Tomas RAULINAVIČIUS
Drąsiai pradėjusi boksininkės karjerą septyniolikmetė Iveta Lešinskytė nesigaili dėl savo pasirinkimo. Rugsėjį ji tapo Lietuvos moterų bokso vicečempione. O vos prieš keletą savaičių buvo pripažinta Tauragės metų sportininke. Iš Žygaičių kilusią merginą giria ir jos treneris Giedrius Vaištaras. Bokso specialistas tikina, kad Iveta – viena perspektyviausių Tauragės sportininkių, ir piešia jai šviesią boksininkės karjerą.
Pasiilgsta ilgų nagų
Bokso klubo „SC Kova“ patalpose sportuojanti Iveta Lešinskytė pokalbį apie boksą pradėjo šypsodamasi. Mergina prisimena, kad iki šios sporto šakos išbandė ir aerobiką, ir šokius, tačiau niekas taip neužkabino, kaip boksas. 1,68 m ūgio Iveta turi puikius duomenis šiam sportui, o trenerio Giedriaus Vaištaro teigimu, svarbiausia, kad jai netrūksta darbštumo ir užsispyrimo.
– Kartais, kai lyja ir taip nesinori eiti į treniruotes, pagalvoju, gal užteks, tačiau greitai susiimu ir keliauju į sporto salę, – „Tauragės žinioms“ pasakojo I. Lešinskytė, sporto salės duris praverianti penkis kartus per savaitę.
Jaunai sportininkei kovoti tenka ne tik su kantrybe, varžovais ringe, bet ir moteriškomis silpnybėmis. Būtų neįmanoma į bokso pirštinę įkišti ilgų lakuotų nagų, jų Iveta sako kartais pasiilgstanti.
Merginą siekti aukštų tikslų skatina ne tik treneriai, bet ir augančios moterų bokso galimybės. Šiemet ši sporto šaka buvo įtraukta į olimpinių rungčių sąrašą, o Londono olimpiadoje buvo išdalyti pirmieji moterų bokso medalių komplektai.
Aukščiausi tikslai
– Moterų boksas įsivažiuoja. Tauragėje yra vos penkios merginos, kurios maunasi bokso pirštines. Tačiau Iveta išskirtinė. Turi puikius duomenis, tai parodė pirmosios oficialios varžybos, ji tapo Lietuvos vicečempione, – pagyrų savo auklėtinei negaili treneris G. Vaištaras.
Rugsėjį mergina tik finalinėje kovoje nusileido klaipėdietei, kuri buvo gerokai sunkesnė ir labiau patyrusi. Iveta sportuoja vos metus, todėl didžiausios pergalės – dar ateityje.
Kasmetiniame geriausių Tauragės sportininkų dešimtuke šiemet įrašyta ir Ivetos pavardė. Tokie įvertinimai skatina merginą nepasiduoti, nors ji ir dažnai išgirsta kalbų, kad boksas – ne moteriškas sportas.
Mama – už, tėtis – prieš
Pasak nuo 2007 metų Tauragės vaikus treniruojančio bokso trenerio G. Vaištaro, boksas nėra toks pavojingas sportas, kaip jį mėgsta apibūdinti nieko apie šią sporto šaką neišmanantieji. Merginos dėvi šalmus, pirštines, kurios neleidžia stipriai sugniaužti kumščio ir pavojingai smūgiuoti varžovui. O varžybose kur kas didesnės reikšmės turi ne jėga, bet ištvermė ir taktika.
– Yra tekę ir su mėlyne po akim vaikščioti, tačiau tai retai pasitaikanti staigmena. Apskritai sunkių traumų bokse niekas nepatiria, – kalbėjo Iveta.
Nors merginos apsisprendimu boksuotis tėvai nebuvo sužavėti, tačiau pamažu jie apsiprato. Anot Ivetos, tėtis kartais vis dar pabamba, kad jau užteks, apsiginti dukra išmoko, pakanka, tačiau mama pamažėl šią temą baigia pamiršti.
– Kitos mergaitės boksą renkasi dėl berniukų, bet man šis sportas tiesiog labai patinka, – teigė Iveta Lešinskytė, Tauragės metų sportininkė.