95-erių laiškininkas iš Pagramančio: „pažinojau ir jaunus, ir senus“
Įkelta:
2018-09-07
Nuotrauka
Aprašymas

Autorės nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Praėjusią savaitę Alfonsui Šimkevičiui sukako 95-eri. Šeimos ir seniūnijos sveikinimų sulaukęs pagramantiškis senolis kuklus – iki 100 metų gyventi nenorėtų. Esą jau pavargo, kojas skauda. Nors, žiūrint į jį, to niekaip nepasakytum – pasipuošęs, pasitempęs, be niekieno pagalbos savimi pasirūpinantis ir šviesiai mąstantis, visą gyvenimą aiškiai prisimenantis – didžiąją jo dalį jis nešiojo laiškus.

Rašydavo daug

Žurnalistę Alfonsas savo namuose pasitiko su arbata ir saldainiais. Kiek metų nešiojote laiškus? – klausiu. Virš 30-ties, 35 turbūt bus. Dviračiu, žiemą ir pėsčiomis, kasdien apie šimtą trobų apeidavo, vien savo gatvėje apie 20. Per dieną apie dvidešimt kilometrų kelio susidarydavo. Pasitaikydavo ir liūdną žinią nunešti – juk vyko karas, tremtys,  sūnūs, vyrai svetur žūdavo. Pats Alfonsas ginklo nėra nešiojęs – kariuomenėje netarnavo. Laiškininką žmonės mėgę, mylėję, ir valdžia skatinusi – ne vieną apdovanojimą ir medalį yra gavęs, ir laikraščiai apie jį rašė. Tačiau visus sunaikino – kodėl, nė pats negali pasakyti, tik šypsosi.

Trobesių tais laikais buvo daug, Matiškiai, Šaukėnai, Jociai, Gudlaukis, Pagramantis. O ir laiškų žmonės anuomet daug rašydavo, telegramas siųsdavo, atvirukus. Taip pat Alfonsas nešiojo pensijas. Smagu būdavo, žmonės visada laukdavo, šiltai sutikdavo. Kaip nelauks, kai pinigėlį atneša.

– Daugiau kaip pusę mėnesio pensijas nešdavau. Nes pinigų daug neduodavo, po tris šimtus rublių, kad neatimtų, – prisimena Alfonsas, pridurdamas, kad savo apylinkėse pažinojo visus, ir jaunus, ir senus.

Tekdavo ir pasikalbėti, bėdas išklausyti. Mokėdavę nedaug, iš pradžių net grūdais, tačiau darbą jis mėgo. Alfonsas pasakoja, kad per karą daug kam, ir kolūkiečiams, už darbą grūdais atsijodavo. Daugiau mokėti pradėjo tik vėliau. Dirbo laiškininku dar ir pensijos sulaukęs, septynerius metus, kol pavargo.

Šimto metų nelaukia

– Labai kojas skaudėdavo, nes baisiai daug reikėjo vaikščioti, – nedrąsiai pasiskundžia. Tačiau pripažįsta, kad gali būti, jog daug laiko, praleisto gryname ore, išėjo į naudą – gal tai ir yra ilgaamžiškumo paslaptis. Tačiau paklaustas, ką reikia daryti, kad 100 metų išgyventum, senolis liūdnai juokdamasis atsako:

 – Nebenoriu daugiau, jau viskas. Nebesinori.

Kilęs Alfonsas iš Gudlaukio, vėliau persikėlė į netoliese esantį Matiškių kaimą, šalia Jūros upės. Šeima vertėsi žemdirbyste, turėjo sodą, gyvulių, bulves sėjo. Žmona dirbo kolūkyje, Alfonsas laiškus nešiojo. Per lieptą eidavo į Šaukėnus, kurio dabar nė žymės jau nėra – anot Alfonso, žmonės išmirė, o lieptas neremontuojamas sunyko.

Tačiau sovietai, vykdydami melioraciją, iš Matiškių šeimai liepė išsikelti, į Pagramantį. Čia su sūnumi per pusę namą savo rankomis pasistatė, kuriame gyvena jau penktą dešimtmetį. Pagramantyje taip pat ūkiškai vertėsi, o maistą net į turgų veždavo parduoti. Praktiškai prekyba kiaulėmis ir vertėsi, ir telyčaites augino, nes laiškininko alga nedidelė tebuvo. Alfonsas pripažįsta – jam smagiausia visada buvę po namus suktis, į užsienį taip pat niekur niekada nekeliavo.

Pagramantyje gyvendamas senolis nesiskundžia – patogu, kelias asfaltuotas, viskas čia pat, ir parduotuvė, ir bažnyčia, upė (Akmena) taip pat šalia. Laiškininko kieme ir namuose – pavyzdinga tvarka, nė šapo nerasi. O ir pats pasipuošęs – kostiumu ir kaklaraiščiu laukė žurnalistės.

– Viską pats susitvarkau, ir grindis išsiplaunu, į miestą su autobusu apsipirkti maisto kas savaitę nuvažiuoju, iki stotelės su dviračiu, paskui į autobusą. Ir į polikliniką, vaistų nuo spaudimo išsirašyti, – pasakoja. – Juolab, kad bilietas pigus, 50 centų, 80 procentų finansuoja, važinėtis kasdien galima.

Nuotrauka

Gyvenimo išbandymai

Gyvena Alfonsas ne vienas – kitame namo gale įsikūrusi marti, antrame aukšte –  anūkė. Antras anūkas taip pat Pagramantyje gyvena, taigi, padeda tvarkytis. Sūnų, deja, teko senokai palaidoti – 42-ejų vyrą kraujo vėžys suėdė. Taip pat ir žmonos, su kuria nuo jaunystės Matiškiuose gyveno, Alfonsas neteko, – jau senokai, prieš 18-ka metų. Mirus sūnui ir pačios sveikata pašlijo – neatlaikė širdgėlos. Giltinė į šeimą nuo pat pradžių buvo įsisukusi – nė metukų nesulaukusi nuo kokliušo kadaise mirė jų dukrelė. Gal dėl to Alfonsas teigia nenorintis iki 100 metų gyventi – „jau pavargau“, sako. Artimuosius laidoti be galo sunku. Senolis teigia visų jų – tris – kapus netoliese esančiose Pagramančio kapinaitėse apžiūrintis, pats, savo jėgomis.

– Ar pamaldus esate, į bažnyčią einate? – klausiu.

 – Taip, kiekvieną sekmadienį, ir kunigą puikų turėjome pastaruosius porą metų, – pagiria prieš dvi savaites į Vaičaičius, Radviliškio raj. perkeltą Vaidotą Vitę. Jau ir su naujuoju, Vytautu Petrausku, spėjo susipažinti.

Ir apie ekonomiką senolis išmano – paklaustas, kodėl dabar šeima nebelaiko gyvulių, atsako, kad smulkiems ūkiams nebeapsimoka – už pieną mažai moka, turi didelę bandą turėti. Ir technika brangi. Tačiau į klausimą, kaip geriau – dabar gyventi, ar tada, sovietmečiu, buvo, Alfonsas nedvejodamas atsako, kad dabar. Ir pensijos jam užtenka, ir žmonės aplinkui geri. Nepriklausomybės jiedu su žmona sulaukė jau būdami pensijoje. Pasidžiaugia, kad seniūnas, Jonas Samoška, su seserimi, vicemere Virginija Eičiene su gimtadieniu pasveikino. Seniūną Alfonsas taip pat giria, – puikus žmogus, sako.

Likimą ramiai priimančio, optimizmo nestokojančio, dvasiškai stipraus ir labai šeimyniško žmogaus įspūdį sudaro Alfonsas. Pats už save kalba ir faktas, jog iš savo namų, kaip tikras džentelmenas, žurnalistę išlydi.

Nuotrauka

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.