Tomas RAULINAVIČIUS
Aukščiausia Alpių viršukalnė Monblanas (4807 m) vadinama Europos stogu. Būtent ten vasarą suplūsta kalnų keliauninkai, kopiantys į viršukalnes pirmąjį, o kai kurie gal ir jau nesuskaičiuojamąjį kartą. Tauragiškis Tadas Alijošius, išbandęs tokį turizmą, sako, kad tai pats geriausias būdas išsikrauti. Kopdamas į viršukalnę 31-erių metų vyras patyrė, ką reiškia tempti 30 kilogramų kuprinę, miegoti sniegynų apsuptyje, „kačių“ (ant batų) ir ledkirčio pagalba šturmuoti aukščiausią Vakarų Europos kalną.
Ekstremalus laisvalaikio būdas
Kone visas sporto šakas išmėginęs Tadas Alijošius kopti į kalnus nusprendė atsitiktinai. Paskaitęs informaciją ir apie galimybę kopti į vieną aukščiausių Europos viršukalnių 31-erių metų vyras nė kiek nesuabejojo.
– Kiekvienas renkamės, kaip išnaudoti susikaupusią energiją. Mėgstu sportą, o kopimas į kalnus dar buvo neišbandytas. Tikrai nevadinu savęs alpinistu, tiesiog šiuo metu išbandau kalnų turizmą, – „Tauragės žinioms“ pasakojo iš aukščiausios Alpių viršukalnės grįžęs T. Alijošius.
Monblanas (pranc. Mont Blanc, it. Monte Blanco „baltasis kalnas“) stūkso Prancūzijos ir Italijos teritorijoje, Alpėse, kurios yra aukščiausia ir didžiausia Europos kalnų sistema. Kiekvieną vasarą ten susirenka tiek patyrę alpinistai, tiek pradedantieji kalnų turistai. Ypač mėgstama puikia infrastruktūra pasižyminti Alpėse įsikūrusio Prancūzijos kurorto Šamoni papėdė šiemet suviliojo ir tauragiškį T. Alijošių. Prisijungęs prie lietuvių ekspedicijos, aistringas keliautojas nusprendė pasirinkti kiek sudėtingesnį maršrutą – ilsėtis palapinėje ir valgyti tik tą, ką įsidės iš namų.
– Monblanas ypač tinka pradedantiesiems kalnų turistams. Čia iš karto galima užsikelti į kelių kilometrų aukštį ir taip gerokai palengvinti kelionės maršrutą. Be to, čia yra stotelės su viešbučiais, maitinimo paslaugomis, mobiliuoju ryšiu. Nelaimės atveju gali būti iškviestas malūnsparnis. Tačiau Monblanas traukia ir patyrusius alpinistus. Kai kurie pasakojo, kad kiekvienas kopimas pateikia staigmenų, dėl kurių kelionė kas kartą būna skirtinga, – pasakojo T. Alijošius.
Treniruotės – Medvėgalyje
Pašnekovas teigė, kad įveikti Monblaną nereikia ypatingo fizinio pasiruošimo. Tiesa, įveikus 3200 metrų aukštį kai kuriuos turistus sustabdo vadinamosios „aukščio lubos“, kurias įveikti sekasi ne visiems. Vadinamajame alpinizmo lopšyje kai kuriems turistams ima skaudėti galvą, kartais nepadeda ir vaistai. Kalnuose ypač svarbi psichologija, nes atšiaurios oro sąlygos ne kartą verčia svarstyti apie traukimąsi.
– Skamba gal šiek tiek juokingai, bet šiam žygiui ruošiausi ant Medvėgalio kalno Šilalės rajone. Žiemą ne tik pramankštinau avalynę, bet ir kaupiau patirtį, pavyzdžiui, kokia apranga atitinkamai temperatūrai patogiausia, – atskleidė T. Alijošius.
Kopiant į Monblaną svarbus kiekvienas kilogramas. 30 kilogramų kuprinėje tauragiškis nešėsi drabužius, šalmą, miegmaišį, ledkirtį, „kates“, dvejus akinius nuo saulės, gertuvę, taip pat bendrą ekspedicijos įrangą: virves, apraišus, dujų balioną, maisto.
T. Alijošius pasakojo, kad sunku viską suminėti, žygyje viskas buvo nauja. Ką jau kalbėti apie miegojimą ledo luitais apstatytoje palapinėje 3200 metrų aukštyje, siaučiant vėjui ir šalčiui. Būtent ten, vadinamajame Mirties kuluare, prasideda sunkiausia kelionės dalis. Perėjime per ledyno liežuvį žuvo ne vienas alpinistas.
Už kalnus geriau tik kalnai
Naktį šturmuoti Monblano viršūnės grupei nepavyko. 4300 metrų aukštyje keliautojus pasitiko 20 laipsnių speigas ir stiprus vėjas. Pasiekti kelionės tikslą tapo pernelyg pavojinga, nors jis buvo vos už keleto valandų kelio.
– Galbūt grįšime ten kitą kartą. Žinau tikrai, kad yra žmonių, kurie po tokios kelionės tikrai nebekops į kalnus, tiesiog tai ne jiems. O aš grįšiu – turbūt tai reiškia, kad man patiko, – svarstė T. Alijošius.
Tadas prisipažįsta – buvo momentų, kai batas nutrynė koją, nebuvo jėgų kopti toliau.
– Tuomet galvoji, ką aš čia veikiu, manęs laukia mano šeima, bet sutelki visas jėgas ir kopi toliau, – prisiminimais dalijosi T. Alijošius.
Alpinizmo pradžiamokslį išmokusio vyruko galvoje knibžda naujos mintys apie naują žygį, apie kurį kalbėti atvirai jis dar nesiryžo. Tiesa, tauragiškis šyptelėjo ir patikino – naujas iššūkis bus dar aukštesnis ir gerokai sudėtingesnis.
