Marius Draudvila: apie tai, kaip pareigūnai ieško kelio į žmonių širdis
Įkelta:
2019-11-27
Nuotrauka
Aprašymas
Margaritos Rimkutės nuotrauka

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Marius Draudvila eina jau penkerius metus, o dirbti Tauragėje, tuomet viršininko pavaduotoju, pradėjo dar seniau – 2008-aisiais, kai iš Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo paskirtas į Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio viešąją policiją, pareigas. Prie kavos puodelio su aukščiausiu Tauragės apskrities policijos pareigūnu kalbėjome apie policijos įvaizdį visuomenės akyse bei tai, kaip iš tiesų gyvena ir dirba angelai sargai, su kokiais iššūkiais susiduria. Drąsus ir atviras viršininko žvilgsnis į problemas bei pokyčius policijos sistemoje neleidžia abejoti, jog Tauragės pareigūnai, o tuo pačiu ir mes visi, kuriuos jie gina ir saugo, esame gerose rankose. M. Draudvila sutiko aptarti ir kovos su sistemos žaizdomis – kyšininkavimu priemones, ir džiugesnius tarnybos aspektus – kad ir didėjantį moterų skaičių jėgos struktūrose.

 

Eglė Červinskaitė: Tauragėje esate jau daugiau nei dešimtmetį. Pakalbėkime, kaip per tą laiką, o gal ir dar seniau – nuo nepriklausomybės aušros, keitėsi policijos įvaizdis? Pareigūnas žmonių akyse – kaip jis atrodo? Ar jis jau yra draugas, ar vis dar matomas kaip baudėjas? Mano akimis, įvaizdis keičiasi, įdomu, kaip Jums atrodo.

Marius Draudvila: Man atrodo taip pat. Galim imti bet kurį laikotarpį – kad ir nuo 2008 m., kai aš esu Tauragėje, tiek lyginant su nepriklausomybės laikotarpiu, įvaizdis yra pasikeitęs, ir į gerąją pusę. Kažkada mus matė kaip baudėjus, o dabar jau pradeda matyti kaip pagalbininkus. Šūkis – „ginti, saugoti, padėti“ yra ne tik popieriuje, jis tampa kasdienybe. Pavyzdžiui, neseniai žmogus važiavo dviračiu per lietų, policininkai tiesiog sustojo, paklausė, ar viskas tvarkoj, dviratis buvo nebetinkamas naudoti, ir parvežė jį į namus. Nėra statute parašyta, kad mes turim tai daryti, bet yra paprastas žmogiškumas. Taip pat supratimas apie tai, kaip turėtų bendrauti pareigūnas ir, be abejo, visuomenės lūkesčiai jo atžvilgiu keičiasi. Dėl ko mes dabar sulaukiam, tarkim, daugiausia priekaištų? Tikrai ne dėl surašytų protokolų. Žmonės nori paprasto, normalaus bendravimo, paaiškinimo, kas, dėl ko, kaip. Pagrindiniai skundai būna dėl bendravimo stokos. Ar mes to netaisom? Žinoma, taisom. Turime juk žmones, pareigūnus iš tos pačios visuomenės. Jie ateina pas mus, dirba, ir natūraliai būna visokių. Tačiau džiugu, kad dauguma yra vis dėlto yra geri darbuotojai.

E. Č. O kaip jūs tą įvaizdį formuojat, kokiomis priemonėmis? Akivaizdu, jog daug kas keitėsi, atsirado spaudos atstovai, policijos socialinių tinklų paskyros. Kokios tai turi įtakos policininko santykiui su piliečiu?

M. D. Tai turi didžiulės įtakos. Anksčiau buvo nušviečiami tik vienos pusės įvykiai, be gerų žinių. Tai taip ir formuojama nuomonė, kad mes kažką nubaudėm, kažkas pasiskundė, kad kažką blogai padarėm. Žiniasklaidoje atsispindėdavo tik tai, kas yra suvestinėse – nusikaltimai ir nelaimės. O gerieji atvejai, kaip ir tas mano paminėtas pavyzdys, vykdavo kažkur nematomi. Visuomenė galvodavo, kad mes tik baudžiam, klystam ir daugiau nieko nedarom. Iš pradžių gerų naujienų niekas nenorėjo imti, nes tai buvo neskaitoma dalis. Rašyti apie policiją gerai? – Ta dalis netinka, nes jos niekas neskaitys. Reikia žudynių, kraujo, muštynių, kraupių avarijų, – tas bus skaitoma. Per laiką požiūris pasikeitė, geros naujienos patenka į spaudą, į socialinius tinklus. Visa informacija yra mūsų tinklalapyje. Kai reikia greitai paskleisti žinią, pavyzdžiui, kad dingo žmogus, mes naudojamės feisbuku, nes kai kuriose grupėse yra po 30 tūkst. sekėjų. Per savo tinklalapį mes, aišku, to nepadarysim. Todėl socialiniai tinklai – feisbukas, tviteris, bet kokie kiti – viskas tinka.

E. Č. Viešoje erdvėje pastebima, jog policija ieško įvairesnių būdų pasiekti auditoriją, kai kurią informaciją pateikdami netgi su humoru, Pavyzdžiui, Policijos departamento feisbuke buvo pasirodžiusi instrukcija, kaip negauti baudos už greičio viršijimą. Kaip jūs tai vertinate? Ar pareigūnas gali „skaldyti“ pokštus?

M. D. Vieno gero kelio į visų širdis nėra. Reikia išbandyti visus įmanomus variantus. Viena visuomenės dalis pasiima vieną informacijos teikimo kanalą, kita – kitą, ir tų priėjimų turėtų būti visokių ir kuo įvairesnių, nebūtinai vien sausa informacija. Straipsnio pavadinimas irgi yra dalis sėkmės, jeigu antraštė „kabina“, žmogus jį atsivers, rezultatas yra. O jeigu jis būtų paprastas – kad už greičio viršijimą tokia ir tokia bauda, jeigu neviršysi – nebaus, nieko žaismingo tame nėra. Ir tai, tikėtina, „neužkabins“ didžiosios visuomenės dalies. Tad į pareigūną, kuris sugeba su nuotaika, šypsena paaiškinti, pajuokauti iki tam tikros ribos su tuo pačiu pažeidėju, ir to pažeidėjo požiūris bus visai kitoks. Jeigu aš atsisėdęs surūgęs rašysiu protokolą, tai tokia ir nuomonė apie policiją bus.

E. Č. Kaip gyvena policija, kalbant apie resursus, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių prasme? Buvo nuomonių, jog vyriausybei vadovauti pradėjęs Saulius Skvernelis, kadangi pats atėjo iš policijos, šiek tiek, na, patemps biudžeto paklodę į jėgos struktūrų pusę.

M. D. Finansavimas didėjo tiek, kiek didėjo kitiems, dėl bazinio algos dydžio, jokių išlygų pareigūnams nebuvo. Žiniasklaidoje minėtų įvykusių reformų dėka pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį. Net ne šiek tiek, sakyčiau, gerokai. Ir finansinė pusė, ir aprūpinimas, kad ir nauji automobiliai, išmani įranga. Paprastas pavyzdys, jeigu prieš 5 metus būtume paklausę pareigūno, ko tau reikia, – sakytų, man to reikėtų, antro, trečio, ketvirto. Jis turėtų ką pasakyt. Kada dabar paklausi, sako: gal jūs kažką sugalvosit. Tai parodo, kad aprūpinimas tikrai yra pagerėjęs, ir, praktiškai, ko reikia, tą pareigūnas turi.

E. Č. O kaip algos?

M. D. Algos labai subjektyvus dalykas. Bet kurio paklauskite, visi nori geresnės algos. Bet realiai iš statutinių įstaigų pas mus situacija nėra blogiausia, gal net viena geresnių. Dabar pareigūnas, baigęs policijos mokyklą, minimum gauna 700 eurų tik atėjęs. O toliau – kaip valstybės tarnyboje, stažas už išdirbtus metus, viršvalandžiai, darbas poilsio laiku, viskas apmokama. Čia apie patrulį šnekant. Jeigu apie tyrėją kalbėtume, jis gauna 850 eurų ir visa kita, kaip paminėjau, plius. Kaip mūsų regionui tai, sakyčiau, nėra mažai. Sostinėj, aišku, žinant nuomos kainas, pragyvenimas yra brangesnis. Kaip sakau, visi norėtų daugiau.

E. Č. Teko pastebėti, jog policijos kolektyvas, bent jau Tauragėje, jaunėja. Ir dar, sakyčiau, moteriškėja. Pareigūnių moterų, prieš dešimt metų, gatvėse turbūt nematydavome, labai retas būdavo reiškinys.

M. D. Tikrai taip. Kartais manęs žmonės klausia, ar nemanau, kad tai blogai. Ne, nemanau. Nesvarbu, ar vyras, ar moteris – žinojo, kur eina ir ką reikės daryti, turi tuos pačius įgaliojimus. Darbas visiems vienodas, įstatymas jokių išlygų nenumato. Yra ir kita medalio pusė – kartais pareigūnai vyrai mėgsta problemą išspręsti greitai, panaudodami kažkiek jėgos ir kartais mažiau diplomatijos. Pareigūnės moterys dažnai šiek tiek ilgiau užtrunka, bet randa paprastesnį kelią problemos išsprendimui. Viskas nuo situacijos priklauso. Ypač kai dirba dviese, vyras ir moteris, aukso viduriuką lengviau ir rasti.

E. Č. Greičiausiai pareigūnai jaučiasi saugiau, kai į iškvietimą vyksta vyras ir moteris?

M. D. Viskas priklauso nuo situacijos, kur mes atvažiuojam ir į ką reaguojam. Jeigu vykstam į įvykį, kuriame, tarkim, muštynės, 10 asmenų mušasi, tai, turbūt, jokio skirtumo, ar važiuos dvi pareigūnės moterys, ar du vyrai, vis vien bus sudėtinga. Pavyzdžiui, tas atvejis, kai per susistumdymą jaunuoliai pabėgo su antrankiais. Ten dalyvavo apie 15 asmenų. Tada buvo klausimų, kodėl jūs negalėjot panaudoti Tazerio, lazdos, dujų ir panašiai. Ir kas iš to? 15-os mes vis tiek nepagausim. Kitas dalykas, mes suvokėm, kad tai yra nepilnamečiai. Jėgos visąlaik naudojam pamatuotai ir protingai. Kitą dieną didžioji dalis, net visi turbūt buvo pagauti, pristatyti, apklausti, kiti suimti, visko buvo. Toks gyvenimas.

E. Č. O kaip dėl kyšininkavimo įvaizdžio? Turbūt sutiksite, kad prieš gerą dešimtmetį vyravo nuomonė, jog pareigūnai praktiškai „visi ima“. Kaip sekėsi su tuo kovoti? Juk keistis šiuo atveju turi ne tik pareigūnų, bet ir visuomenės sąmonė. Atrodo, jog situacija tikrai pasikeitusi į gera.

M. D. Nuo 2011 m., kai atsirado Imuniteto valdyba Policijos departamente, visuose vyriausiuose policijos komisariatuose įsteigti imuniteto padaliniai, viskas po truputį pradėjo keistis. Aišku, su pareigūnais mes patys dirbom. Buvo akcija „Kyšis išpurvina“. Pristatinėjom atsakomybę už tai, aiškinom, kad paprasčiau yra susimokėti 15–30 eurų baudą, negu turėti teistumą ir gauti kelis tūkstančius baudos. Be to, policijos automobiliuose yra filmuojama, garsas įrašomas, pareigūnai visada apie tai įspėja. Tai žino ir pareigūnai, ir tas asmuo, kuris galimai yra pasirengęs duoti kyšį.

Iš mūsų pareigūnų irgi buvo nuteistų už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, už kyšio ėmimą. Tiesiai šviesiai sakant, buvo ir tokių, kuriuos įtarėm, bet nepavyko įrodyti. Tie pareigūnai buvo arba pareigose pažeminti kurį laiką, arba kitos nuobaudos taikytos. Galiausiai turėjo suprasti, kad su tokiu požiūriu toli nenueis arba pavyko su jais atsisveikinti. Visa tai davė vaisių, bet laiko tikrai reikėjo. Po truputį, per aštuonerius metus, sistema išsivalė. Ar lengvas kelias buvo? Tikrai ne.

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.