Asmenybės

Koronos virusas, žaibiškai paskleidęs ligą visame pasaulyje, smogė visiems verslams, tačiau, ko gero, smarkiausiai – turizmo sektoriui. Kelionių agentūra „1000 mylių“, pernai sparčiai  šoktelėjusi aukštyn, šį pavasarį būtų trankiai paminėjusi 5-ąjį gimtadienį. Vis dėlto jos įkūrėja Inga Dikšaitienė nusiminti nelinkusi – atvirkščiai, nusprendė savo planų nekeisti ir jau rugsėjį kelsis į erdvesnes patalpas! Ji įsitikinusi, kad karantino duotas laikas suteikė galimybę susimąstyti, sukurti verslo strategiją ir apskritai – sustoti ir pagalvoti, ko nori iš gyvenimo bei atrasti keliones po Lietuvą.

Verslas augo kaip ant mielių

Kelionių agentūros veikla – daugiau hobis nei verslas. Didžiausias privalumas – galimybė daug keliauti patiems darbuotojams.

Inga su šypsena prisimena, kokios jos su kolege Agne iš pradžių buvo „žalios“ ir kaip mažai  išmanė apie kelionių verslą. Atrodė, užtenka pamatyti Graikiją, keliskart užsisakyti „Ryanair“ bilietus, suorganizuoti slidinėjimo kelionę sau ir draugams ir „voilà“ – jau gali rinkti keliones visam pasauliui ir kompetentingai patarinėti.

Tačiau, kaip sakoma, kelią nueina einantis – palaipsniui merginos daug ką suprato, daug ko išmoko. Ir jau pernai, penktaisiais veiklos metais, „1000mylių“ ėmė stipriai augti.

– Įsivaizdavom, kad šie metai bus dar geresni, balandį planavome didelį 5 metų jubiliejaus BUM‘ą. Nepavyko... – pasakoja verslininkė.

Tarsi bėgimas degančiu labirintu

Paklausta, kaip sutiko žinią apie pandemiją ir karantiną, I. Dikšaitienė sako:

– Iš pradžių išgyvenau galybę baimių: baimę dėl sveikatos – ar išgyvensim, baimę dėl verslo –bankrutuosim!; baimę dėl vaikų, dėl artimųjų, bendrai dėl ateities ir išvis neaišku ko. O tada įvyko lūžis. Suprantama, kelionės sustojo. Tačiau antroj kovo pusėj teko įdėti labai daug pastangų, kad sugrąžintume žmones iš tolimų šalių – Peru, Kenijos, Čilės, Tailando. Tiesą sakant, tai buvo net ne darbas, o savanoriškas įsitraukimas, pagalba žmonėms – pažįstamiems, draugams, klientams ir net tiems, kurie skambino ir sakė: jūsų telefoną mums davė jūsų klientas, gal patarsite, kaip....

Tai buvo tarsi bėgimas degančiu labirintu. Tuo metu buvo masiškai atšaukiami skrydžiai, uždaromos valstybių sienos. Reikėjo rasti kelionės namo „koridorius“: pvz., vietoj 1 dienos skrydžio „Kenija–Lenkija“ žmonės per 4 paras grįžo „Kenija–Omanas–Turkija –Lietuva“.

Kiekvienas skrydžio į Europą bilietas buvo aukso vertės. Be to, kiekviename etape buvo rizika, kad oro linijos neįleis į lėktuvą, o įsėdus liko grėsmė nebūti priimtiems atvykus. Čia labai padėjo mūsų Užsienio reikalų ministerija, kuri nesustodama konsultavo ir net tiesiogiai telefonu kalbėjo su oro uosto personalu. Didelės valstybės skraidino lėktuvus savo piliečiams pargabenti, deja, lietuviai tokios galimybės neturėjo, žmonėms reikėjo rūpintis patiems.

Nuotrauka

Žmonės buvo labai įbauginti. O kai žmonės išsigąsta, jie pasidaro pikti, įsitempę. Daug kelionių neįvyko, nebuvo ir vis dar nėra aišku, ar įvyks suplanuotos. Tačiau Inga džiaugiasi savo klientais –  supratingais, inteligentiškais:

– Mums reikėjo keliones keisti. Žmonės turėjo kelis variantus: prašyti grąžinti sumokėtus pinigus priimti dovanų kuponą arba kelti keliones į kitus metus. Didžioji dauguma rinkosi keliauti kitais metais, dalis laukia, kol kelionių organizatoriai sugrąžins pinigus, – pasakoja Inga. – Karantinas mums nesibaigė – kelionių iki šiol juk nėra. Atsidarė tik Graikija, kurią pandemija labai mažai palietė, Kipras. Turkija jau porą mėnesių yra pasiruošusi priimti svečius, tačiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, saugodama mus, kol kas neleidžia atnaujinti skrydžių į Turkiją.

Ar dėl viruso kelionių kainos krito? Žmonės tikėjosi, kad galės labai pigiai visur skraidyti – nieko panašaus. Taip, yra pigiau nei pernai liepą, tačiau prabangūs viešbučiai išlaiko savo kainos lygį. Pavyzdžiui, apie savaitę gerame viešbutyje Graikijoje be tūkstančio eurų nėra ko nė svajoti.

Jei reikia taip, kaip Palangoje, tik su garantuota saule ir jūra, tai yra daug patrauklių variantų.

Permainos – ne dėl koronos

– Pradėjom dirbti dviese, 2019-aisiais jau buvom keturios ir planavome dar plėstis. Atsirado erdvesnių patalpų poreikis, tačiau nenorėjome keisti darbo vietos. Norėjom tokios darbo aplinkos, kurioje būtų jauku, netrukdytumėm viena kitai, turėtumėm atskirą kambarį vaikams po darželių ir mokyklų. Prieš metus apsisprendėme įsikurti antrajame to paties pastato aukšte. Interjerą, kaip ir pirmajai agentūrai, patikėjome kurti tauragiškei dizainerei Milanai Aurylienei, kuri turi galybę idėjų ir  supranta tavo norus dar tau pačiam jų nesupratus, – permainų poreikį aiškina Inga.

Pasak jos, pandemijos pradžioje buvo didelis noras viską stabdyti, jokių pokyčių nedaryti:

– Tačiau nusprendėme – ne, nekeičiame savo planų, negalime vadovautis baime, turime tęsti tai, ką suplanavome. Drąsiai išnuomojome agentūros patalpas, ten jau rugpjūtį įsikurs gėlių salonas. Ir nors pandemija neleido remontų užbaigti laiku, jau rugsėjį tikimės įsikurti naujoje agentūroje.

Ji pasakoja, kad „1000mylių“ labai ilgai buvo jauki, „butikinė“ agentūra. Kiekvienam verslui, išaugusiam kūdikystės stadiją, privaloma keistis. Pernai agentūra stipriai augti. Pasak Ingos, faina, kai tave rekomenduoja iš lūpų į lūpas, bet kai rekomendacijos auga geometrine progresija, fiziškai nebesuspėji net telefonu atsiliepti, darbo valandos pasidaro per ilgos, krenta aptarnavimo kokybė. Darbas nustoja džiuginti.

Norint kokybiškai parinkti kelionę – reikia numatyti ir įvertinti daug dalykų, apie kuriuos pats žmogus net nesusimąsto. Tarkim, šeimai su kūdikiu reikia trumpo skrydžio, tylaus viešbučio netoli oro uosto, kad netektų skridus 3 valandas važiuoti dar tiek pat, o atvykus patekti į ištisinį vakarėlį. Ir atvirkščiai, jaunai porelei reikia smagaus viešbučio, kad kuo mažiau pyplių šaudytų į juos vandens šautuvais. Ne visada „Tripadvisor“ pateikiami įvertinimai perteikia tikrą vaizdą. Juk išvadas gali daryti tik lygindamas vieną viešbutį su kitu. Pagrindines atostogų kryptis ir viešbučius agentūros darbuotojos matė savo akimis, tad joms norisi, kad žmonės naudotųsi jų žiniomis ir atostogautų kokybiškai.

Pasak Ingos, kartais plius keliasdešimt eurų už kelionę savaitei reiškia, kad tu būsi prie smėlio paplūdimio, gyvensi jaukesniame kambaryje, valgysi skanesnį maistą.

Karantinas ir prastovos dovanojo daug laisvo laiko, kurį išnaudojome mokymams, kursams. Sukūrėme naują įmonės strategiją ir kelius jai įgyvendinti.

Naujovė – kelionės Lietuvoje

Kelionėms po Lietuvą „1000mylių“ ruošiasi jau metus.

Kaip žmogus keliauja savarankiškai? Daugiau vizualiai – atvažiavau, pamačiau, pasidariau selfie, geriausiu atveju paskaičiau pakabintą lentelę. Gal vienas kitas, kuris „pasidaro namų darbus“ prieš važiuodamas, bet kokybiškai atrinkti informaciją tikrai sugeba nedažnas. Tai ne vienos–dviejų dienų darbas. Inga sako, kad daug keliaudamos užsienyje jos pastebėjo, kad geras, įdomus gidas parodys tau gražiausias vietas, nuves, kur skaniausia kava, papasakos ne sausus skaičius, o įtraukiančias istorijas.

O kaip žmonės važiuoja į koncertus? Atvažiuoja, pasistato mašiną prie „Akropolio“, kažkur užkanda ir eina į koncertą, po jo – į mašiną, geriausiu atveju dešrainis degalinėje ir namo – svarsto Inga. – Mes norim padaryti kitaip. Kiekviena išvyka gali būti maža šventė. Tarkim, „OneRepublic“ koncertas šį lapkritį. Smagu važiuoti autobusu su grupe bendraminčių, pasiausti koncerte, po jo pavakarieniauti visoj Lietuvoje garsėjančiame tauragiškių restorane „Selfish“, į kurį staliuką rezervuoti reikia iš anksto. Ir patogiai grįžti namo.

O krepšinis? Paprastai važiuoja pavieniai žmonės. Tikrai smagiau pilnu draugų autobusu, po varžybų kartu pavakarieniauti, „įspūdžiais pasidalinti“?

Tauragė nenustoja stebinti

– Aplink matau daug iniciatyvių  žmonių, kurie nesustoja ir vis kuria. Gyvename mieste, kuris suteikia labai daug galimybių. Pastaruoju metu Tauragė nenustoja džiuginti ir stebinti – kiek čia visko vyksta, kaip keičiasi ir miestas, ir patys žmonės: galybė renginių, didelės vertės nemokamų mokymų, – teigia Inga.

Ji sako esanti labai dėkinga Tauragės savivaldybei, visai neseniai suorganizavusiai puikius mokymus, kuriuos vedė Tauragės garbės ambasadorė Nyderlanduose Agnė Nainytė, verslo procesų optimizavimo ekspertė.

Mokymai padėjo išgryninti ir sukonkretinti įmonės tikslus. Smagu, kad mokymuose dalyvavo ir rajono meras Dovydas Kaminskas. Pasak Ingos, jai buvo naujiena, kad Tauragė turi viziją tapti kultūros miestu, sukurti daugiau rekreacinių erdvių.

Nustokim bijoti!

– Prasidėjus karantinui, išsigandom visi. Labiausiai gąsdino nežinomybė: kas bus? Tačiau po kurio laiko, kai situacija stabilizavosi, pasidarė koktu nuo pačios baimės. Bijai išeiti į gatvę, bijai lankyti tėvus, tiesiog šiaip visko bijai. Bijančius žmones labai lengva valdyti. Mamai mažą vaiką  lengviausiai apsaugoti irgi draudžiant: lipti, bėgti, susitepti ir pan., – svarsto Inga. – Labai norisi pasakyti: neleiskim įbauginti savęs. Saugotis – taip, saugotis tikrai reikia, liga yra baisi. Bet mes  nieko negalime numatyti. Ar pernai vasarą galėjome įsivaizduoti, kad taip bus? Ramūs skraidėme, susitikę bučiavomės, juokiamės. Kodėl šiemet turėtų būti kitaip? Mes planuojame – Dievas šypsosi...

Taip, pasaulis yra nesaugus, tačiau saugus visiems jis niekad ir nebuvo. Gyvenimas juk toks įdomus, mes tiesiog turim išmokti gyventi. Galbūt atrasti naujų veiklų. Ką mes žinom, gal su korona turėsime gyventi ilgai?

I. Dikšaitienė sako suskaičiavusi, kad nuo kovo iki birželio praleido šešias keliones.

– Ar liūdžiu? Ne. Prisisodinau naujų gėlynų. Dirbau nuo ryto iki vakaro, – šypsosi ji. – Nereikia gyventi ateityje: „Tuoj bus antra banga“. Bet dabar dar nėra! Tikėkimės, kad ir nebus... Dabar nerealus oras, 27 laipsniai šilumos, dabar mes sveiki, saugūs. Palanga pilna žmonių. Gyvenam šiandien, o ne rytoj!