Vaida Žalandauskienė: tarp gėlių ir dailės
Įkelta:
2018-04-06
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Geresnį laiką kalbėti apie gėles, nei pavasaris, vargiai surasime. Kol mes laukiame išsiskleidžiančių žiedų, gėlių salono „Žiedlapis“ savininkę Vaidą Žalandauskienę gėlės supa kasdien. O kai Vaida sako, jog klientų širdis užkariauja nuoširdumu, tiesiog negali ja netikėti. Jaukioje krautuvėlėje „Prekybos banke“ įsikūrusi Vaida teigia, jog jos verslą gudriau būtų buvę pavadinti dirbtuvėlėmis. Čia užsukę tauragiškiai gali kūrybiškai supakuoti dovaną, įsigyti rankų darbo atviruką ar tapytą šilko skarą, pasigrožėti Vaidos paveikslais. Moteris suvaldo ne tik klientų bei gėlių kaprizus, bet ir teptuką. Jos tapybos darbai buvo eksponuojami jau keliose parodose, puošia jos namų bei salono sienas. Tapyba, kaip hobis, jau yra nugulusi į 50 paveikslų. Pernai Vaida surengė personalinę parodą Mažonuose, du kartus Pilies dailės studijos darbai buvo eksponuojami parodose Kultūros centre.

– Tauragėje gėlių pardavėjų tikrai netrūksta. Kokia tavo sėkmės priežastis? Kaip išsilaikyti, kai tokia perpildyta rinka?

– Pastovūs klientai taip pat atsiranda, o kodėl jie čia ateina, aš nežinau. Vieniems vieta yra patogi, dalis, aišku, yra pažįstamų, dalis yra tokių, kurie ateina palaikyti „jauną verslą“. Iš tikrųjų Tauragėje viskas labai lėtai formuojasi. Tauragėje žmonių labai nedaug palyginus, o parduotuvių daugybė. Ir tai, skaitykim, ketvirtus metus dirbu, o vien šeštadienį buvo trys žmonės, kurie atėjo ir pasakė: „va, pirmą kartą atėjau apsižvalgyti“. Kiek reikia turėti kantrybės, kad sulauktum to savo kliento.

– Bet kai jau sulauki, kaip tu jį „pričiumpi“, kad sugrįžtų?

– Gal.. Nuoširdumu? Kiek išklausyta žmonių gyvenimų, ateina močiutės, pasipasakoti, išklausai. Aišku ir kainas stengiesi mažinti.. Žinau, kiek turi gėlė kainuoti, užsidedi kainą ir vis tiek žmogui sakai mažiau. Bandai laviruoti visaip.

– Taigi, ką pas tave atėjęs žmogus gali gauti? Neturi kiek matau daug gyvų gėlių.

– Tikrai orientuojuosi ne į kiekybę, nes na, yra turgelis, ten vis tiek ta zona, kur viskas orientuota į kiekį. O čia žmogus atėjęs žino, jog gali originaliai dovaną supakuoti, padekoruoti, rankų darbo atvirutę nusipirkti. Ateina, sako, man reikia pasveikinti žmogų. Pradedi mąstyti, daugiau paklausinėji, kuo domisi. Kažką išsirenka – ir dovanėlę, ir gėles, ir stengiesi kiekvienam padaryti kompleksą, kad išeitų patenkintas. Taip išeina, kad daugiau parduodu kūrybinę idėją. Aš galvoju, kad gal iš tikrųjų man reikėjo pasivadinti ne gėlių salonu, o kaip dirbtuvėle ar kažkuo panašaus. Ir tai, dirbu ir galvoju dažnai, ar aš gerai viską darau, ar negerai. Būna savaitę dirbi ir galvoji, kad ir po kovo 8-osios, ai, kaip viskas gerai, bet yra tokių dienų, kad galvoju, kiek aš čia vargsiu, paimsiu ir užsidarysiu. Viskas banguota. O gėlės – tai gendantis produktas. Ir yra žmonių požiūris – perka tris rožytes po 80 ct ir sako, na tai aš daug perku, tu jau man nuleisk. Toks jausmas, kad aš jas už dyką gaunu.

Nuotrauka

– Šiemet berods po kovo 8-osios gėlininkai skundėsi, jog mažiau pardavė.

– Nežinau, bet Tauragėj visur pritrūko tulpių. Aš ne tik tulpes, bet ir visas kitas gėles išpardaviau praktiškai iki nulio. Net žmogus atėjęs, vieną tulpę radęs, su mažu pumpuriuku, ir tą nupirko. Bet visiems norisi kažko daugiau, tai ir tie skundai atsiranda.

– Kokios yra gėlių mados? Skintos gėlės, dėžutės su gėlėmis?

– Labai buvo populiarios dėžutės. Dabar lyg jau ir atsibodę. Anksčiau buvo populiarios rožės ilgais kotais, kaip prabangos dalykas. Aš bandau „atmušti“ žmones nuo ilgų kotų. Nes grožis yra ne kote, bet pačiam žiede gėlės. Ilgi kotai pavagia vandenį iš žiedo. Tai yra trumpiau laikanti gėlė. Viskas šiaip paprastėja. Rūbuose vyrauja paprastesni siluetai, taip pat ir su gėlėmis. Aš floristikos dizaino mokiausi, tai, pavyzdžiui, sudėtingų kompozicijų aš nepanaudoju beveik. Nes žmonės nori paprasčiau, pigiau. Visuomenė yra visko tiek persisotinusi, kad paprastumas, nuoširdumas vėl tampa vertybe. Yra tokių žmonių, kurie ieško ir nežino ko. Bet atranda – konservuotą rožę, bet vis tiek tik vieną, atrodo, paprastą žiedelį.

– Kaip tu pasukai į floristiką? Tikriausiai reikia turėti švelnią prigimtį, kad trauktų gėlės?

 – Aš manau. Prieš tai dirbau apskaitininke, finansininke, ir baigusi esu vadybą su finansais, viešuoju administravimu. Dirbau tą darbą, bet ne savo rogėse jaučiausi. Kažkaip dusinama. O su tomis gėlėmis, aš nežinau iš kur. Mano klasiokės pasakoja, kad aš jaunystėje kalbėdavau, jog norėčiau turėti savo gėlių saloną, bet aš šito neatsimenu. Bet aš iš tikrųjų augau oranžerijoje nuo mažens, mano mama dirbo su gėlėmis, gėlių šiltnamiuose. Matyt kažkas užkoduota jau buvo viduj. O paskui sudėjau vadybines žinias, finansines, floristikos dizainą pasistudijavau kursuose Kaune, ir gavosi. Nes vis tiek turiu tą menišką prigimtį, taip ir taikau. Anksčiau skareles piešiau – prekyboje yra pas mane.

– Būna tik darbas, grįžta žmogus namo tuščia galva. O kaip su gėlėmis? Ar parsineši namo, ar gyvena tai tavo mintyse, širdyje?

– Tikrąja to žodžio prasme parsinešu, būna kaimynai prašo – man parnešk gėlių, ir man. Namuose puokščių šiaip nesivežu daryti.

– Žinome, jog tapai. Štai salone kabo keletas paveikslų. Koks tavo santykis su daile?

– Na dailei, turbūt, kaip ir dauguma mergaičių, turėjau polinkį, mokykloje dailės egzaminus laikiau. Žadėjau stoti į Šiaulių universitetą, buvo labai populiaru dizainas tais laikais. Nuvažiavau nepasiruošus stojamiesiems, nežinojau, kad jie bus, ir neįstojau. Ir po to daug metų nebuvau pasiėmusi teptuko į rankas. Bet galvojau gal ir gerai, kad aš dailės nepaverčiau profesija. Prieš ketverius metus Tauragėje pradėjau lankyti Pilies suaugusiųjų dailės studiją.  Ten smagu nueiti. Kartais atrodo, neturiu mūzos šiandien, neturiu noro piešti,  bet vis tiek eini, nes labai smagus kolektyvas yra susirinkęs. Mes kiekvieną pavasarį kokį plenerą susiorganizuojam, ar kažkokią kelionę. Bet ten nė viena nesam profesionalės – viena siuvėja, kita policininkė, administracijos darbuotoja, kita kirpėja. Visoms tai yra kaip hobis.

– Ar pavadintum save dailininke?

– Kad taptum dailininku, tai jau turi tapti gyvenimo būdu. Aš namuose susikraunu tų paveikslų tiek, kad dalis nebaigtų, žiūri ir nesugalvoji, kaip pabaigti. Bet taip turbūt visi menininkai, per televiziją jei pagauni kokį pamatyti, kas ten pas juos darosi (juokiasi, – red. past.). Aš galvoju, kad nenorėčiau taip namų apsikrauti, dažais, paletėm, drobėmis. Tapymui namuose, kai dirbu čia šešias dienas per savaitę, nebeužtenka laiko. Taip gaunasi, kad dabar ta mano dailė yra dvi valandos per savaitę.

Nuotrauka

– Bet esi jau nutapiusi per 50 paveikslų, Mažonuose buvo atidaryta tavo personalinė paroda. Daug sulaukei lankytojų?

– Daug, iš tikrųjų buvau nustebusi, labai iškilmingą atidarymą surengė bendruomenė. Kaimo bendruomenės būna labai šiltos. Pakvietė Mažonų bibliotekininkė – atėjo pas mane į saloną, pamatė ant sienos paveikslą ir paklausė, kieno čia paveikslas? Sako, mums reikia parodos. Taip ir susitarėm.

– Ar galima tavo paveikslų įsigyti?

– Na, yra darbų, kuriuos man gaila būtų parduoti. Bet keletas kabo pas mane salone, tik kainų nesu uždėjusi. Būna, klausia kokio čia dailininko paveikslas, sakau, Vaidos Žalandauskienės, ir žiūriu, kaip reaguos (juokiasi, – red. past.).

Dėkojame už pokalbį.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.