Ūkininkė „prisijaukino“ riešinių raštus
Įkelta:
2020-08-11
Nuotrauka
Aprašymas

Ūkininkė Irena Aputienė sako, kad megzti riešines jai yra mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas. Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Riešinės, turinčios ertmę nykščiui, ir riešinės, neturinčios ertmės nykščiui. Autorės nuotrauka

Riešinės – ne vienos merginos ir moters mėgstamas aksesuaras. Ant rankų riešų maunami mezginiai ne tik šildo vėsesniu laikotarpiu, bet ir puošia, džiugina akį įvairiausiais raštais ir spalvomis. Riešinių mezgėja iš Pagramančio Irena Aputienė itin daug dėmesio skiria kuo įdomesniam raštui išgauti. Į „Tauragės žinių“ redakciją moteris atsinešė savo pačios megztų riešinių ir papasakojo apie šią mėgstamiausią savo laisvalaikio veiklą.

Ūkininkaujanti I. Aputienė kalbėjo, kad jau nuo mokyklos laikų užsiima rankdarbiais.

– Ir siuvu, ir audžiu, dar su vąšeliu mezgu servetėles. Jeigu  mezgu riešines ir pabosta, išsikerpu įvairių medžiagų ir jas apmezgu. Kaip ant ko patraukia, – tvirtino pašnekovė ir išsyk pridūrė, kad vis dėlto daugiausia laiko skiria riešinėms megzti.

Moteris tikino, kad įprastai, jei niekas nesutrukdo, vieną riešinių porą numezga per kelias dienas, o kartais trunka ir savaitę. Vis dėlto I. Aputienė norėtų kur kas daugiau dėmesio skirti savo kūriniams, bet dabartiniu metu dėl nemažai laiko reikalaujančių ūkio darbų hobiu virtusią veiklą tenka atidėti.

– Dabar į ganyklas reikia eiti. Ir daržai, ir rugiapjūtė. Riešinėms lieka labai mažai laiko arba visai jo neturiu. Dažniausiai megzti pradedu po bulviakasio. Susitvarkau ir iki kitų darbų atsisėdu ant sofos arba lovos, kad kojas galėčiau ištiesusi pailsinti, ir panarplioju, – kalbėjo pašnekovė.

I. Aputienė įniko intensyviai megzti riešines prieš 3–4 metus. Iki tol ji buvo įgudusi megzti ir kojines, ir pirštines, tad perprasti riešinių mezgimo ypatybes moteriai nebuvo sunku.

Nuotrauka

– Pirmąkart riešines pamačiau savo vaikų mokyklos tėvų susirinkime. Mokytoja turėjo pačios nusimegztas riešines, tik jos buvo be raštų. Nutariau pabandyti ir aš tokias nusimegzti, pamaniau, kad neturėtų būti sudėtinga, nors pirmas blynas buvo šiek tiek prisvilęs, – prisiminė I. Aputienė.

Tiesa, pašnekovė pripažino, kad nors aktyviai mezga riešines ir yra jų primezgusi nesuskaičiuojamai daug porų, pati jų nešioti nenori.

– Riešines mezgu, bet jų nenešioju, nes užsimaunu ir matau, kad man netinka. Prie mano rankų riešinės kažkaip nepridera, – juokėsi I. Aputienė.

Nors pati nenešioja, mezgėja jas neretai parduoda, bet dažniau noriai dovanoja.

– Jei žmogus, matau, labai nori, tai padovanoju. Džiaugsmą jam suteikiu. Neseniai sūnaus draugės mamai, kuri gyvena Anglijoje, nusiunčiau riešinių porą dovanų, – sakė I. Aputienė ir čia pat prisiminė, kad ir pačią pirmąją savo numegztą riešinių porą, turėjusią zigzaginį raštą, taip pat padovanojo.

Moteriai megzti riešinių niekas nepadeda, tačiau jų puošybos elementais padeda pasirūpinti sūnus.

– Sūnus iš Kauno man priveža visokių spalvų karoliukų, vilnos siūlų. Tauragės „Gustinoj“ man pirkti per brangu, o į Kauną pačiai nuvažiuoti nėra kada – esu apsivertusi darbais, – kalbėjo ūkininkė.

I. Aputienė nemažai dėmesio skiria kuo gražesniam raštui išgauti – karoliukais sukuria gėlių, angeliukų, papūgų, pelėdų atvaizdus. Riešines mezga dviejų rūšių: turinčias ertmę nykščiui ir neturinčias.

– Daugiausia puošiu karoliukais. Juo šviesesni siūlai, tuo tamsesnius karoliukus renku ir atvirkščiai. Laikrašty ar kur nors kitur pamatau schemą, tada ant popieriaus su langeliais pieštuku pati nusipiešiu ir pradedu megzti. Sunkiausia mezgant išgauti raštą. Teko ne vieną riešinę išmesti, būna, nutrūksta siūlai ar užsimerkęs mezgi ir jau nebetokį raštą imi gauti, – mezgimo patirtimi dalijosi pašnekovė.

Ūkininkė pripažįsta, kad gražioms riešinėms numegzti reikia nemažai kantrybės, tačiau moteris akivaizdžiai jos nestokoja.

– Kai uogauji, irgi kantrybės reikia. Visur jos reikia, – tvirtino moteris ir kartu akcentavo, kad kantrybės nepristinga, nes atsidėti riešinių mezgimui yra jos mėgstamiausias hobis ir smagiausias laisvalaikio praleidimo būdas.

 

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.