Deimantė JASAITYTĖ
Iš Tauragės kilusį, dabar Vilniuje gyvenantį Mindaugą Liudavičių, rodos, lydi sėkmė. Už pagalbą atskleidžiant saugumo spragas pernai šiam vyrui skirta didžiausia kompanijos „Facebook“ premija – net 26,5 tūkst. eurų. Tačiau vyriškis laimėjimu nesididžiuoja ir teigia, jog pinigų sureikšminti nederėtų, kur kas svarbiau – garsinti Lietuvos vardą. Su „Tauragės žinių“ skaitytojais Mindaugas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis bei įžvalgomis apie savo darbo kasdienybę, informacines technologijas bei pasiekimus, kuriuos įvertino socialinių tinklų gigantai.
– Esate kilęs iš Tauragės. Kokios sąsajos su šiuo miestu dabar, kodėl nusprendėte išvykti į Vilnių?
– Gimiau ir visą vaikystę praleidau Tauragėje. Džiaugiuosi, kad teko laimė augti šiame mieste. Manau, kad vaikams mažesni miestai suteikia daugiau galimybių pasidžiaugti vaikyste nei didmiesčiai. Tauragėje mokiausi iki šeštos klasės, 1-oje vidurinėje, kuri dabar, jei neklystu, vadinasi Martyno Mažvydo progimnazija. Vyresniesiems broliams – iš viso esame trys – pradėjus studijuoti Vilniuje, ten persikėlė ir visa šeima.
– Papasakokite šiek tiek apie save. Kokių turite pomėgių, ką veikiate laisvalaikiu?
– Kadangi dirbant daug laiko tenka praleisti prie kompiuterio, tai visuomet, kai yra proga, stengiuosi ištrūkti į gamtą. O pomėgiai paprasti – žvejyba, darbai kaime. Kuo daugiau aplink technologijų, tuo labiau norisi atsisukti į gamtą, į tai, kas tikra ir natūralu. Tačiau tai nereiškia, kad technologijos vargina, priešingai – man mano darbas ne tik darbas, bet ir hobis, todėl kartais sunku nubrėžti ribą tarp to, ką vadiname darbu ir laisvalaikiu.
– Esate IT specialistas. Ar nuo mažens traukė tikslieji mokslai?
– Informacinės technologijos traukė nuo seno. Be abejo, pradžia, kaip ir visiems, turbūt vienoda – kompiuteriniai žaidimai. Svarbu, kad laiku supratau, jog jie – laiko švaistymas, ir pasukau teisingu keliu – pradėjau domėtis programavimu. Turbūt tie patys žaidimai padarė įtaką tam, kad pirmoji sukurta programa taip pat buvo žaidimas. Be abejo, pažiūrėjus dabartinėmis akimis, jis buvo pakankamai primityvus, bet vis tiek smagu prisiminti. O toliau sekė nuolatinis domėjimasis IT, kuris atvedė ten, kur esu dabar. Dirbu programuotoju.
– Atradęs spragą socialiniame tinkle „Facebook“, buvote įvertintas, apdovanotas nemenka suma. Kokie tai buvo trukdžiai? Kaip tokiu atveju viskas vyksta, kur reikia kreiptis?
– Dirbu su internetiniais projektais ir jie man yra gerai pažįstami įvairiais aspektais. Kai žmonės naudojasi internetiniais puslapiais, dažnai nesusimąsto, kaip jie veikia, kaip sukurti, o aš, priešingai – man įdomios ir techninės detalės. Turbūt dėl to ir pastebiu klaidas, kurių kiti nepamato. Visgi, turbūt neužtenka vien žinoti, kaip sukurti internetinį projektą, jog rastum klaidas. Reikia domėtis šia sritimi ir jos subtilybėmis. Mano žiniomis, tai yra antra pagal dydį „Facebook“ išmokėta premija per visą jų mokėjimo už rastas programos klaidas laikotarpį, o pernai, 2014 metais, tai buvo didžiausia išmoka. „Facebook“ labai rūpinasi savo saugumu, todėl vykdo programą, kurios tikslas – skatinti saugumo specialistus pranešti apie klaidas, o ne naudoti rastas spragas blogiems tikslams. Manau, kad tai yra labai geras įmonės požiūris, nes išmokėta premija jiems kainuoja mažiau nei galima žala, kurią galėtų patirti. Įmonė į pranešimus reaguoja labai greitai, o klaidos pašalinimas užtruko pavydėtinai trumpą laiką – apie 2 valandas. Tikrai galiu užtikrinti, jog saugumo specialistų įvaizdis, kuris kuriamas visuomenėje, yra klaidingas. Tai vyko ne kaip standartiškai rodoma filmuose – neaiškus tipas raudonomis akimis neaiškiame rūsyje, o šeštadienio rytą gulint lovoje ir geriant kavą.
– Ar dažnai randate spragų internetinėje erdvėje? Tai pomėgis ar darbas?
– Tai pomėgis. Visgi, atsakingai į tai žiūriu ir visuomet, pastebėjęs klaidą, pranešu apie jas sistemos savininkams. Tikiu, kad geri darbai žmonėms sugrįžta.
– Kaip reagavote, kai sužinojote, kokią premiją gausite už rastą klaidą? Ar greit ši suma Jus pasiekė?
– Kai tik sužinojau apie premiją, buvau labai nustebęs ir, be abejo, laimingas. Visgi nenoriu sureikšminti pinigų. Manau, kad ne ką mažiau svarbu yra tai, kad Lietuvos vardas minimas užsienio spaudoje, internetiniuose tinklalapiuose tokiame teigiamame kontekste. Tikiu, kad bent keletu žmonių užsienyje dabar apie Lietuvą žinos daugiau.
– Ar esate gavęs kitų, panašaus pobūdžio premijų?
– Teko gauti ir iš „Twitter“ socialinio tinklo. Tikiu, kad tai gali tapti pelningu hobiu, bet gaila, kad paroje yra tik 24 valandos ir viskam laiko neužtenka.
– Ką manote apie Lietuvos įmones, jų internetinių puslapių saugumą?
– Manau, kad didžioji dalis įmonių neįvertina galimų grėsmių. IT verslas yra informacijos verslas. Visų internetinių sistemų tikslas yra vienas – apdoroti informaciją. Deja, daug įmonių nesupranta, kad ši informacija gali patekti į netinkamas rankas. Bet tikiu, kad yra ir daugiau žmonių kaip aš, kurie stengiasi padaryti internetą saugesne ir draugiškesne vieta.
Ir dar šis tas pabaigai...
– Kai žurnalistai klausė, ar esu vilnietis, tai išdidžiai atsakiau, kad esu ŽEMAITIS, gyvenantis Vilniuje. Tikiu, kad mes, žemaičiai, esame pakankamai užsispyrę ir atkaklūs, jog pasiektume tai, ko norime.
