Grįžę emigrantai: „Ant savos žemės ir vaikščioti – kitas jausmas“
Įkelta:
2020-09-16
Nuotrauka
Aprašymas

Margarita ir Egidijus su atžalomis. Margaritos ir Egidijaus Knapkių asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šeimą sužavėjo miesto šventėje Mokslo ir žinių proga vykusios pramogos mažiesiems. Margaritos ir Egidijaus Knapkių asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Projekto „Globali Tauragė“ koordinatorius Mindaugas Piečia. Autorės nuotrauka

margarita@taurageszinios.lt
A
A

Airijoje 12 metų išgyvenę Margarita ir Egidijus Knapkiai emigranto duonos atsikando. Pardavusi užsienyje užgyventą namą pora nutarė grįžti į gimtąją Tauragę. Teigė pasiilgę artimųjų, gyvenimas „darbas-namai“ neteikė džiaugsmo. Pirmosios dienos vaikystės mieste ir džiugino, ir nuvylė. Vos praėjus tvarkyti reikalus jauną šeimą įtraukė biurokratijos krumpliaračiai, kita vertus, aplinka bei laisvalaikio leidimo galimybės stebino, gyvenimas, pasak grįžusių emigrantų, Tauragėje virte verda.

Pasiilgo lietuviškos tvarkos

Kaip šių eilučių autorei pasakojo Margarita, užsienyje, toli nuo artimųjų, giminaičių, gyvenimas apsiribojo namais ir darbu. Uždirbti pinigai suteikė galimybę kurti gražius, jaukius namus, įsigyti daiktų, tačiau laikui bėgant jie nustojo teikti džiaugsmą.

– Trūkstant artimų žmonių mažiau progų leisti gerą laisvalaikį, trūksta bendravimo. Nebetenki galimybės atsiskleisti, būti savimi. Gyvenimas tapo nuobodus. Susilaukus vaikų iškilo kita problema – nėra artimųjų, kuriems būtų galima bent trumpam palikti pasaugoti atžalas. Motinystės atostogos trunka tik šešis mėnesius, mažiuką leliuką jau turi siųsti į vaikų darželį, grįžti į darbą. Pas mus Lietuvoje yra kita tvarka: vaikai į darželį eina nuo dvejų metų, į mokyklą – nuo septynerių. Būtų seneliai, kad ir kelių mėnesių vaiką palikdamas jų priežiūrai jaustumeisi ramiau, – Airijos ir Lietuvos skirtumus vardijo Margarita. – Be to, Lietuvoje jautiesi su kitais vienodo lygio. Visi galime panašiai pasiekti, visi vargstame ir visi sukamės, kaip įmanydami. Užsienyje tu eini į darbą, turi pinigų, ir, neduok die, uždirbsi šiek tiek daugiau nei kiti – tada jau nebesi man draugas.

Moterį žavi, jos žodžiais tariant, griežta Lietuvos švietimo sistema. Vaikų darželiuose laikomasi režimo, taisyklių, jais yra itin rūpinamasi. Pora augina 1 ir 1,5 m. atžalas. Grįžus į Tauragę pusantrų metų dukrytė priimta į Mažonų darželį. Moteris jau pirmą dieną, atvykusi parsivežti savo vaiko, buvo maloniai nustebinta.

– Atvykstu, žiūriu, – ši švarutė: plaukučiai supinti, batukai apauti, ji patenkinta. Aš pati taip nemoku plaukų supinti. Užsienyje, kad po darželio galėčiau užsukti kur nors į miestą, net kalbos būti negalėjo. Reikėdavo grįžti namo, nuprausti vaiką, sušukuoti, perrengti, nes atrodydavo kaip iš tvarto grįžusi. Airijoje kokius batus ryte apausi, tokius vaikas ir avės darželyje visą dieną. Apie peravimą tapkutėmis ar kambario batais net kalbos būti negali. Be to, čia darželyje visuomet vaikams pietums patiekiama sriuba. Tai nuostabu. Tai ir yra lietuviška sistema – griežta ir nuosekli. Esu be galo dėkinga auklėtojoms už rūpestį, – džiaugėsi moteris.

Nuotrauka

Jaučiama įtampa

Pasak pašnekovės, jausmas, jog esi kitatautis, net ir ilgai gyvenant užsienyje nedingsta. Jau vien tai, kad supa kita kalba kalbantys vietiniai, kurių bendravimo subtilybes perprasti lemta ne kiekvienam. Nors ir mokėdamas kalbą, moters žodžiais tariant, ne visada sugebėsi taip už save „pastovėti“ taip, kaip bendraudamas su savo tautiečiais.

– Ar bendraudamas draugų rate, ar darbinėje aplinkoje, vis tiek esi apribotas tokio žodyno, kokį sukaupei užsienyje nugyventu laikotarpiu. Jei reikėtų subtiliai kokį bendradarbį pastatyti į vietą, nes šis užlips ant galvos, nesava kalba tu nesugebėsi. Net ir keiksnoti reikia mokėti. Nes kitaip arba tu pasakysi tiesiai šviesiai, o tai gali pasirodyti ne itin tinkama esamuose santykiuose, arba tu tylėsi ir savęs neapginsi, – kalbėjo moteris.

Darbą Tauragėje moteris rado dar būdama Airijoje. Apie galimybes įsidarbinti vienoje maitinimo įmonėje jai pranešė draugė. Ne tik pranešė, bet ir gerai atsiliepė apie ją savo darbdaviui.

Pasak Margaritos, ir užsienyje įmanoma rasti darbus per pažįstamus, tačiau aplinkoje, kur pagrindinė vertybė yra darbas ir geras užmokestis, jaučiamas didžiulis pavydas.

– Nežinau, kaip gerai turėtum sutarti su žmogumi, kad šis, išvydęs, jog tu imi uždirbti daugiau už jį, tau nelinkėtų blogo. Kalbant apie airius, jie gali žiūrėti į akis, šypsotis, palaikys tave, tačiau už nugaros darys savo ir tave apkalbės, lietuviai apskritai tau atsisakys padėti, gal net stengsis kenkti. Žinoma, aš kalbu apie tai, kas mane supo konkrečiame krašte. Galbūt kitoje aplinkoje, tarp kitų žmonių, darbiniai santykiai būtų kitokie. Tačiau dirbant užsienyje ryškiai jaučiama kova už būvį – gi čia atvykusiųjų pagrindinis tikslas – pinigai, – kalbėjo jauna moteris.

Moteriai susilaukus vaikų lietuvių draugų rate nepavyko rasti nė vieno, kuris net ir už pinigus sutiktų pasaugoti jos mažylius. Šeima jautė atskirtį, pasiilgo nuoširdaus, ne materialiais dalykais vertinamo gyvenimo.

Padėjo „Globali Tauragė“ koordinatorius

Sugrįžimas į Lietuvą nebuvo rožėmis klotas. Pradėjus minti kelius po įstaigas dėl darbo, vaikų priežiūros, susidurta su įvairiais reikalavimais pristatyti tam tikrus dokumentus. Kas lietuviams įprasta, jauną šeimą gąsdino, ėmė slopinti entuziazmą. Vienoje įstaigoje iš emigrantės pastangų įsitvirtinti gimtoje Tauragėje net pasišaipyta pareiškus, jog šeima Lietuvoje neištemps nė pusmečio.

Drąsi ir už save pakovoti sugebanti moteris ėmėsi lietuviškos gudrybės – ieškojo pagalbos pažįstamų rate. Parašė ne vienam žmogui, kol galiausiai susisiekė su rajono meru, o šis nukreipė į rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistą Mindaugą Piečią, kuris kuruoja projektą „Globali Tauragė“.

Projekto tikslas – palaikyti santykius su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais bei padėti įsitvirtinti į Lietuvą sugrįžusiems emigrantams. Kaip sako Margarita, Mindaugas šeimai padėjo pajudinti ne vieną kabinetuose stringantį reikalą.

– Mindaugas padėjo susigaudyti ir darbo biržos, ir švietimo srityse. Paaiškino, kur kokius dokumentus reikia pristatyti. Komunikavo su visais mus aptarnavusiais specialistais, padėjo nušviečiant mūsų situaciją. Padėjo rasti darželį. Mano dukrytė jau lanko Mažonų darželį, o aš nuo pirmadienio galiu pradėti dirbti, – praėjusią savaitę šių eilučių autorei pasakojo moteris.

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė M. Piečia, „Globali Tauragė“ palaiko ryšius su JAV, Airijoje, Belgijoje, N. Zelandijoje, Anglijoje, Sakartvele, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje gyvenančiais kraštiečiais. Šie tituluojami mūsų krašto garbės ambasadoriais ir, tikimasi, garsina mūsų kraštą savo iniciatyvomis, darbais. Titulai ne vien popieriniai, per keletą metų jaučiama ir reali pagalba į užsienį vykstantiems mūsų kraštiečiams.

Nuotrauka

– Amerikoje gyvenanti Sigita Šimuvienė suorganizuoja kraštiečių susitikimus JAV. Yra talkinusi šioje šalyje koncertą rengusiam Liudui Mikalauskui, – apie projekto naudą kalbėjo M. Piečia.

Mažo miesto privalumai

Pašnekovas, projekto „Globali Tauragė“ koordinatorius irgi pat yra vienas į kraštą grįžusių emigrantų. Jaunas vyras kurį laiką gyveno Kanadoje, vėliau dirbo Vilniuje. Į provinciją vyrą parviliojo galimybė pigiai įsigyti būstą.

– Tuo metu kaip tik valstybė pasiūlė kompensacijas gyvenamąjį būstą įsigyjančioms šeimoms. Mums pavyko ją gauti. Tuo pat metu buvo skelbiamas konkursas rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialisto pareigoms, jį laimėjau. Šiuo metu gyvename Dacijonuose. Ar pasiilgstame didmiesčio gyvenimo? Tikrai ne. Kamščiai, dideli atstumai. Tauragėje viskas paprasčiau, – kalbėjo M. Piečia.

Margarita ir Egidijus, emigrantų šeima, irgi džiaugiasi gyvenimu gimtajame mieste. Sako, jog svetur, užsienyje gyveno uždarai, itin trūko bendravimo, pramogų. Vos grįžusią į Tauragę šeimą nustebino renginių gausa gimtajame mieste. Šeimai grįžus po poros dienų praūžė vienintelis Lietuvoje surengtas SEL koncertas, rugsėjo pirmąją miestą užtvindė pramogos vaikams, vyko Vido Bareikio koncertas.

– Užpraėjusią ir praėjusią savaitę renginiai vyko pilies aikštėje, vasaros estradoje. Yra proga pasipuošti, gatvėje sutinki pažįstamus, bendrauji, čia pat užsuki į kavinukę, po to gali eiti į renginį. Ant savos žemės ir vaikščioti – kitas jausmas. Užsienyje to nepatyrėme. Nėra tokių švenčių, nėra tokių progų išeiti. Nėra progos nei gražiai rengtis, nei dažytis. Tauragė stebina savo pokyčiais, miestas tvarkingas, gražus, gražūs jame esantys žmonės, – ketvirtąją savo savaite gimtojoje Tauragėje džiaugėsi Margarita.

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.