Rūta Karmazinaitė: „Ne aš pasirinkau darbą, o jis mane“
Įkelta:
2019-10-30
Nuotrauka
Aprašymas
Eglės Červinskaitės nuotrauka

Rūtą Karmazinaitę Tauragėje pažįsta daugelis – jei ne kaip ryškiaplaukę su plačia šypsena, nuolat atsirandančią įvykių sūkuryje, tai iš televizijos ekrano. Rūta sako labai mėgstanti savo darbą ir yra įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi ką papasakoti, tereikia mokėti prakalbinti.

Birutė Slavinskienė: Žurnalistikos tu nesimokei...

Rūta Karmazinaitė: Užtat studijavau filosofiją. Vadinas, man tų klausimų visada labai daug kyla. Iš tikrųjų turėjau tokią svajonę. O filosofija – su studijų draugais juokdavomės, kaip universalus valiklis – tinka viskam, bet realiai netinka niekam. Todėl magistro studijoms pasirinkau žemiškesnę specialybę – socialinį darbą. Bet kai pradėjo vežioti po neįgalių vaikų ligonines ir panašiai, supratau, kad man tai „per arti žemės“. Supratau, kad tai ne man. Paskui 5 metus auginau sūnų, nes jis sirgo astma, negalėjo eiti į darželį. Paskui ieškojau darbo, ir kaip tik TVK reikėjo vadybininko. Daug kas sako, kad į savo vėžes pataikiau...

B.S. Tauragės kabelinėje televizijoje tu jau septinti metai, penkerius iš jų – reporterė. Kodėl pasirinkai tokį darbą, ar jis tau patinka?

R.K. Gal tiksliau būtų sakyti, kad ne aš pasirinkau darbą, o jis mane. Labai mėgstu savo darbą, nes man patinka bendrauti. Patinka viskas: tempas, bendravimas, žmonės, kolektyvas, komandinis darbas.

B.S. Pirmasis interviu. Prisimeni jį? O nesėkmes?

R.K. Pirmasis interviu, prisimenu, buvo apie sportą. Visai nesijaudinau, nes sportas yra ta tema, kuria galiu kalbėti laisvai – visą gyvenimą juo domiuosi. Šiek tiek jauduliuko, žinoma, buvo. 

Būna tų kliauzų... Nesėkme gal pavadinčiau interviu su atominės energetikos profesoriumi. Jis kalba, kažkokius rutuliukus piešia, o aš suprantu, kad nieko nesuprantu... Prieš interviu visada ruošiuosi, bet juk negali žinoti visko... Juokiuosi, kad klaidų negali daryti tik mokytojas ir gydytojas, visas kitas klaidas galima ištaisyti. Sunkiausia būna, kai žmonės prieš kameras išsigąsta. Kartą kalbinau vaikinukus, kurie pasakojo apie keliones. Prieš įjungiant kameras jie bendravo labai laisvai, bet vos jas įjungėm, jie tarsi užsiblokavo, nė žodžio nebegalėjau ipešti. Niekaip nebegalėjau prakalbinti, ir išėjo taip, kad vos ne pati klausiu, pati atsakau.

B.S. Ar yra temų, kurių nemėgsti?

R.K. Gal mažiau darome kritinių, probleminių reportažų. Tokioms temoms reikia labai daug laiko. Tai žmogiškieji resursai. Aš apskritai manau, kad pas mus yra labai daug negatyvo. Galvoju, kad reikia kuo daugiau pozityvo. Juk visos žinios prasideda nuo blogų naujienų: avarija, nelaimė ir t.t. Bet tokių temų, kurių nemėgčiau, kaip ir nėra. Visada gali prieš interviu pasiskaityti. Tai dar vienas darbo smagumas – kad esi priverstas daug kuo domėtis.

B.S. Kartais pokalbis su žmogumi kažko išmoko. Ar yra taip buvę?

R.K. Darėm reportažą apie mamą, kuri augina neįgalią dukrą. Prieš reportažą labai ilgai galvojau, nusiteikinėjau, ko ir kaip klausti, kad neužgaučiau. Įsivaizdavau, kad ateis pavargusi, liūdna, nelaiminga moteris. Bet kai ji atėjo, pamačiau, kad tai labai graži moteris, besišypsanti, pozityvi, tiesiog spinduliuojanti gerą energiją. Tada pagalvojau, kaip dažnai mes bambam, mums viskas negerai, o štai žmogus, kuris turi tikrai sunkų išbandymą, bet užuojautos jai nereikia. Po to dar ilgai apie ją galvojau...

B.S. Svajonių reportažas. Ką norėtum pakalbinti?

R.K. Žinau, ko nenorėčiau – Sabonio, Jasikevičiaus. Nes jų požiūris į žurnalistus toks, na, maždaug – „kokią nesąmonę čia paklausei“. Neduok Dieve, jei kada gyvenime reiks. Labai bijočiau ir tikrai suklysčiau. Gal Valdą Adamkų norėčiau kada nors pakalbinti. Nes jis man labai patinka.

B.S. Pakalbėkim apie tavo šeimą. Prisimenu tavo senelį Praną Kundrotą. Buvo puikus žmogus...

R.K. Senelis buvo liaudies meistras, mokėjo gražiai kalbėti. Iki šiol prisimenu jo sektas savos kūrybos pasakas. Kūrybingas buvo. Močiutė irgi. Megzti, nerti išmokė močiutė. Ji buvo labai labai kantri. Senelių prisiminimas labai ryškus. Močiutė mirė, kai buvau dvylikos, senelis žuvo, kai buvau 11 klasėj. Jie man davė labai daug – ir mamos tėvai, ir tėvelio tėvai Raseiniuose.   

Buvo labai glaudus ryšys su jais. Prisimenu, žiurkėnas akvariume nuskendo – skambinau seneliams. Mamos tėvai buvo tremtiniai. Tremtis man buvo istorinis faktas. Bet kai paskaičiau senelio atsiminimų knygą, visai kitaip pradėjau žiūrėti. Todėl dabar tai man labai jautri tema.

B.S. Šiek tiek keista matyti jauną žmogų su mezginiu rankose...

R.K. Megzti vaikystėje išmokė močiutė. Mano mama irgi labai kūrybinga: gražiai piešia, siuva, siuvinėja, kuria rankdarbius, papuošalus įvairiausiomis technikomis... Ilgą laiką nemezgiau, o kartą studijų laikais per atostogas padejavau, kad neturiu ką veikti. Mama sako – nusimegzk megztinį. Taip ir prasidėjo. Man mielas pats procesas, tų rūbų net nelabai nešioju. Esu mezgusi ir sūnui, mamai, dabar štai krikšto dukrai šaliką mezgu. Pati sugalvoju modelius, tiesiog iš nieko. Mezgimas man kaip terapija. Gal per skambiai pasakyta, bet tiesiog pati sau pabūnu.

B.S. Dar vienas tavo aistra – krepšinis.

R.K. Galiu pasakyti, kada pradėjau megzti, kokią pirmą knygą perskaičiau) skaityti irgi labai mėgstu!), bet kada mano gyvenime atsirado krepšinis – negaliu. Jis buvo visada! Tėtis ir senelis visada žiūrėdavo krepšinį. Televizorius būdavo nespalvotas, buvau visai mažytė. Jie šaukia – ir aš šaukiu, nors ir nelabai suprantu, kas ten vyksta. Domiuosi visu sportu, bet išmanau labiausiai krepšinį. Nors gal ir ne visai teisinga sakyti – išmanau. Išmanyti visko neįmanoma. Jei ko nesuprantu, tiesiog pasiklausiu. Man sportas pirmiausia yra emocija. Dėl krepšinio man nesunku atsikelti 3 val. nakties. Ir susinervinu, jei nelaimi „saviškiai", net ir verkusi esu...

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.