Floristas Jonas: tai, kad dirbu gėlių parduotuvėje – tikra avantiūra
Įkelta:
2020-03-06
Nuotrauka
Aprašymas

Autorės nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Šiandien – tarptautinė Moters diena, tad dėmesio centre – ne tik moterys, bet ir gėlės. O kur gėlės – ten ir gėlininkai. Pakalbinti floristą Jonas Žukauską nusprendėme neatsitiktinai. Praėjusią savaitę į laikraščio redakciją praeive prisistačiusi moteris atnešė padėką Jonui, mat ją jis nustebino atsitiktinai padovanodamas glėbį gėlių. Gėlių parduotuvėje po 10-ties metų emigracijos grįžęs vyras dirba ne taip seniai – dvejus metus. Jonas tikina, kad šis darbas, nors ir yra avantiūra, jam labai patinka. 

Pagrindinė Moters dienos gėlė 

Pagyvėjimas gėlių salone visada jaučiamas per šventės – Valentino diena, Kovo 8-oji, Motinos diena. Ir užsakymų tada padaugėja, ir gėlių parduodama kur kas daugiau. Jonas svarsto, kad lietuviai vis skuba, bėga ir nori užbėgę į parduotuvę iškart rasti tai, ko reikia. Vis dėlto, pasak jo, yra ir žmonių, kurie planuoja ir gėles užsisako iš anksto.

Anksčiau Kovo 8-ajai visi pirkdavo tulpes. O dabar?

– Ir dabar tai išlikę, – teigia Jonas, – visiems ši šventė asocijuojasi su pavasariu ir būtent su tulpėmis. Perka ir rožių, ir kitų gėlių, Bet tulpė išlieka pagrindinė Moters dienos gėlė.

Šiemet Kovo 8-oji – sekmadienis. Todėl pirkėjų galbūt bus mažiau – būtinybės sveikinti koleges išvengs įstaigų, įmonių darbuotojai. Tačiau ne visi – kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Švytis“, jau užsisakė tulpių ir pasveikins moteris anksčiau.

Paklaustas, kokias gėles lietuviai mėgsta labiausiai, Jonas pasakoja, kad tradiciškai mėgstamos rožės, tačiau dažniausias pageidavimas – „ko nors, kas primintų lauko gėles“. Madingos laisvesnio stiliaus, natūraliau atrodančios puokštės, kurios primena natūraliai žydinčią pievą. Tik va kad žiemą sunku kažko panašaus rasti. Labai mėgstamos ir orchidėjos. Su jomis dažnai kuriamos puokštės – šios gėlės ilgai laikosi.

Nuotrauka

Aksesuarai padeda paslėpti ir trūkumus

Vis dar populiarios ir puokštės dėžutėse. Pasak Jono, jų mada atėjo jau prieš keletą metų, ir su kolegėmis jie kartais pasvarstantys, kada kas sugalvos ką nors naujo, kas jas pakeistų. Tačiau sutinka, kad puokštės dėžutėse patogios ir patiems floristams, ir jas įsigyjantiems – nereikia rūpintis, į ką pamerkti gėles.

Dar viena ne taip seniai pasirodžiusi naujovė – vadinamosios miegančios rožės. Jos naudojamos įvairiose kompozicijoje ir gali išbūti šviežios, kaip teigiama, iki dvejų metų. Paklaustas, ar tikrai, Jonas juokauja, kad čia kaip su vaistais – būna, kad galiojimo laikas pasibaigęs, tačiau nuo galvos skausmo padeda. O jei rimtai – ar jos ilgai išsilaikys, priklauso nuo laikymo sąlygų – jei saulėje kepinsi, ilgai tikrai neišbus.

O kaip dėl dirbtinių gėlių? Jonas sako, kad jos populiarios, kadangi dabar dirbtinės gėlės tokios kokybiškos, kad kartais jas sunku atskirti nuo tikrų. Jas perka ne tik į kapines – neretai jomis puošia namų ar biurą.

Dabar floristika nebėra vien gėlės – puokštėms, gėlių kompozicijoms kurti naudojama daugybė įvairiausių aksesuarų: karolių, kaspinėlių, kriauklių, akmenėlių, blizgučių. Tai padeda kurti ar atvirkščiai – apsunkina darbą? Jonas sako, kad aksesuarai suteikia daugiau galimybių, o kartais padeda paslėpti gėlių trūkumus, pavyzdžiui, kreivą kotelį.

Beje, Jonas ir pats kuria kai kuriuos aksesuarus. Iš popieriaus juostelių nupintas „rankinukas“ – jo paties kūryba, gamina jis ir originalias vazas iš betono.

Balta rožė – ne vien laidotuvėms

O kokia gėlė gražiausia jam pačiam? Jonas sako paskutiniu metu savo sode pradėjęs auginti daug vienadienių – toks potraukis buvo. Gražu jam ir kardeliai.

– Man gražu visos gėlės... – sako jis. – Gražu tas jų sezoniškumas. Kad ir alyvų žiedai... Gyvename nuostabioje gamtoje, turime visus keturis metų laikus, kurie yra užburiančiai gražūs.

Patarlė „Šiaučius be batų“ Jonui netinka – jo namuose daug gėlių. Tačiau, atvirauja jis, nors pats yra floristas, ir jo namuose gerai auga ne visos gėlės. Sako, reikia su jomis susigyventi – „charakteriai turi sutapti“. Tačiau jis nesutinka su gajais visuomenėje mitais, esą vienos gėlės gali atnešti nelaimę, kitos – pinigus ir t.t. Tai tik prietarai. Aišku, yra nuodingų gėlių, kurių negalima liesti, bet kad jos turėtų įtakos žmonių gyvenimui, sėkmei – tikrai ne.  

Kalbėdamas apie gėlių spalvas, floristas sako manąs, kad gėlių spalvoms be reikalo suteikiamos reikšmės.

– Pavyzdžiui, man labai gaila, kad tauragiškiai baltą rožę pavertė išskirtinai laidotuvių gėle. Kituose miestuose tokios nuostatos nėra. O pas mus kartais žmonės, norėdami sveikinti jaunavedžius, suabejoja, ar baltos rožės tinka – neva tai laidotuvių gėlės. Jos gražu, tinka laidotuvėms, tačiau taip priskirti jas vien laidotuvėms negalima, – įsitikinęs Jonas.  

Turi jis savo nuomonę ir apie gėlių skaičių. Štai daugelis įsitikinę, kad sveikinimui tinka tik nelyginis gėlių skaičius, o lyginis nešamas į laidotuves. Tačiau Jonas teigia, kad dabar jau tie stereotipai nyksta, ypač jų nebepaiso jauni žmonės. Jis sako girdėjęs vieno garsaus floristo pasakymą: jei du žmonės gali būti šalia vienas kito, kodėl dvi gėlės negali, jei jos viena prie kitos tinka?

Nuotrauka

10 metų emigracijoje

Jonas prisipažįsta floristika besidomįs senokai – vis tekdavo vienaip ar kitaip su tuo susidurti, tačiau būtent šioje gėlių parduotuvėje jis dirba dvejus metus. Tačiau niekur to nesimokė – sako, kad tai jis čia dirba, – tikra avantiūra.

– Nežinau, kiek ilgai ji tęsis, bet man patinka,  – šypsosi jis. – Nors kol kas esu kaip ir ieškojimų kelyje...

Jis sutinka, kad floristika nėra paprasta sritis, – čia reikia daug išmanyti. Mokydamasis gauni žinių, bet tikrasis supratimas ateina per praktiką. Kai dirbi kiekvieną dieną, bendrauji su kolegėmis, pats pamatai, kur suklydai.

– Esu kaimo vaikas, daržai, augalai, sodas, gėlynas aplink namą – visa tai man nesvetima, – svarsto jis. – O gal ir genuose kas nors užkoduota...

Floristo darbas, atvirauja Jonas, toli gražu nėra toks, kaip atrodo iš šalies: gražu, švelnu, kvapnu. Jis sunkus fiziškai: konteineriai ir dėžės su gėlėmis sveria daug, renginių dekoravimui reikalingas ir kitas rekvizitas (vazos, indai, įvairūs kiti atributai), neretai tenka ir galvą pasukti, kaip įgyvendinti ir įvairius techninius sprendimus, todėl prireikia ne tik sekatoriaus, žirklių vielos, bet ir galybės kitokių įrankių. Yra daug pasiruošiamųjų darbų, kur ir nešvaru, ir pirštus tenka susibadyti. Daug tvarkymo, valymo. Tai fizinės ištvermės ir jėgų reikalaujantis darbas. Taigi nieko nuostabaus, kad jį dirba vyras. Juk ir tarp garsių floristų daug vyrų.

Jonui yra tekę puošti vitrinas, kaip floristui dalyvauti renginiuose. Antai pernai jis dalyvavo renginyje „Kvapų naktys“ Botanikos sode – kūrė puokštes podiumu žengusiems modeliams. Dailės akademijoje surengtame konkurse kartu su Tauragės komanda jis laimėje „Grand Prix“. Yra tekę dekoruoti ir vestuves. 

J. Žukauskas ilgą gyvenimo tarpą – visą dešimtmetį – praleido Norvegijoje. Tačiau prieš porą metų mirus tėčiui jis grįžo. Ir nebeišvyko – mamos nesinorėjo palikti vienos, o ir sako pamatęs, kad ir čia yra ką veikti. O šio gėlių salono savininkę pažinojęs ir anksčiau, kartkartėmis atskubėdavęs į talką, jei prireikdavo.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.