Tarptautinio bakalaureato studentas: „Atšaukus egzaminus nežinojome, kur dėtis“
Įkelta:
2020-07-20
Nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šių metų egzaminų sesija abiturientams tapo itin sudėtingu išbandymu. Karantinas sujaukė visus mokymosi planus, o tarptautinio bakalaureato programos studentams įvarė ypač didelį stresą – egzaminai, kuriems taip kruopščiai ruoštasi, buvo atšaukti. Šiemet „Versmės“ gimnazijoje tarptautinį bakalaureatą baigęs Domantas Gruodis sako: „Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai“. Apie iššūkius abiturientą kalbino Dovydas Dabulskis.

Šiais metais dėl pandemijos ir karantino mokymasis gimnazijose tapo nebeįmanomas, o 3 mėnesius trukęs nuotolinis mokymasis iškėlė naujų išbandymų ir sunkumų. Domantas Gruodis, šių metų tarptautinio bakalaureato (TB) programos abiturientas, papasakojo, kokie šios programos ypatumai bei ką teko patirti moksleiviams besirengiantiems stoti į aukštąsias mokyklas.  

Dovydas Dabulskis: Papasakok apie TB programą.

Domantas Gruodis: Tai yra tarptautinė ugdymo programa. Pavyzdžiui, kaip Lietuvoje yra nacionalinė švietimo programa, taip ši yra visas pasaulio šalis aprėpianti tarptautinė. Joje viskas vyksta anglų kalba, mokiniai pasirenka 6 mokymosi dalykus iš skirtingų sferų: gimtoji kalba, užsienio kalba, matematika, tikslieji mokslai ir socialiniai mokslai. Iš jų reikia pasirinkti po vieną dalyką. Nėra etikos, kūno kultūros ar menų. Na, menai yra, tačiau tik iš teorinės pusės. Jokios praktikos atlikinėjimo nebuvo ir tikriausiai nebus.

D.D.: Kokius dalykus pasirinkai tu?

D.G.: Kaip ir visi, privalau turėti 6 dalykus. O pasirinkau lietuvių kalbą, anglų kalbą, matematiką, informacines technologijas, fiziką ir geografiją. Kiekvieną dalyką gali pasirinkti mokytis vienu iš dviejų lygmenų. Yra standartinis lygmuo, vadinamasis SL (Standart Level – standartinis lygmuo) ir HL (Higher Level – aukštesnysis lygmuo). Privaloma pasirinkti 3 HL ir 3 SL dalykus. Aš pats galbūt net esu savotiška išimtis, nes pasiėmiau keturis dalykus aukštesniuoju lygmeniu: anglų kalba, lietuvių kalba, geografija ir fizika. Egzaminus reikia laikyti iš visų 6 dalykų. Jie yra padalinti į tris dalis, vadinamieji papers. Viena dalis gali užsitęsti nuo valandos iki dviejų. Viskas priklauso nuo paties dalyko.

D.D.: Koks yra programos tikslas?

D.G.: Paruošti mokinius užsienio universitetams ir supažindinti juos su aukštesniu mokymosi lygmeniu.

D.D.: Kas tikrina jūsų veiklą?

D.G.: Kaip jau ir minėjau, yra įkurta TBO, kuri padeda susisiekti įvairioms šalims ir sekti vienu mokymosi pavyzdžiu. Organizacija kaip ir prižiūri programos tvarką. Dėl to viskas yra aišku, mokymosi planas ir egzaminų turinys yra aiškus. Patys egzaminai laikomi bendrai, vienu metu.

D.D.: Kokios buvo nuotaikos ruošiantis egzaminams dar neprasidėjus karantinui?

D.G.: Mokykloj mes tiesiog ėjom savo kursą ir kažkaip net negalvojom apie pasiruošimą egzaminams. Mes tiesiog norėjome užbaigti skirtą programą iki galo, kad automatiškai galėtume ruoštis paskutiniesiems atsiskaitymams. Buvome susiplanavę, kad, man atrodo, pasiliksim porą savaičių ruoštis vien tik egzaminams, kaip įprasta kiekvienai mokinių laidai. Aišku, karantinas nepagelbėjo mūsų planams, nes daug dalykų pasikeitė, buvome gana prastai informuoti – nežinojome, koks likimas laukia pačių egzaminų. Iš pradžių Tarptautinio Bakalaureato Organizacija (toliau TBO) skelbė, kad egzaminai, jog jie jų neatšauks ir viskas bus kaip įprasta, o po dviejų savaičių požiūris pasikeitė: pradėta teigti, kad egzaminų nebebus, jog bus užskaitomi tik vidinio vertinimo darbai. Trumpai tariant, buvo nemažas stresas mums, nes mes tiesiog nežinojome, kur dėtis ir ką daryti. Egzaminai galiausiai buvo atšaukti.

D.D.: Bet egzaminai vis tiek buvo atšaukti. Kokie tada įvertinimai buvo laikomi kertiniais baigiant mokyklą?

D.G.: Iš kiekvieno dalyko reikia parašyti po 1,5 tūkst. žodžių apimties rašto darbą. Tai gali būtų rašinys arba tiriamasis darbas. Jį reikia parašyti kiekvienais metais ir tai sudaro 20-30% baigiamojo balo vertės. Prie galutinio balo prisideda ir išplėstinis rašinys, apie 4 tūkst. žodžių. Tačiau šiais metais dėl COVID-19 pandemijos šie rašto darbai lėmė didesnę baigiamųjų rezultatų dalį. Nors ir nėra aiškiai pasakyta, koks tai bus procentas, bet TBO paskelbė, jog rašto darbai bus tik dalis įvertinimo, bus atsižvelgta ir į bandomųjų egzaminų rezultatus, mokyklų kauptą informaciją ir t.t. Tad niekas iki galo nėra tiksliai informuoti, kaip buvo vertinami mokiniai. Asmeniškai man labiausiai gaila, kad nebuvo informatikos, matematikos ir fizikos egzaminų. Automatiškai nebeliko elementaraus uždavinių sprendimų, kas mane būtų pakėlę net iki galimo 100-tuko.

D.D.: Kokiais rezultatais pavyko ją baigti?

D.G.: Na, mūsų klasė baigė tikrai neblogais rezultatais, praktiškai visi 8 buvo patenkinti. Nebuvo ir neišlaikiusių. Aišku, pasitaikė, kuriems pasisekė šiek tiek mažiau, bet per daug niekas neliūdėjo. Niekam nebuvo problemų su plagiatu arba citavimu, tad darbai tikrai nusisekė. Asmeniškai aš mokyklą baigiau vien šešetais. Bet svarbu paminėti, jog mūsų vertinimo sistema skiriasi nuo lietuviškos – aukščiausias įmanomas įvertinimas lygus septyniems.

D.D.: Papasakok apie savo kasdienybę gimnazijoje.

D.G.: Kai nacionalinėje programoje savaitinių pamokų yra apie 30, tai pas mus būdavo apie 35. Neatrodo toks didelis krūvis, tačiau reikia priskaičiuoti ir laisvą laiką – vadinamuosius langus, kuriuos praleisdavome mokykloje. Kartais būdavo ir taip, kad prabuvę 2 pamokas turėdavome laukti dar du langus iki kitos. Kartais tekdavo pabūti visas 8 pamokas, kartais trukdavome net ir 9. Dažnai, kol mums dar vykdavo pamokos, skambučiai gimnazijoje nebeskambėdavo. 9 pamokai tvarkaraštyje net nebūdavo vietos. Išeidavome apie 17 val. iš gimnazijos. Atsimenu, vieną savaitės dieną dvyliktoje klasėje turėjome visas 9 pamokas iš eilės. Tikrai pakankamai sunkus krūvis ir ilgos dienos.

D.D.: Ar tam užtenka specialistų?

D.G.: Specialistų, ne paslaptis, kai kuriose sferose trūksta. Pedagogams reikia pereiti specialius mokymus, kad jie atitiktų bent minimalius reikalavimus, pagal kuriuos galėtų dėstyti TB kursą. Jau minėjau, kad turėjau pasirinkęs fizikos dalyką. Tauragėje mokytojo, kuris gebėtų mokyti pagal TB programą, nebuvo, o ir dauguma nesiryžo tokiam sudėtingam darbui, tad teko samdyti kompetentingą pedagogą iš Šiaulių. Tačiau visos pamokos vyko nuotoliniu būdu. Kartais aš net pats keliaudavau į Šiaulius atlikti laboratorinių darbų. Buvau vienintelis, pasirinkęs fiziką, tad dėl manęs vieno mokytojas tikrai nebūtų važiavęs. Vien dėlto per visą karantiną egzistavęs bendravimas su mokytojais nuotoliniu būdu man nebuvo toks neįprastas.

D.D.: Atrodo, kad ši švietimo programa išties atima daugybę laiko. Ar teko atsisakyti kokių nors užklasinių veiklų, kurias lankydavai savo noru iki TB programos?

D.G.: Pirmaisiais metais labai bandžiau viską aprėpti. Stengiausi išlaikyti gerus rezultatus mokykloje, pakelti naujai pečius užgulusį krūvį, tuomet dar susiradau papildomai veiklos: pradėjau groti džiazo ansamblyje, dabar jau džiazo orkestre, pradėjau užsiiminėti daile, programuoti, papildomai skaityti. Galbūt ir gimnazijoje šiek tiek matėsi, kad jaučiausi pavargęs, bet kažkokiu būdu suspėdavau. Savaime aišku, teko aukoti miegą. Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai. Tad teko aukoti miegą. Dvyliktoje klasėje sugebėjau susiskirstyti prioritetus ir atsirinkau pats, kas man asmeniškai svarbu.

D.D.: Ar neteko dėl to jaustis ir fiziškai, ir morališkai blogai dėl savo kitokio pasirinkimo gimnazijoje? Pats sakai, kad jauteisi pavargęs, o nuo likusių mokinių skirdavotės sėdėdami gimnazijoje dar kelias valandas, kai jie išeidavo namo. Galbūt teko net patirti patyčių?

D.G.: Tikrai ne. Ankstesnėse laidose, kai TB programa dar tik buvo įkuriama „Versmės“ gimnazijoje, likę mokiniai žiūrėdavo į TB programoje besimokančius kaip į kokius raupsuotuosius. Tačiau laikui bėgant suvokimas šiek tiek keitėsi ir galiu pasakyti, kad mūsų mokykla priėmė mus gana šiltai. Mūsų laidoje nesimatė, jog jaustųsi kažkoks barjeras.

D.D.: Ką planuoji toliau studijuoti?

D.G.: Planuoju studijuoti programų sistemas Vilniaus Universitete.

D.D.: Lietuvoje? Juk daugelis renkasi šią programą vien tam, kad iškeliautų mokytis į užsienio universitetus.

D.G.: Taip, Lietuvoje. Įdomus faktas, kad šiais metais visi 8 mokiniai, pabaigę TB programą, pasilieka Lietuvoje ir neplanuoja vykti svetur.

D.D.: Kaip supratau, studijuosi kažką panašaus į programavimą. Bet dar ir dabar atėjai nešinas knyga apie fiziką. Nejautei neužtikrintumo rinkdamasis?

D.G.: Na, jaučiasi kartėlis, kad nepasirinkau tęsti fizikos mokslų. Vis tiek, jeigu studijuočiau fiziką, būtų gaila palikti programavimą, o šiuo atveju studijuosiu programavimą, tačiau sunku palikti fiziką. Tačiau savo ateitį noriu kurti Lietuvoje, o studijuojant programavimą tai atrodo itin realu. Mąsčiau apie užsienį, mano svajonė – studijuoti Kembridžo universitete fiziką. Bet įstojimas ten yra labai sudėtingas. Iš visų egzaminų reikia surinkti 42 balus iš 45. 

D.D.: Esu pastebėjęs, kad kiekvienais metais „Versmės“ gimnazija labiausiai nusipelniusių mokinių apdovanojimuose sveikina ir tave. Ar pavyko olimpiados laurų parsigabenti ir šiais metais?

D.G.: Šiais metais nedaug pasiekimų: geografijos konkurse „Mano gaublys“ pavyko nuskinti pirmąją vietą. Matematikos rajoninėje olimpiadoje likau trečias.

D.D: O kokie tolimesnės ateities planai?

D.G.: Na, tikrai šiuo metu apie tai negalvoju. Tikriausiai darbas, bet dabar jausiuosi laimingas, jeigu smagiai ir prasmingai leisiu laiką studijų metu.

 

 

 

 

 

 

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.