Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį – esą, kai paauga, sustiprėja, kai paaiškėja, kiek nunešė vanagas, o kiek išgyveno. Ir į tradicinę kultūros darbuotojų šventę – nominacijų „Metų akimirkos“ įteikimą, savotišką tauragietiškų „Oskarų“ ceremoniją susirinkę tauragiškiai „suskaičiavo viščiukus“: pagerbė kultūrai labiausiai nusipelniusius tauragiškius, tuos savo kolegas, kurių darbai šiais metais buvo ryškiausi. Kartu paminėta ir Pasaulinė muzikos diena, ir Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, o ir pradėtas naujasis kultūrinių renginių sezonas. „Dalindami save kitiems, augame ir patys“, – sakė Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, sveikindamas visus susirinkusius Kultūros rūmų salėje.
Tauragėje jau šešerius metus gyvuoja tradicija minint Tarptautinę muzikos dieną pagerbti kūrybingiausius ir darbščiausius kultūros darbuotojus, nuo praėjusių spalio 1-osios iki šių metų spalio 1-osios labiausiai prisidėjusius prie kultūrinio vyksmo. Tad Tauragės kultūros rūmus antradienio vakarą susirinko visų Tauragės kultūros centro padalinių ir skyrių darbuotojai, svečiai.
Visus atvykusius sveikino, smagaus vakaro linkėjo Kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, kiti laureatams apdovanojimus teikę svečiai.
Tauragės kultūros centro apdovanojimų vakaro „Metų akimirkos“ metu paskelbtos septynios nominacijos, o gausiam būriui kultūros darbuotojų, kuriems įteiktos padėkos už ilgametį, aktyvų ir kūrybišką darbą. Grojant Tauragės kultūros centro lengvosios muzikos orkestrui (vadovas Mikas Karosas, dirigentas Tadas Zakarauskas), skambant Gabrielės Nausėdaitės atliekamoms dainoms, į sceną kviesti laureatai ir ilgamečiai kultūros darbuotojai.
Pirmoji nominacija – „Už nuopelnus kultūrai“. Ją Kultūros centro direktorius V. Bartušis įteikė Tauragės garbės piliečiui, mišraus choro „Tremtinys“ vadovui, daugybę muzikantų ir dainininkų parengusiam Romualdui Eičui.
„Tremtinio“ chorui Kultūros centre vadovauja R. Eičas nuo 2002-ųjų. Vadovo pastangomis choro nešama daina matoma ir girdima ne tik Tauragėje. Nuolat dalyvauta respublikinėse Dainų šventėse, respublikinėje tremtinių šventėje „Leiskit į Tėvynę“ Ariogaloje, chorų šventėse Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje.
Direktorius įteikė ir visą šūsnį padėkų saviveiklininkams už ilgametį aktyvų ir kūrybišką dalyvavimą mėgėjų meno veikloje.
Šiemet metų kovo 15-ąją Vilniaus rotušėje Tauragės kultūros centrui įteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte yra įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į tokį sąvadą yra įtraukiamos iki šiol etnografiniuose regionuose gyvybingos tarmės, papročiai, unikali ūkinė veikla, amatai, muzikavimas ir kitoks tautinis paveldas.
Šia nominacija pagerbti Kultūros centro darbuotojai Salvinija Žemaitienė ir Arūnas Rakevičius – jie ir nuveikė tą didžiulį darbą, kad muzikavimas bandonija būtų matomas, tęsiamas ir perduodamas iš kartos į kartą. Nominantus pasveikino Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.
Jis įteikė ir padėkas už Tauragės krašto kultūrinio paveldo tradicijų kūrybingą tęsimą, sukauptos informacijos sklaidą ir perdavimą ateities kartoms Elenai Bazinienei, Rasai Bartkuvienei ir Eugenijui Šalčiui.
Nominacija „Kūrybinis aktyvumas ir reikšminga veikla“, skiriama už gebėjimą organizuoti įvairiapusę kūrybinę veiklą, kūrybinį aktyvumą bendradarbiaujant su partneriais, rėmėjų pritraukimą, iš mero rankų atiteko liaudies teatro režisierei Genovaitei Urmonaitei.
Renginio vedėja Rima Latožienė, pasitikdama nominantę, sakė:
– Reikia be galo mylėti tai, ką darai, ir tada net juodžiausias darbas pakyla iki kūrybos. Ši mintis taikliai nusako Genovaitės asmenybę. Genovaitės veikla matoma ir girdima ne tik Tauragėje, ne tik Lietuvoje, ne tik už Atlanto, o jos vadovaujamas teatras kitąmet minės 60-metį. Genovaitė jau šiandien žino, kokiais jubiliejaus renginiais ir premjeromis į susitikimą pakvies liaudies teatro gerbėjus.
Būti pastebėtam, suprastam ir įvertintam labai svarbu – tai reiškia, kad tavo darbas ir tavo kūryba pasiekė svarbiausią tikslą – pajudino kitų žmonių jausmus. Nominacija „Ryškiausias kaimo ar miestelio kultūros skleidėjas atiteko Skaudvilės skyriaus režisierei Zitai Jurevičienei, su teatro kolektyvu aktyviai važinėjančiai po visą Lietuvą – per praėjusį sezoną surengta kone 30 išvykų, spektakliai rodyti Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Priekulėje ir kitur. Septinti metai poezijos ir muzikos mylėtojus Zita suburia į respublikinę poezijos ir muzikos šventę „Žodžio artumas“.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė įteikė padėkas „Už nuoširdžią kultūrinę veiklą“ Jurgitai Brazauskienei, Rasai Jakienei, Birutei Kaminskienei, Lijanai Kiltinavičienei, Gražinai Preikšaitienei, Vladui Žičkui ir Iridijai Mockienei.
Nominacija „Profesinis meistriškumas ir atsidavimas darbui“ įteikta Tauragės kultūros centro choreografei Almai Rumšienei. Vos prieš dvejus metus Kultūros centre choreografe pradėjusi dirbti Alma per labai trumpą laiką subūrė du naujus kolektyvus – liaudiškų šokių kolektyvą „Spietlius“ ir moterų šokių grupę „Vėtrubė“. Su „Spietliumi“ jau dalyvauta respublikinėje Dainų šventėje, tarptautiniuose festivaliuose Rygoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje. Prieš metus Almai patikėtas ir „ Vėjavos“ šokių kolektyvas, kuris neseniai grįžo iš festivalio Lenkijoje. Alma inicijuoja įvairius šokių projektus, su kolektyvais aktyviai dalyvauja rajono šventėse.
Kultūros centro padėkos įteiktos ir ilgamečiams „Vėjavos“ ir akyviausiems „Spietliaus“ šokėjams.
Nominacija „Aktyvi partnerystė kultūrinėje veikloje“ iš V. Bartušio rankų atiteko Pagramančio regioniniam parkui. Statulėlę atsiėmęs jo vadovas Sigitas Mėlinavičius pasidžiaugė sklandžiu bendradarbiavimu ir sakė besitikįs, kad jis tęsis.
Paskutinė nominacija „Naujai nušvitęs kultūros spindulys“ kasmet skiriama netikėtam, naujam spindulėliui, kuris tarp kitų spindulių buvo kiek ryškesnis. Ji atiteko Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro meno vadovei Jolantai Kažukauskienei. Kartu su vadove į sceną pakilo ir visas jos vadovaujamas folkloro ansamblis „Saulėkalnis“, kurį ji subūrė vos per metus ir vien didelių ir mažų norkaitiškių. Linkėta, kad ir ateityje kolektyvas šviestų ir šildytų žiūrovus, o už įvertinimą „Saulėkalnis“ atsidėkojo daina.
