Pirmasis lėktuvas Tauragėje ir brangiausias atvirukas
Įkelta:
2020-03-22
Nuotrauka
Aprašymas

Atvirukas, įamžinęs V. Abramovičiaus nusileidimą Tauragėje 1912 m. Muziejaus archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Vsevolodas Abramovičius 1911-1912 m. Muziejaus archyvo nuotrauka

Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo pas nežinomą kolekcionierių. Belieka viltis, kad atvirukas liko Lietuvoje. Gerai bent tai, kad geros kokybės skaitmeninis vaizdas dabar liks muziejaus fonduose, na, o dosnios rėmėjos Marinos Kulčinskajos dėka Tauragės krašto muziejui nupirkti kiti du reti carinės Tauragės atvirukai. 

Kas atviruke vaizduojama? 

Atvirlaiškis išleistas 1912 m. Nespalvotoje nuotraukoje matomas lėktuvas, apstotas žmonių: uniformuotų vyrų, pasipuošusių moterų ir vaikų. Viduryje stovi lakūnas ir bent vienas keleivis –navigatorius. Viršuje užrašas rusų kalba: „Aviatorius Abramovičius Tauragėje per skrydį Berlynas–Sankt Peterburgas“. Uniformuoti vyrai, tikėtina, muitinės, kariuomenės darbuotojai. Nemaža tikimybė, kad tarp jų yra ir muitinės viršininkas Dosužkovas, apie kurį vis dar labai mažai žinome. Išgirdus Abramovičiaus pavardę tauragiškiui iškart kils asociacija su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi ir jo šaknimis Tauragėje, tačiau šis lakūnas tik bendrapavardis, tada vos 22 m. žydų kilmės rusų aviacijos pradininkas. 

Vsevolodas Abramovičius 

Lakūnas gimė 1890 m. rugpjūčio 11 d. Odesoje, Michailo Solomonovičiaus Abramovičiaus (1859–1940), rusų-žydų poeto ir žydų literatūros klasiko Mendele Moyher-Sforim (Solomono Moisejevičiaus Abramovičiaus) sūnaus, šeimoje. Po mokyklos įstojo į Šarlotenburgo politechnikos institutą Vokietijoje, kurį baigė 1911 m. Tų metų spalio 9 d. Vsevolodas Abramovičius baigė brolių V. ir O. Raitų (Wright) draugijos aviacijos mokyklą, vadovaujamas garsaus instruktoriaus kapitono Engelhardto, kuris netrukus mirė per vieną iš savo skrydžių. 


 
Abramovičius liko aviacijos mokykloje kaip instruktorius. Jis dirbo „Flugmaschinen Wright-Gesellschaft“ Johannisthalyje. „Wright“ įtaisai, ypač vokiški, pasižymėjo trapumu. V. Abramovičiui skrendant, lėktuvo dalys ne kartą lūžo, o vieną kartą aparatas ėmė lūžti ore. Vsevolodas vos sugebėjo sėkmingai nusileisti, nes lėktuvas subyrėjo į dalis. 
 
Tais pačiais metais gabus vyras išrado prietaisą vėjo greičiui nustatyti. Nuo 1911 m. jis jau yra pagrindinis Wright draugijos pilotas ir vos 21-erių – pripažintas vienu geriausių instruktorių Vokietijoje. 1912 m. Abramovičius per aviacines varžybas Berlyne užfiksavo aukščio rekordą su keleiviu 2100 m aukštyje, naudojant smarkiai patobulintą lėktuvą „Wright-Abramovich“. Šiuo lėktuvu lakūnas leidosi ir į didžiąją kelionę. 

Nusileidimas Tauragėje 

Suskaitmenintuose Lietuvos laikraščių archyvuose pavyko rasti trumpą žinutę apie šį įvykį. Lietuviškame laikraštyje „Vienybė“ 1912 m. liepos 17 d. (30 d. dabartiniu laiku), Nr. 20 rašoma: 

„Šiandien 7 liepos mėnesio iš Prūsų atlėkė į Tauragę orlaivis, 7:25 valandos ryto, lekiąs į Rygą ir Peterburgą: nusileido pirmą kartą už Tauragės ant dirvų Vizbutų dvaro: iš ten palėkė ant miestelio ganyklų prie kapų ir ten nusileido. 7-oje valandoje vakaro pasikėlė, palakstė ir išlėkė į Šiaulius. Per dieną visa Tauragė vėpsojo. Buvo privažiavusių Vokiečių iš Prūsų ir visokių valdininkų iš čia pat pažiūrėti ir fotografijas nutraukti. Pirmiau kelių dienų lėkė kiti, bet nebuvo apsistoję Tauragėje. Jau dabar lakstymas orlaiviu nebnaujiena mūsų krašte. Kirvelis“. Tie minimi „pirmiau kelių dienų“ skridę kiti lakūnai, matyt, buvo V. Abramovičių laikinai lydėję draugai Vokietijos pilotai, tačiau apie juos informacijos nėra. 

Ilgas skrydis 

Lakūnas tuo metu išbandė savo rankomis ištobulintą lėktuvą – aeroplaną. Jis gerokai patobulino brolių Raitų lėktuvą. Padarė jį manevringesnį ir atsparesnį vėjo gūsiams. Įdėjęs tiems laikams galingą variklį „NAG-90“, vyras nusprendė išbandyti savo kūrinį ilgoje kelionėje. Natūralu, kad toks įvykis sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, apie 1500 km kelionę iš Berlyno į Peterburgą buvo nuolat rašoma Rusijos imperijos spaudoje. Pirmąjį lėktuvą broliai Raitai į orą buvo pakėlę vos prieš devynerius metus. Lėktuvai tada dar buvo kūdikystės raidos stadijoje. 

Kadangi iš Tauragės lakūnas skrido į Šiaulius, laikėsi tiesaus Hanzos plento. Kelionė truko 23 dienas, nors ore lėktuvas išbuvo tik 17 valandų. Skrisdavo ryte ir vakare. Laikydavosi 1000–1300 m aukštyje. Įvairiems Rusijos spaudos leidiniams V. Abramovičius pasakojo, kad nuskristi tokį atstumą galėjo ir per keturias dienas, tačiau nuolat lydėjo nesėkmės. Tekdavo stabtelėti ne tik dėl variklio gedimų. Nusileidęs Karaliaučiuje, tuometiniame Kionigsberge, Vsevolodas buvo sulaikytas policijos. Mat pareigūnas labai susidomėjo lakūno kilme. Policininkas atlyžo tik tuomet, kai lakūnas perspėjo jį savo poelgiu įžeidžiant patį imperatorių Vilhelmą II. O tuo metu iš Berlyno į visus miestus skriejo telegramos, prašančios sutikti lakūną, atvežti jam kuro. Berlyno valdžia tikėjosi, kad lėktuvas jau kirto Vokietijos sieną ir nė neįtarė apie „uolius“ Karaliaučiaus pareigūnus. 

Nuotykiai Šiauliuose ir Joniškyje 

Taigi, paskraidęs virš Tauragės, nutūpęs Visbutuose ir netoli senųjų miesto kapinių, vyras vakare 1912 m. liepos 7 d. (20 d. pagal dabarties kalendorių) išskrido į Šiaulius. Tame pačiame lietuviškame „Vienybės“ laikraštyje yra žinutė ir iš Šiaulių: 

„Liepos 8 d. atlėkė į Šiaulius lakūnas Abromavičius, lekiąs iš Berlyno į Peterburgą. Tą dieną rytą apie 6 valandą nusileido Lieporių sodžiaus pievose ir, palikęs savo mašiną sergėti policijai, nuvažiavo į Šiaulius pavalgyti ir pailsėti. Vakare išlėkė toliaus. Žmonių žiūrėti buvo prisirinkę didelė daugybė. Apie Joniškį sugedo mašina, todėl sugaišo dvi dieni, kol iš Berlino atvežė naują mašinos dalį sugedusiai atmainyti“. Tokie buvo Rusijos aviacijos pradininko nuotykiai Lietuvos teritorijoje. Kelionę lakūnas baigė sėkmingai, tačiau tik po 23 dienų. Ekipažas orientavosi pagal žemėlapius. Porininkas buvo puikus navigatorius, nes daug skraidė su dirižabliais. Jo dėka aeroplanas ne kartą sugebėjo išvengti audros debesų. Plerpiant varikliui skrydžio metu jie ne kalbėjo, o susirašinėjo. Šioje kelionėje V. Abramovičius pasiekė vieną iš savo rekordų – už Rygos, bandydamas naująjį savo variklį, dešimt minučių skrido 155 varstų per valandą greičiu. Varstas – Rusijoje tuo metu naudotas ilgio matas, lygus 1,067 km. 

Lakūno likimas 

Deja, V. Abramovičius žuvo po metų, kai mokė skraidyti Jekateriną Šachovskają – vieną pirmųjų Rusijos lakūnių, kartais vadinamą kunigaikštyte. Jos pilotuojamas lėktuvas tėškėsi į žemę. Moteris traumų beveik nepatyrė, o V. Abramovičius žuvo. J. Šachovskaja po šios tragedijos viešai paskelbė daugiau niekada neskraidysianti, tačiau dar po metų užsirašė į Rusijos karines oro pajėgas. 

Tauragės neaplenkė naujovės 

XIX a. pab.–XX a. pr. buvo technologijų proveržio laikas. Ir nors Tauragėje carinės Rusijos laikais pramonės beveik nebuvo, su naujovėmis apylinkių žmonės susipažindavo. Dar apie 1865 m. Tauragės pašte įrengtas telegrafas. Nuo 1896 m. per Tauragę kartais prariedėdavo pirmasis automobilis, skirtas plentui prižiūrėti. 1908 m. buvo įsimintini dėl dviejų faktų. Nuo Lauksargių iki Mintaujos (Jelgavos) pradėjo kursuoti pirmieji autobusai, o taip pat tais metais per Tauragę pralėkė automobilių lenktynių aplink pasaulį Niujorkas-Paryžius dalyviai. Italų komanda su visu automobiliu net tris paras buvo sustabdyta pilyje-muitinėje. Kol kas nežinoma data, bet labai tikėtina, kad pašte, o gal ir pilyje, tuo metu jau buvo ir telefono ryšys bei elektros šviesa. 1912 m. draugiškai kartu paminklą Tauragės konvencijai stačiusi ir lėktuvais skraidžiusi Rusija ir Vokietija, 1914 m. taps mirtinomis priešėmis, o technologijų pažanga bus panaudota sėti neregėto mąsto žudynėms Didžiajame (Pirmąjame pasauliniame) kare. Tikėtina, kad Rusijos kariniuose archyvuose saugoma ir daugiau nuotraukų su Tauragėje besisvečiuojančiu lakūnu. 

 

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.