Neįgalią anūkę slauganti močiutė ją vadina Dievo dovana
Įkelta:
2020-06-18
Nuotrauka
Aprašymas

Zofija ir Ievutė. Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Laukdama atvykstančio dėdės Ieva buvo puikios nuotaikos. Autorės nuotrauka

Sakoma, gyvenimo nepasirinksi ir turi dėkoti už jį tokį, koks jis tau duotas. Būtent tokiu dėkingumu ir švelnumu spinduliuoja Zofija Vaitiekienė, slauganti cerebrinio paralyžiaus prie lovos prikaustytą anūkę Ievą. 92 metų močiutė mano, kad tai, jog jai tenka rūpintis savo 28-erių neįgalia anūke,  yra dovana.

Cerebrinis paralyžius

Šių eilučių autorei apsilankius Ievutės ir Zofijos namuose moterys žiūrėjo televiziją. Tiesa, kambaryje kartu sėdėjo ir auklytė. Moteris Zofijai padeda rūpintis anūke. Nuprausia, perrengia, ruošia maistą, padeda tvarkytis. Ievutė nevaikšto, sėdi tik paramstyta pagalvėmis, nekalba. Tačiau, kaip močiutė sako, viską supranta.

– Vakar man telefonu skambino sūnus iš Mažeikių, jos dėdė. Sakė, kad atvažiuos aplankyti. Ji tai išgirdusi kad pradės krykštauti! Va ir dabar visą dieną bruzda, krykštauja. Triukšmo – pilni namai, – žurnalistei paaiškino Zofija.

Ievutė mudviem šnekučiuojantis epizodiškai rikteldavo. Garsiai. Tarsi didelis kūdikis.

Šiemet jai – 28-eri. Pasak močiutės, praėjus keletui mėnesių po gimimo jai buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. O nespėjus sukakti ketveriems metukams mergaitė neteko mamos. Tuo metu šeimoje augo ir penkeriais metukais vyresnis jos broliukas Vilius. Po šeimą ištikusios tragedijos vaikai liko gyvento pas močiutę, Zofijai paskirta anūkės globa.

– Ievutę galėjau prižiūrėti, ją auklėti iki man sukako aštuoniasdešimt metų. O nuo aštuoniasdešimt metų jau aš negaliu. Dėl amžiaus. Taip vyriausybė nustačiusi. Nepamenu, lyg iš socialinio skyriaus sužinojau. Tada globą paskyriau savo anūkui, jos broliui. Vilius gyvena Tauragėje. Mumis rūpinasi, apiperka, – pasakojo Zofija.

Jai pasakojant Ieva kurį laiką krykštavo, po to susidomėjo ant lovos esančiais žaislais. Įjungė muzikinio žaislo melodiją. Jauna moteris priminė 6 mėnesių kūdikį. Skirtumas tas, jog tokio amžiaus kūdikiai jau apsiverčia ant pilvo, po truputį mėgina šliaužti. Ievutė to nesugebėjo – ji negali valdyti kojų, rankos irgi paveiktos paralyžiaus.

Nuotrauka

Prisiminimuose – dėkingumas

– Ji viską supranta, tik negali atsakyti, – dar kartą priminė močiutė. – Kartais tarsi atitaiko ir atsako „aha“, kai ką nors pasakoju. Mane ji vadina mama, o brolį – „uoga“. Moka pakviesti, kartais man ilgai nepasirodant kambaryje pykteli ir parodo liežuvį.

Močiutei pasakojant Ieva kartais pakartodavo kai kuriuos išgirstus trumpus garsus. Zofija sako, jog jei ne mamos žūtis, gali būti, jog Ieva šiuo metu galbūt ir vaikščiotų, gal daugiau kalbėtų. Iki nelaimės jos motina rūpinosi mergaitės reabilitacija, abi lankydavosi pas kineziterapeutus, dažnai vykdavo į sanatorijas. Kurį laiką ir Zofija su mergaite vykdavo į sanatorijas, tačiau pačiai pasireiškiant įvairioms ligoms, entuziazmas blėso, kilnoti Ievutę tapo vis sunkiau.

Zofija sako anūkę pati iš lovos į neįgaliojo vežimėlį perkeldavusi iki mergaitei sukako šešiolika. Sako, prireikus ir dabar ją be sunkumų apverčianti ant šono. Senjora atrodo tvirta, veidas skaistus.

– Kaip aš sakau, ji – skirta man, aš – jai iš aukščiau, – pirštu į dangų mostelėjo Zofija.

Senjora susigraudino. Ašarose tilpo ir meilė, ir skausmas, ir nerimas dėl ateities.

Moteris prieš trejus metus neteko savo gyvenimo draugo. Zofija su dėkingumu prisiminė, kaip jos mylimas vyras jai padėjo auginti be mamos likusius Ievą ir Vilių. Kartu pragyventa keturiasdešimt metų. Vyras Ievai buvo sukalęs specialią, poreikius atitinkančią lovą, kurioje Zofija galėdavo kartu miegoti su anūke, mat naktį tenka ne kartą ją apversti ant kito šono.

– Kartais jis pasiimdavo Ievutę, įsisodindavo į neįgaliojo vežimėlį ir jiedu apvažiuodavo visą miestą. Sustodavo, pavalgydavo valgykloje. Jis mano vaikais (anūkais – aut. past.) rūpinosi tarsi savais. Tokio gerumo buvo žmogus. Švelnus, mylintis, rūpestingas. Nė musės nenuskriausdavo. Namie rastą vorą paimdavo į delną ir išnešdavo į lauką, – apie savo antrąją pusę su dėkingumu pasakojo moteris.

Svajoja apie specialų neįgaliojo vežimėlį

Ievutė kuriam laikui nurimo ir įdėmiai stebėjo močiutės veidą, kuriuo tai praskriedavo liūdesio debesėlis, tai, rodos, saulė nušvisdavo.

Ant sienos kabo Ievutės brolio Viliaus ir jo šeimos nuotrauka, mamos portretas ir dar keleto giminaičių nuotraukos. Visa, kas šioms moterims brangiausia.

Žurnalistei paprašius leisti jas nufotografuoti merginos sukruto. Zofija ėmė tvarkyti anūkės lovą,  patraukė keletą žaislų ir, kaip ji vadina, „lapės“ pleduką. Ant Ievutei patinkančio pledo išties puikuojasi lapės atvaizdas. Senjora paprašė žurnalistės padėti Ievutę pasodinti. Pasodinimas nebuvo sėkmingas. Jauna moteris – sunkoka. Žurnalistės nerangumas šiek tiek išgąsdino Ievą. Veidas surimtėjo, tačiau fotografuojant kaip mat pasikeitė jai žvilgtelėjus į močiutę.

Ar moterims reikalinga kokia nors pagalba? Zofija svajoja apie specialų neįgaliojo vežimėlį, kuriame anūkė jaustųsi komfortiškai – norisi kuo dažniau ją išvesti į lauką. Tačiau bėda – ilgai gulint ant Ievos kūno atsiranda pragulos. Tada, kaip vėliau žurnalistei aiškino Ievos brolis, bet koks sėdėjimas ant kieto paviršiaus jaunai moteriai kelia skausmą. Kol kas moterys pramogauja žiūrėdamos televiziją, džiaugiasi artimųjų apsilankymais ir viena kitos kompanija.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.