Literatūrologė Monika Andrulytė: „Neabejotinai didžiausias iššūkis – sudominti vaikus privalomąja literatūra“
Įkelta:
2020-09-25
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė VU įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį ir intermedialiųjų literatūros studijų magistro laipsnį. Šiuo metu yra VU doktorantė. Straipsnio herojės albumo nuotraukos 

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytės bakalauro ir magistro darbai apdovanoti premijomis

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šiuo metu M. Andrulytė su sužadėtiniu Francesco Iera gyvena Šveicarijoje

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šiais metais M. Andrulytė išėjo akademinių atostogų

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė su magistro darbo vadove doc. dr. Audinga Pelurityte-Tikuišiene (kairėje) ir bakalauro darbo vadove doc. dr. Rita Tūtlyte (dešinėje)

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė džiaugiasi, kad magistro intermedialiosios literatūros studijos suteikė žinių ne tik apie tarptautinę literatūrą, bet ir apie kitas medijas – teatrą, dailę, kinematografiją

Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.

Lietuvių kalbos mokytoja – didžiausia įkvėpėja ir palaikytoja

2013 m. M. Andrulytė baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją. Prisiminusi mokyklos laikus pašnekovė atskleidžia, kad jai didelės įtakos turėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Katauskienė.

– Turėjau nuostabią lietuvių kalbos mokytoją N. Katauskienę, lydėjusią mane nuo 5 iki 12 klasės. Ji buvo didžiausia mano įkvėpėja ir palaikytoja, tikėjusi manimi net tuomet, kai aš pati savimi nelabai tikėdavau. Mokykloje buvau labai nedrąsi, todėl tik jos dėka išdrįsau paviešinti savo rašymus (tiek poeziją, tiek rašinius apie literatūrą), pateikti juos įvairių konkursų komisijoms, – pasakoja M. Andrulytė.

Tauragiškės gebėjimai analizuoti ir suprasti literatūros kūrinius išryškėjo dar ankstyvaisiais mokyklos metais. M. Andrulytė, drąsinama lietuvių kalbos mokytojos N. Katauskienės, skindavo pergales skaitovų, jaunųjų filologų, įvairių rašinių konkursuose ir lietuvių kalbos olimpiadose.

– Mano puikioji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja sugebėdavo net nykiausius lietuvių literatūros kūrinius pateikti įdomiai. Turiu pripažinti, kad iš esmės nesižavėjau visais privalomais kūriniais, bet, manau, tai natūralu – neretai mokiniams smagiau ieškoti ir atrasti patiems nei skaityti tai, kas „privaloma“, – dėsto pašnekovė.

Nuotrauka

„Mokyklinėje programoje turėtų būti didesnė įvairovė“

Svarstydama, koks turėtų būti moksleivių santykis su literatūra mokykloje, kaip juos sudominti literatūros kūriniais, M. Andrulytė sudvejoja, ar apskritai gali būti koks nors „teisingas“ santykis su kūriniais mokykloje.

– Akivaizdu, kad sveiką santykį su privalomąja literatūra moksleiviui nėra lengva užmegzti, nes žvelgiant į privalomosios literatūros sąrašus išryškėja gana vienakryptė tendencija – mokiniai turi skaityti lietuvių tautos kančios įvairiuose istorijos perioduose naratyvą. Tautiškumo ugdymas – svarbus, tačiau mokyklinėje programoje turėtų būti didesnė įvairovė – daugiau šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių, atliepiančių dabarties pulsą, taip pat daugiau svarbių užsienio balsų, kad jaunas žmogus, pabaigęs mokyklą, būtų susipažinęs ir su platesniu literatūros kanonu, – mano pašnekovė ir priduria: – Neabejotinai didžiausias iššūkis – sudominti vaikus privalomąja literatūra, tačiau nesu tikra, ar tai apskritai įmanoma, jei mokyklinė programa išliks tokia vienakryptė ir mokytojas neturės daug laisvės dirbti, atsižvelgdamas į klasėje esančių mokinių poreikius. Manau, jei mokiniai turėtų galimybę susipažinti su platesniu literatūros spektru, ypač su šiuolaikiniais užsienio autoriais, atsirastų didesnis šansas, kad jie galėtų atrasti ką nors artimo sau. Nėra vieno rakto, galinčio padėti atrakinti visus kūrinius. Literatūrologijoje egzistuoja skirtingos metodologijos, siūlančios įrankius, kaip skaityti tekstą. Nors tam tikri sudėtingi tekstai gali reikalauti tam tikro išmanymo, vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad jo ne visada reikia, norint suprasti tekstą. Kaip teigė mano mėgstama rašytoja Virginia Woolf, nemažai rašiusi apie skaitymo procesą, skaitytojas turėtų bandyti į autorių įsijausti ir tapti jo bendrininku, sekančiu knygoje paliktais rašytojo pėdsakais ir užuominomis. 

Nuotrauka

„Skaitymas man yra skirtingų patirčių kolekcionavimas“

M. Andrulytė nuo mažens labai daug skaito. Ji sąžiningai perskaitydavo visus privalomus literatūros kūrinius, tačiau labai daug laiko skirdavo ir skaitymui savo malonumui.

– Mokyklos laikais skaitydavau kiekvieną dieną, tai buvo mano pagrindinė veikla. Buvau didžiulė introvertė, todėl manęs nedomino nei draugai, nei vakarėliai, nei būreliai ar kitos veiklos. Grįžusi iš mokyklos pirmiausia atlikdavau namų darbus, o visas kitas likęs laikas būdavo skirtas skaitymui. Labiausiai laukdavau vasaros, kadangi tai reikšdavo, jog galėdavau praleisti ištisas dienas skaitydama, – pasakoja M. Andrulytė.

Ji atsargiai svarsto, kad didžiulis polinkis į knygas veikiausiai kilęs iš įgimto nepasotinamo smalsumo ir be galo mėgstančių skaityti tėvų, ypač mamos, pavyzdžio.

– Nesu tikra, ar galėčiau atsakyti, iš kur atsirado aistra skaityti, tačiau ji greičiausiai susijusi su smalsumu, kuris mane lydėjo nuo vaikystės. Pati skaityti išmokau mokykloje, tačiau knygos lydėjo nuo mažumės – mama buvo godi skaitytoja, todėl nuolat buvau apsupta knygų, o būdama smalsi, trokšdavau kuo daugiau įvairių patirčių, todėl nepaleisdavau knygos iš rankų. Skaitymas man yra skirtingų patirčių kolekcionavimas. Studijuojant universitete buvo laikas, kai neturėdavau laiko skaityti savo malonumui, tačiau troškimas skaityti niekada nebuvo manęs apleidęs, – pasakoja M. Andrulytė.

Nuotrauka

Bakalauro ir magistro darbai įvertinti premijomis

M. Andrulytė dėl didžiulės meilės literatūrai jau gana anksti suprato, kad filologija yra jos pašaukimas.

– Atsižvelgiant į tai, kad skaičiau absoliučiai visą laisvą laiką, buvo savaime suprantama, kad man artimiausios yra filologijos studijos – tai supratau gana anksti, būdama greičiausiai penkiolikos ar šešiolikos, – tvirtina pašnekovė ir tęsia: – Turėjau šiek tiek abejonių, kurias konkrečiai studijas pasirinkti, – svarsčiau ir apie ispanų filologiją, tačiau galiausiai pasirinkau lietuvių, nes tuo metu daugiausia skaičiau lietuvių autorių kūrinius. Atsukusi laiką atgal greičiausiai rinkčiausi studijuoti ir kitos šalies gretutines filologijos studijas – šiuo metu gyvenu Šveicarijoje, todėl neturiu galimybės čia pritaikyti bakalauro laikais įgytų žinių. Tačiau džiaugiuosi, kad magistro intermedialiosios literatūros studijos suteikė žinių ne tik apie tarptautinę literatūrą, bet ir apie kitas medijas – teatrą, dailę, kinematografiją.

Merginai studijos buvo išskirtinai sėkmingos – bakalauro darbas apdovanotas Vytauto Kavolio premija, už geriausią lietuvių literatūros tyrimą apdovanotas ir magistro darbas – M. Andrulytė pelnė Vandos Zaborskaitės premiją. M. Andrulytė ne vienus metus rašo knygų recenzijas ir apžvalgas, kurie spausdinami įvairiuose kultūros leidiniuose, o 2019 m. įstojo į Vilniaus universiteto doktorantūrą

– Šiuo metu esu išėjusi akademinių atostogų, todėl turiu laiko iš naujo apgalvoti esmines disertacijos idėjas. Mano tyrimo objektas – vidurinioji lietuvių poetų karta (gimę 1947–1955). Žvelgiant į šią kartą, pastebima, kad viena šios kartos poetus vienijančių tendencijų yra specifinė archetipinės vaizduotės, mitinio klodo atvertis. Svarbu pažymėti, kad archetipinė vaizduotė neatsiranda kaip naujas reiškinys, lietuvių poezijoje ji turi tvirtą pamatą – archetipinis pradas akivaizdus ir ankstesnės kartos autorių kūryboje, jis sietinas su Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Leonardo Gutausko ir kitų pavardėmis. Mitas buvo svarbus ne tik sovietmečio poezijoje ezopinei kalbai plėtoti – jis suteikė galimybę atsigręžti į kultūros pamatus, steigti savitą archetipinį krūvį turinčią mąstymo ir matymo sistemą. Būtent tai, kokiomis formomis ši sistema atsiveria ir kaip funkcionuoja, mane domina rašant disertaciją, – sako jaunosios kartos literatūrologė.

Nuotrauka

Iš knygų semiasi energijos „tikrajam“ gyvenimui

Knygų vertė – nekvestionuojama, tačiau ką būtent M. Andrulytei, tiek laiko ir energijos skyrusiai skaitymui, duoda literatūra?

– Negrožinė literatūra suteikia nepaprastą galimybę mokytis, padeda formuoti nuomonę.  Grožinė leidžia ir pailsėti, ir emociškai vargina, ir moko, ir dirgina. Specialiai paminėjau šiuos visus aspektus, norėdama išryškinti skaitymo patirties daugiakryptiškumą ir unikalumą. Knygos pasitelkiamos net gydymo tikslais – mano sužadėtinis yra psichiatras, jis taiko biblioterapiją ir savo darbe. Laikau save priklausoma nuo skaitymo ir dėl to, kad esu visiška estetė, jautri grožiui. Grožinė literatūra man leidžia pasinerti į meninio grožio viziją, kurioje ieškau ne tikrumo, o atvirkščiai – netikrumo. Jame atsipalaiduoju ir pasisemiu energijos „tikrajam“ gyvenimui, – mintimis dalijasi M. Andrulytė.

Nuotrauka

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.