Tarptautinio bakalaureato studentas: „Atšaukus egzaminus nežinojome, kur dėtis“
Įkelta:
2020-07-20
Nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šių metų egzaminų sesija abiturientams tapo itin sudėtingu išbandymu. Karantinas sujaukė visus mokymosi planus, o tarptautinio bakalaureato programos studentams įvarė ypač didelį stresą – egzaminai, kuriems taip kruopščiai ruoštasi, buvo atšaukti. Šiemet „Versmės“ gimnazijoje tarptautinį bakalaureatą baigęs Domantas Gruodis sako: „Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai“. Apie iššūkius abiturientą kalbino Dovydas Dabulskis.

Šiais metais dėl pandemijos ir karantino mokymasis gimnazijose tapo nebeįmanomas, o 3 mėnesius trukęs nuotolinis mokymasis iškėlė naujų išbandymų ir sunkumų. Domantas Gruodis, šių metų tarptautinio bakalaureato (TB) programos abiturientas, papasakojo, kokie šios programos ypatumai bei ką teko patirti moksleiviams besirengiantiems stoti į aukštąsias mokyklas.  

Dovydas Dabulskis: Papasakok apie TB programą.

Domantas Gruodis: Tai yra tarptautinė ugdymo programa. Pavyzdžiui, kaip Lietuvoje yra nacionalinė švietimo programa, taip ši yra visas pasaulio šalis aprėpianti tarptautinė. Joje viskas vyksta anglų kalba, mokiniai pasirenka 6 mokymosi dalykus iš skirtingų sferų: gimtoji kalba, užsienio kalba, matematika, tikslieji mokslai ir socialiniai mokslai. Iš jų reikia pasirinkti po vieną dalyką. Nėra etikos, kūno kultūros ar menų. Na, menai yra, tačiau tik iš teorinės pusės. Jokios praktikos atlikinėjimo nebuvo ir tikriausiai nebus.

D.D.: Kokius dalykus pasirinkai tu?

D.G.: Kaip ir visi, privalau turėti 6 dalykus. O pasirinkau lietuvių kalbą, anglų kalbą, matematiką, informacines technologijas, fiziką ir geografiją. Kiekvieną dalyką gali pasirinkti mokytis vienu iš dviejų lygmenų. Yra standartinis lygmuo, vadinamasis SL (Standart Level – standartinis lygmuo) ir HL (Higher Level – aukštesnysis lygmuo). Privaloma pasirinkti 3 HL ir 3 SL dalykus. Aš pats galbūt net esu savotiška išimtis, nes pasiėmiau keturis dalykus aukštesniuoju lygmeniu: anglų kalba, lietuvių kalba, geografija ir fizika. Egzaminus reikia laikyti iš visų 6 dalykų. Jie yra padalinti į tris dalis, vadinamieji papers. Viena dalis gali užsitęsti nuo valandos iki dviejų. Viskas priklauso nuo paties dalyko.

D.D.: Koks yra programos tikslas?

D.G.: Paruošti mokinius užsienio universitetams ir supažindinti juos su aukštesniu mokymosi lygmeniu.

D.D.: Kas tikrina jūsų veiklą?

D.G.: Kaip jau ir minėjau, yra įkurta TBO, kuri padeda susisiekti įvairioms šalims ir sekti vienu mokymosi pavyzdžiu. Organizacija kaip ir prižiūri programos tvarką. Dėl to viskas yra aišku, mokymosi planas ir egzaminų turinys yra aiškus. Patys egzaminai laikomi bendrai, vienu metu.

D.D.: Kokios buvo nuotaikos ruošiantis egzaminams dar neprasidėjus karantinui?

D.G.: Mokykloj mes tiesiog ėjom savo kursą ir kažkaip net negalvojom apie pasiruošimą egzaminams. Mes tiesiog norėjome užbaigti skirtą programą iki galo, kad automatiškai galėtume ruoštis paskutiniesiems atsiskaitymams. Buvome susiplanavę, kad, man atrodo, pasiliksim porą savaičių ruoštis vien tik egzaminams, kaip įprasta kiekvienai mokinių laidai. Aišku, karantinas nepagelbėjo mūsų planams, nes daug dalykų pasikeitė, buvome gana prastai informuoti – nežinojome, koks likimas laukia pačių egzaminų. Iš pradžių Tarptautinio Bakalaureato Organizacija (toliau TBO) skelbė, kad egzaminai, jog jie jų neatšauks ir viskas bus kaip įprasta, o po dviejų savaičių požiūris pasikeitė: pradėta teigti, kad egzaminų nebebus, jog bus užskaitomi tik vidinio vertinimo darbai. Trumpai tariant, buvo nemažas stresas mums, nes mes tiesiog nežinojome, kur dėtis ir ką daryti. Egzaminai galiausiai buvo atšaukti.

D.D.: Bet egzaminai vis tiek buvo atšaukti. Kokie tada įvertinimai buvo laikomi kertiniais baigiant mokyklą?

D.G.: Iš kiekvieno dalyko reikia parašyti po 1,5 tūkst. žodžių apimties rašto darbą. Tai gali būtų rašinys arba tiriamasis darbas. Jį reikia parašyti kiekvienais metais ir tai sudaro 20-30% baigiamojo balo vertės. Prie galutinio balo prisideda ir išplėstinis rašinys, apie 4 tūkst. žodžių. Tačiau šiais metais dėl COVID-19 pandemijos šie rašto darbai lėmė didesnę baigiamųjų rezultatų dalį. Nors ir nėra aiškiai pasakyta, koks tai bus procentas, bet TBO paskelbė, jog rašto darbai bus tik dalis įvertinimo, bus atsižvelgta ir į bandomųjų egzaminų rezultatus, mokyklų kauptą informaciją ir t.t. Tad niekas iki galo nėra tiksliai informuoti, kaip buvo vertinami mokiniai. Asmeniškai man labiausiai gaila, kad nebuvo informatikos, matematikos ir fizikos egzaminų. Automatiškai nebeliko elementaraus uždavinių sprendimų, kas mane būtų pakėlę net iki galimo 100-tuko.

D.D.: Kokiais rezultatais pavyko ją baigti?

D.G.: Na, mūsų klasė baigė tikrai neblogais rezultatais, praktiškai visi 8 buvo patenkinti. Nebuvo ir neišlaikiusių. Aišku, pasitaikė, kuriems pasisekė šiek tiek mažiau, bet per daug niekas neliūdėjo. Niekam nebuvo problemų su plagiatu arba citavimu, tad darbai tikrai nusisekė. Asmeniškai aš mokyklą baigiau vien šešetais. Bet svarbu paminėti, jog mūsų vertinimo sistema skiriasi nuo lietuviškos – aukščiausias įmanomas įvertinimas lygus septyniems.

D.D.: Papasakok apie savo kasdienybę gimnazijoje.

D.G.: Kai nacionalinėje programoje savaitinių pamokų yra apie 30, tai pas mus būdavo apie 35. Neatrodo toks didelis krūvis, tačiau reikia priskaičiuoti ir laisvą laiką – vadinamuosius langus, kuriuos praleisdavome mokykloje. Kartais būdavo ir taip, kad prabuvę 2 pamokas turėdavome laukti dar du langus iki kitos. Kartais tekdavo pabūti visas 8 pamokas, kartais trukdavome net ir 9. Dažnai, kol mums dar vykdavo pamokos, skambučiai gimnazijoje nebeskambėdavo. 9 pamokai tvarkaraštyje net nebūdavo vietos. Išeidavome apie 17 val. iš gimnazijos. Atsimenu, vieną savaitės dieną dvyliktoje klasėje turėjome visas 9 pamokas iš eilės. Tikrai pakankamai sunkus krūvis ir ilgos dienos.

D.D.: Ar tam užtenka specialistų?

D.G.: Specialistų, ne paslaptis, kai kuriose sferose trūksta. Pedagogams reikia pereiti specialius mokymus, kad jie atitiktų bent minimalius reikalavimus, pagal kuriuos galėtų dėstyti TB kursą. Jau minėjau, kad turėjau pasirinkęs fizikos dalyką. Tauragėje mokytojo, kuris gebėtų mokyti pagal TB programą, nebuvo, o ir dauguma nesiryžo tokiam sudėtingam darbui, tad teko samdyti kompetentingą pedagogą iš Šiaulių. Tačiau visos pamokos vyko nuotoliniu būdu. Kartais aš net pats keliaudavau į Šiaulius atlikti laboratorinių darbų. Buvau vienintelis, pasirinkęs fiziką, tad dėl manęs vieno mokytojas tikrai nebūtų važiavęs. Vien dėlto per visą karantiną egzistavęs bendravimas su mokytojais nuotoliniu būdu man nebuvo toks neįprastas.

D.D.: Atrodo, kad ši švietimo programa išties atima daugybę laiko. Ar teko atsisakyti kokių nors užklasinių veiklų, kurias lankydavai savo noru iki TB programos?

D.G.: Pirmaisiais metais labai bandžiau viską aprėpti. Stengiausi išlaikyti gerus rezultatus mokykloje, pakelti naujai pečius užgulusį krūvį, tuomet dar susiradau papildomai veiklos: pradėjau groti džiazo ansamblyje, dabar jau džiazo orkestre, pradėjau užsiiminėti daile, programuoti, papildomai skaityti. Galbūt ir gimnazijoje šiek tiek matėsi, kad jaučiausi pavargęs, bet kažkokiu būdu suspėdavau. Savaime aišku, teko aukoti miegą. Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai. Tad teko aukoti miegą. Dvyliktoje klasėje sugebėjau susiskirstyti prioritetus ir atsirinkau pats, kas man asmeniškai svarbu.

D.D.: Ar neteko dėl to jaustis ir fiziškai, ir morališkai blogai dėl savo kitokio pasirinkimo gimnazijoje? Pats sakai, kad jauteisi pavargęs, o nuo likusių mokinių skirdavotės sėdėdami gimnazijoje dar kelias valandas, kai jie išeidavo namo. Galbūt teko net patirti patyčių?

D.G.: Tikrai ne. Ankstesnėse laidose, kai TB programa dar tik buvo įkuriama „Versmės“ gimnazijoje, likę mokiniai žiūrėdavo į TB programoje besimokančius kaip į kokius raupsuotuosius. Tačiau laikui bėgant suvokimas šiek tiek keitėsi ir galiu pasakyti, kad mūsų mokykla priėmė mus gana šiltai. Mūsų laidoje nesimatė, jog jaustųsi kažkoks barjeras.

D.D.: Ką planuoji toliau studijuoti?

D.G.: Planuoju studijuoti programų sistemas Vilniaus Universitete.

D.D.: Lietuvoje? Juk daugelis renkasi šią programą vien tam, kad iškeliautų mokytis į užsienio universitetus.

D.G.: Taip, Lietuvoje. Įdomus faktas, kad šiais metais visi 8 mokiniai, pabaigę TB programą, pasilieka Lietuvoje ir neplanuoja vykti svetur.

D.D.: Kaip supratau, studijuosi kažką panašaus į programavimą. Bet dar ir dabar atėjai nešinas knyga apie fiziką. Nejautei neužtikrintumo rinkdamasis?

D.G.: Na, jaučiasi kartėlis, kad nepasirinkau tęsti fizikos mokslų. Vis tiek, jeigu studijuočiau fiziką, būtų gaila palikti programavimą, o šiuo atveju studijuosiu programavimą, tačiau sunku palikti fiziką. Tačiau savo ateitį noriu kurti Lietuvoje, o studijuojant programavimą tai atrodo itin realu. Mąsčiau apie užsienį, mano svajonė – studijuoti Kembridžo universitete fiziką. Bet įstojimas ten yra labai sudėtingas. Iš visų egzaminų reikia surinkti 42 balus iš 45. 

D.D.: Esu pastebėjęs, kad kiekvienais metais „Versmės“ gimnazija labiausiai nusipelniusių mokinių apdovanojimuose sveikina ir tave. Ar pavyko olimpiados laurų parsigabenti ir šiais metais?

D.G.: Šiais metais nedaug pasiekimų: geografijos konkurse „Mano gaublys“ pavyko nuskinti pirmąją vietą. Matematikos rajoninėje olimpiadoje likau trečias.

D.D: O kokie tolimesnės ateities planai?

D.G.: Na, tikrai šiuo metu apie tai negalvoju. Tikriausiai darbas, bet dabar jausiuosi laimingas, jeigu smagiai ir prasmingai leisiu laiką studijų metu.

 

 

 

 

 

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.