Urtė DRĄSUTYTĖ
Daugeliui tauragiškių pažįstamas ilgaplaukis, laisvamanis gatvės muzikantas Vladas Čepliauskas jau kelerius nebedžiugina praeivių gitaros muzika ir savos kūrybos dainomis. Vyras gyvena Adakavo socialinės globos namuose. Tačiau kurti nesiliovė – išleista antroji jo autorinė poezijos knyga, skirta meilei. Apie tai „Tauragės žinioms“ papasakojo į redakciją užsukusi jo sesuo Justina Trilikauskienė, padėjusi įgyvendinti Vlado svajonę. J. Trilikauskienė – taip pat kūrėja, išleidusi 6 personalines poezijos knygeles. „Dainuojanti ir verkianti širdis“ – taip savo brolį apibūdina sesuo.
„Kruvinoji poezija“ – V.Čepliausko eilėraščių rinkinys, jame sudėti gražiausi žodžiai meilei, tėvams, gimtinei...
– Didžiausia žmogaus vertybė yra šeima. O jos lobis – kūryba. Mūsų šeima susikūrė Sibire, Irkutske, tremtyje. 1961 metais grįžome į Lietuvą. Mama mus paskatino ir mes visi trys pasirinkome muzikos kelią. Sesuo Danutė, baigusi Tauragėje kanklių specialybę, jau virš 35 metų dirba nusipelniusiame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. Aš pasirinkau akordeono specialybę, šiuo metu dirbu Klaipėdos progimnazijoje, – pasakojo moteris.
J. Trilikauskienės brolis, knygelės autorius Vladas, baigė Vilniaus M.K. Čiurlionio meno mokyklą, grodavo trimitu, muzikavo Tauragės ansamblyje „Jūra“. Pasak pašnekovės, jie mokėsi su tokiais talentingais iš žinomais atlikėjais, kaip G. Jautakaitė, E. Kučinskas, L. Mikalauskas, B. Petrikytė.
Nors pati J. Trilikauskienė šiuo metu gyvena Klaipėdoje, tačiau neretai lanko tėvelius Tauragėje. Šie, anot ponios Justinos, drauge įveikę sunkius gyvenimo etapus, jau virš 60 metų žengia bendru gyvenimo keliu. Tėčio brolis taip pat buvęs muzikas-profesorius, Rašytojų sąjungos narys, išleidęs nemažai knygų.
Vladas Čepliauskas, sesers teigimu, tarnavo tarybinėje armijoje – Latvijoje, paskui Kaliningrade. Sklindant kalboms apie Lietuvos laisvę, jam esą teko patirti ir kančių. Vyras susirgo. Grįžęs į Tauragę, jis dažnai grodavo gitara miesto gatvėse. Vyriškio dainos, kaip sakė menininko sesuo, – išjaustos, melodingos. Tačiau, pasak pašnekovės, muzikanto duona nebuvusi lengva.
V. Čepliauskas jau keleri metai gyvena Adakavo socialinės globos namuose – jis aktyviai kviečiamas dalyvauti rengiamuose koncertuose. Ankstesnė jo kūryba pasirodė 2003 metais išleistoje knygelėje „Meilė karšta“. Ši knygelė – antroji.
– Čia jo dvasia, išgyvenimai, godos, atgaiva, ieškojimai, viltys. Tuo džiaugsmu norėčiau pasidalinti su „Tauragės žinių“ laikraščio skaitytojais – kalbėjo J. Trilikauskienė.
V.Čepliausko kūryba
PO GIMTŲJŲ NAMŲ STOGU
Skiriu Tėvynei Lietuvai
Aš labai myliu savo Tėvynę Lietuvą ir tiesiu į ją ranką, delne laikydamas saują žvaigždžių, trispalvei vėliavai blaškantis neramiame žiemos vėjyje, kylant rodyklei nakties dvyliktos link, giedrame danguje šviečiant mėnesiui, o medžiams pasiruošus kantriai laukti pavasario ir pirmųjų gyvybės žymių – žaliuojančių lapų, dobilų ir gėlių žydėjimo su neišsenkančiu ežerų pliuškenimu, giedant paukščiams nuostabią giesmę Tėviškėje, po gimtųjų namų stogu.
ANGELU MANE TU APLANKEI
Skiriu didelei meilei
Mano sarge, Angele širdies,
Slenksti tarp būties ir nebūties,
Deganti liepsna šventos ugnies,
Meilės, laimės, džiaugsmo ir vilties.
Palikai harmoniją naktų,
Šviesą, greitai bėgančių dienų,
Visa tai, kas mums labai brangu
Tikint tuo Tavo atėjimu.
Pasikliauju savo likimu.
Gyvenu aš vien tik laukimu.
Angele, klūpodamas meldžiu:
Būkime mes vėl abu kartu.
Danguje nukris žvaigždžių šimtai.
Tūkstančiai akių pakils aukštai.
Nematyti toliai ir keliai –
Tie baltieji angelo sparnai.
------
Šventas Dievo kūdiki, Madona,
Dosniai aš Tave apdalijau –
Mintimis šviesos, tyros svajonės.
Angelu aš žemėje tapau.
