Tomas RAULINAVIČIUS
Kai televizijos projekto „Chorų karai“ generolė Katažina vedė į pergalę Vilniaus krašto Kaštoninio choro kariauną, nemažai žiūrovų šiame būryje pastebėjo charizmatišką tauragiškę Emiliją Katauskaitę. Išraiškingų veido bruožų, stipraus balso dainininkė pernai gynė Tauragės krašto Ugnies choro garbę. Talentu sužavėjusi ne vieną prodiuserį, Emilija jau apsisprendė dalyvauti naujame televizijos projekte „X faktorius“.
Tapo žinoma Tauragėje
Populiarus televizijos projektas „Chorų karai“ ne vienam dalyviui tapo puikia proga pademonstruoti savo sugebėjimus, išvysti šou pasaulio virtuvę, įgyti draugų ir lyg nuo tramplino atsispirti į platesnius muzikos vandenis. Panašu, kad tauragiškei Emilijai Katauskaitei atsispirti pavyko. 21-erių metų atlikėja sako, kad scenoje jaučiasi vis drąsiau, o ją palaiko ne tik šeimos nariai, bet ir tokia žinoma scenos vilkė, kaip Rosita Čivilytė.
Jau penktoje klasėje visi draugai žinojo, kas garsiausiai autobuse dainuos kelionės dainą. Žinoma, Emilija. Sodrų sopraną pastebėjo ir Tauragės moksleivių kūrybos centro mokytojai, pakvietę Emiliją į merginų ansamblį. Muzikos mergaitė nesikratė, nors kaip ir daugelis aktyvistų lėkė kur tik kojos neša.
– Rankinis, krepšinis, badmintonas, gamtininkų popamokinė veikla ir net dvi savaitės karatė treniruočių, – savo pomėgius bandė prisiminti Emilija.
10–11 klasėje atlikėja su Mariumi Pukeliu dainavo duetu, kurį pamėgo ne tik Tauragė. Konkurse „Laumės juosta“ pora laimėjo pirmąją vietą. Emilija sako, kad dėmesio jau tada netrūko, esą ją pastebėjo ne tik bendraamžiai, bet ir rajono politikai. Darnus duetas perdainavo Gyčio Paškevičiaus šlagerius, akį traukė simpatiška atlikėjų pora.
– Daug kas mus piršo, tačiau buvome ir esame tik geri draugai, – apkalbų kurstytojams atkirsdavo Emilija, tuomet jau turėjusi širdies draugą.
Ugninė šlovė
„Chorų karų“ dalyvė muzikos mokyklos niekad nelankė. Galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl nepasirinko slapta svajotų vokalo ar aktorystės studijų. Ir nors studentė uoliai kremta teisės studijas, be muzikos savo gyvenimo neįsivaizduoja. Po atrankos į televizijos projektą „Chorų karai“ mergina suspėdavo į asmenines pamokas pas dainininkę Rositą Čivilytę.
– Tai buvo mano svajonė, kuri išsipildė visiškai netikėtai. Rosita atvėrė mano balsą, išmokė kvėpavimo. Galiu dainuoti tiek aukštas, tiek žemas natas, – patirtimi su žinoma muzikos pedagoge džiaugėsi Emilija.
Mergina daug patirties įgijo ir iš Tauragės choro generolo Liudo Mikalausko, kurį atsimena kaip itin griežtą, reiklų ir autoritetingą mokytoją. Ugniniame chore atlikėja susipažino su bičiuliais, su kuriais bendrauja ir šiandien. Sėkmingas tauragiškių projektas daugeliui dalyvių leido nors trumpam pasimaudyti šlovės spinduliuose. Emilijai smagu, kai Vilniuje žmonės užkalbina, paklausia, kaip sekasi. Tauragėje šis dėmesys dar stipresnis. Tačiau daug svarbiau, kad pirmasis „Chorų karų“ sezonas atvėrė duris dalyvauti antrajame, kuriame Tauragės krašto choro nebeliko, Emiliją priglaudė Vilniaus krašto Kaštoninio choro generolė Katažina.
Vilniaus choras laisvesnis
Tauragiškė sako puikiai atsimenanti atranką, tuomet nebuvo tikra, ar pavyks televiziniame projekte dalyvauti dar kartą. Tik po projekto finalo iš Deivydo Zvonkaus išgirdo, kad tuomet nekilo nė mažiausių abejonių, jog Emilija verta dalyvauti šiame projekte antrą kartą.
– Sunku palyginti, kur geriau, tai visiškai skirtingi chorai. Tauragei atstovauti buvo smagu, nes tai gimtasis miestas. Vilniaus chore tvyrojo laisvė. Katažina mums buvo tarsi seniai pažįstama draugė, – paprašyta palyginti chorus, kalbėjo Emilija.
Kaštoninis Vilniaus krašto choras šiemet iškovojo antrąją vietą, finale nusileidęs tik kauniečiams. Pasak Emilijos, tai labai aukštas rezultatas, žinant, kad dažniausiai Vilniaus chorai šiame projekte iškrisdavo jau per pirmuosius pasirodymus.
Labiausiai palaiko močiutė
– Susiradau draugų, planuose – muzikiniai projektai, apie kuriuos kalbėti dar anksti, – paslaptingai šypsojosi Emilija, prasitarusi, kad su buvusiu choristu Anatolijumi žada nustebinti savo gerbėjus.
Atsikvėpti neduoda ir R. Čivilytė, kuri ragina Emiliją studijuoti operinį dainavimą, mat duomenis tokiam žanrui Emilija turinti. Tačiau neabejotinai pati didžiausia atlikėjos gerbėja – močiutė Lėna, nepraleidžianti nė vieno anūkės pasirodymo, aktyviai balsuoja, o kartais net ir pažeria pastabų.
– Močiutė nuolat pagiria, kad esu graži, arba užpyksta ant komisijos už pernelyg griežtą vertinimą. Balsavimo metu jos rankose – trys telefonai, kurių balsai skirti buvo tik Vilniaus krašto chorui, – teigė Emilija.
Kai toks palaikymas, scenoje dainuoti kur kas lengviau. Filmavimo užkulisiai tampa paprastesni, kai po pasirodymo draugiškai ranką gali paspausti legendiniam Farai iš grupės Rondo.
– Jau sutariau, kad dalyvausiu naujame televizijos projekte „X faktorius“, kuris populiarus visame pasaulyje ir šiemet atkeliauja į Lietuvą. Po „Chorų karų“ labiau pasitikiu savimi, čia bus proga išbandyti dainavimą solo partijoje. Didesnių darbų neplanuoju, tiesiog leidžiu viskam tekėti sava vaga, – atsisveikindama pripažino atlikėja.