiaugtųsi Juliaus pasirinkimu, – kalbėjo Juliaus mama N. Norkienė.

Kariuomenėje – kaip namie

Kaip žurnalistei sakė Julius, pirmosios tarnybos savaitės jam sunkumų nesukėlė – daug kas aktyviam šauliui buvo gerai žinoma – rikiuotė, kariuomenės tvarka, o batalione daug laiko jis praleisdavo šauliškų stovyklų metu. Tad, kariuomenėje jis jaučiasi kaip namuose.

– Sąlygos batalione labai geros, įrengtos naujos kareivinės, viskas nauja, gyvenam puikiai, visko užtenka, beveik kaip namie. Visas vasaras čia praleidau, esu prie visko pripratęs. Esu ragavęs kareiviškos košės, tad ir pratybose man taip pat nėra sunku, beveik viskas žinoma. Ranką šaudymuose taip pat esu išlavinęs, – teigė šauktinis.

Nuotrauka

Julius, pasak mamos, visada buvo aktyvus, tad greičiausiai paveldėjo senelio užsispyrimą ir patriotiškumą.

– Jam labiau prie širdies veiksmas, o ne knygos, – juokavo ji.

Tačiau siekiant aukštesnio laipsnio kariuomenės struktūroje į Karo akademiją stoti visgi teks. To neatmeta ir pats Julius. Tačiau tarnauti jis norėtų Kęstučio batalione, kuo arčiau šeimos.

– Pabaigęs pradinę tarnybą pasiliksiu toliau tarnauti, po truputį tam rengiuosi. Ketinu čia tęsti ir karjerą, ir gyvenimą, pretenduosiu į vyresniojo šaulio poziciją. Kiek sveikata ir protas leis, ketinu siekti aukštumų, įgyti kuo aukštesnį laipsnį. Planuose yra ir mokslai Karo akademijoje. Jeigu nori būti paprastas karys, to nereikia, užtenka čia tarnauti. Bet jeigu nori įgyti aukštą laipsnį, mokslus reikia baigti. Tuomet gali tapti generolu leitenantu, – apie ateities svajones prasitarė karys.

Pasak J. Norkaus, jauno žmogaus pasirinkimas būti krašto gynybos sistemoje naudingas ne tik Tėvynei, bet ir jam pačiam – ugdo puikias asmenines savybes.

– Tai suteikia pasitikėjimo savimi, išmokstama savarankiškumo, lavinama ištikimybė Tėvynei, ugdoma garbė. Tarnaudamas ir save motyvuoji, ir kitus gali motyvuoti, lavini ir fizinę jėgą, komandinio darbo įgūdžius, sustiprėji tiek fiziškai, tiek morališkai. Tarnyba kariuomenėje kaip gyvenimo etapas tęsia tėvų auklėjimą, formuoja asmenybę, įgyji asmeninių savybių, reikalingų gyvenimui,  – kalbėjo šauktinis.

Paklaustas, kaip į jo pasirinkimą reagavo bendraamžiai, draugai, Julius neslepia, kad daug jų pasirinko tą patį kelią – dauguma buvusių klasiokų priklausė Šaulių sąjungai, o baigę mokyklą patraukė tarnauti. Beje, vaikinas įsitikinęs, jog iškilus grėsmei Lietuvos laisvei, tėvynės ginti stotų dauguma jaunuolių:

– Manau, kad prireikus stoti į kovą, lietuviai kaip kadaise susitelktų ir gintų savo laisvę. Bent jau didžioji dauguma. Juk tarnauti tėvynei – garbės reikalas.

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.