Moteris, skaičius iškeitusi į meną
Įkelta:
2015-02-04
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Asmeninio albumo nuotraukos
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Viktorija ŠIMAŠIŪTĖ

XX a. ispanų tapytojas Pablo Picasso yra pasakęs: „Menas nuplauna nuo sielos kasdienio gyvenimo dulkes.“ Matyt, panašiai nutiko ir Laimai Annai Reichertienei, kuri vieną dieną nubudusi savo pačios kūrybingumui ir palikusi mokytojos darbą, kuriam ištikimai tarnavo ne vieną dešimtį, dabar jau aštuntus metus gyvena kaip laisva menininkė, jaučianti džiaugsmą dėl to, kad gali kurti grožį. „Tauragės žinios“ kviečia susipažinti su moterimi, žavinčia ne tik savo drąsa, bet ir neišsenkančiomis idėjomis bei įkvepiančiu požiūriu į gyvenimą.

Pagal profesiją esate matematikos mokytoja. Kodėl pasirinkote tokią profesiją? Ar tuo metu dar nebuvo gyvas dabartinis nesuvaldomas kūrybiškumas?

Kad aš turėčiau tapti mokytoja, taip visi mokytojai mokykloje sakė. Man visi dalykai gerai sekėsi, bet matematika nesukeldavo jokių problemų. Ir žaidžiant, kai kitos draugės būdavo seselės, pardavėjos, aš visada būdavau mokytoja. Savo polinkiui į kūrybą tuomet neteikiau didelės reikšmės, nors labiausiai už viską mėgau šokti ir dažnai piešdavau žmonių veidus, ypač išdailindama jų akis. Žmogaus akys man būdavo labai svarbios. Aš visuomet ieškodavau progos pabūti viena – žiūrėdavau į dangų, praplaukiančius debesis, vandenį, šokinėjančias varles, klausydavausi, kaip čiulba paukščiai – buvau labai žingeidi, norėdavau sužinoti ir suvokti – „kodėl?“

Kaip atėjo sprendimas apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis – atsisakyti pastovaus darbo ir pajamų? Ar prisimenate tą dieną? Koks buvo jausmas supratus, kad iš esmės pradedate naują gyvenimo etapą?

Vieną dieną suvokiau, kad tai, ką darau klasėje, dirbdama su vaikais, myliu, o išėjusi iš klasės esu kitų mokoma, kaip turiu mokinti, kaip gyventi. Palikusi mokyklą supratau, kad mokytojo darbas yra labai sunkus – dvidešimt keturias valandas atiduodi save mokyklai, užmiršęs šeimą, vaikus. Kai išėjau, įkvėpiau oro, išsilaisvinau, supratau, kad atsirado daug laiko gyventi ir daryti tai, ką noriu. Tada aš vėl pradėjau girdėti paukščius, vėją, iš naujo atradau ryšį su gamta, vėl pradėjau pastebėti jos grožį. Pamenu, vieną rytą važiuoju automobiliu saulei tekant ir prieš akis atsiveria toks gražus vaizdas, kad aš sustoju, išlipu ir žiūriu amo netekusi. Tąkart gimė tokie žodžiai: „ar matei šį rytą saulę tekant čia pro rūką? Ar džiaugeisi gamtos stebuklu? Kai susilieja visuma ir tu būni kartu su ja.“ Dabar sakau, jei yra rojus, tai jis yra Žemėje, ir jei tu pulsuoji gamtos ritmu, tada tai pajauti.

Išskirtinis Jūsų kūrybos objektas – mandalos. Kodėl būtent jos? Kaip jos atsirado Jūsų gyvenime?

Vieną dieną išėjau į sodą klausytis paukščių ir staiga užsinorėjau spalvų, pagalvojusi, kaip galima viską nuspalvinti. Pasiėmiau vaikų guašą, popieriaus ir ėmiau taškyti spalvas. Grįžusi iš mokslų dukra pasiūlė piešti mandalą: „Padėk tašką ir toliau piešk į visas puses aplink simetriškai.“ Kaip matematikei, man tai priminė centrinę simetriją. Taip ir prasidėjo. Maždaug vienerius metus kiekvieną vakarą piešiau mandalas. Per tą laiką manyje įvyko daug asmenybės pokyčių – dingo pyktis, agresija, nepasitenkinimas. Tik vėliau pradėjau jomis daugiau domėtis. Pasirodo, tibetiečiai jas pila iš smėlio, garsusis psichiatras psichologas Karlas Jungas jas naudojo savo praktikoje su klientais. Mandalos piešimas yra savo emocijų sutvarkymas – pradedi analizuoti, vertinti savo gyvenimą, tie išgyvenimai, kurie kankina, pasidaro nereikšmingi, ateina daug įžvalgų, sugrįžta vidinė ramybė. Ilgainiui aš pradėjau nebeslėpti, kas esu, nebegalvoti, ką kiti pasakys. Žinau, jei aš esu laiminga, tai ir mano vaikai, ir vyras laimingi, nes emocinė būsena šeimoje priklauso nuo moters savijautos.

Iš kokios skrynios traukiamos idėjos? Ar būna kūrybiniai „išsikvėpimai“, kai kūrybinis procesas užstringa? Kur tuomet ieškote atgaivos ir įkvėpimo?

Vienais metais su šeima šventėme Jonines prie jūros, aš žiūrėjau į saulėlydį ir pajutau vienybę, viso to, kas egzistuoja, harmoningą visumą, ir iš tos laimės ėmiau klausinėti savo artimųjų: „ar ir jūs tą patį jaučiate?“ Praėjus dvejiems metams, pradėjau tapyti Budos paveikslą. Jį betapant atgimė tą vakarą patirta būsena. Dabar jo nebetapau, negaliu prieiti ir tapyti tol, kol mano pačios vidinė būsena vėl nebus tokia. Dažniausiai tu tiesiog pradedi piešti ir niekada nežinai, ką nupieši. Ranka tapo, tu jai padedi, lieji spalvas, kažkas „išlenda“ ir kai baigi paveikslą – „vau! O kas čia?“ Tuomet pradedi analizuoti, ką nupiešei. Tai – pasąmoninė tapyba.

Apibūdinkite savo dabartinę įprastą dieną.

Diena be rėmų. Visuomet būna rytinė meditacija, o toliau nėra vienodumo – noriu, valau dulkes, užsimanau, ką nors skanaus valgyti gaminu, palaistau gėles... Ką sako širdis, tą ir darau.

Kokia šiandien Jūsų gyvenimo filosofija ir vertybės?

Mylėk savo artimą, kaip save patį. Aš visuomet galvodavau, ką reikia praeiti, kad pamiltum kiekvieną artimą – kolegą, praeivį, kaip patį save. Aukščiausias mano tikslas – tai absoliuti meilė, kuria gyveno Jėzus. „Aš noriu apkabinti visą pasaulį“ – gyvenimas tik iš tokios pozicijos.

Kas Jus šiandien labiausiai džiugina?

Tu atsibundi ir žinai, kad gali daryti, ką nori, ir kad ir ką bedarytum, visa tai vis tiek darai dėl šeimos, bet dabar darai su meile. Galiu kalbėti, ką noriu, daryti, ką noriu – esu laisva vidumi.

Ką norėtumėte pasakyti skaitytojams, kitoms moterims?

Kurkite grožį savo rankomis. Jei jums gražu, tai ir bus gražu. Jei žmona, moteris laiminga, tai ir šeima bus laiminga. Visas problemas mes susikuriame patys, ne kas nors kitas. Gyventi turime ne iš kančių pozicijos, o su meile.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.