Karina SĖRIKOVA
Nuo vasario Tauragės „Aušros“ pagrindinėje mokykloje vyksta jogos užsiėmimai. Tauragiškius jogos meno moko Jurbarko sporto klubo „Pantera“ vadovas ir treneris 39-erių Mindaugas Smirnovas, pasišovęs nuo šių metų rudens atskleisti ir japonų savigynos sistemos džiudžitso paslaptis.
Joga prieš tradicinę mediciną
Užsikrėtęs joga prieš maždaug aštuonetą metų, prieš ketverius Mindaugas pradėjo jos mokyti kitus. Pradžioje Jurbarke, savo vadovaujamame sporto klube „Pantera“, nuo šių metų vasario ir Tauragėje – „Aušros“ pagrindinės mokykloje. Šiuo metu jogos užsiėmimus Tauragėje lanko apie dešimtį dalyvių. Dauguma jų – moterys, tarp jų – ir du vyrukai. Pasak Mindaugo, žmonės vis dar tiki kai kuriais mitais apie jogą.
– Pastebėjau, jog kai kurie įsivaizduoja, kad jogos užsiėmimų metu pasineriame į transą, vaikštom stiklais, nors iš tiesų joga – tai kūno, dvasios ir proto harmonija. Ši senovės išmintis nutiesia kelią į sveikesnį, laimingesnį ir taikesnį gyvenimą. Žinoma, gali būti, kad žmones atbaido nekvalifikuoti instruktoriai, – svarstė jogos mokytojas.
Užsiėmimų metu Mindaugas praktikuoja chatka jogą, kas reiškia „pratimų jogą“. Daugiausiai laiko užsiėmimo metu skiriama asanoms (pratimams) atlikti, pranajamos (kvėpavimo) praktikai ir meditacijai. Užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę po pusantros valandos.
Jurbarke savo klientams instruktorius siūlo dviejų rūšių jogą: sportinę tiems, kas pageidauja aktyvesnės veiklos, ir terapinę – turintiems sveikatos problemų, patyrusiems traumų. Beje, Mindaugas nuoširdžiai pataria profesionaliems sportininkams traumas gydytis būtent joga, nes pats tai išbandė.
– Manau, kad patyrusiems traumų joga – sveikiausias sportas. Pats išbandžiau visokiausias tradicinės medicinos praktikas, tačiau atradęs jogą atsisakiau jų, – pasakojo sportininkas.
Į jogą – iš kovos menų
Joga Mindaugas susidomėjo, kai varžybų metu patyrė keletą traumų. M. Smirnovas apie penkiolika metų propaguoja kovos menus: bušido, dziudo ir džiudžitso.
– Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas iš mano dviejų brolių susidomėjo bušido ir laikui bėgant užkrėtė ir mus. Greitai pasiekėm gerų rezultatų, kadangi visi trys ir treniravomės, palaikėm vienas kitą, azartiškai į visa tai žiūrėjom. Tiesą pasakius, visi trys šiuo metu ir toliau kultivuojam kovos menus, tik aš Jurbarke, o broliai – Šakiuose, kur ir gimėm, – pasakojo sporto treneris.
Mindaugas – daugkartinis Lietuvos, Europos čempionas, pateko į pasaulinio turnyro Japonijoje geriausiųjų dešimtuką.
Beje, Japonijoje M. Smirnovas lankėsi ketvertą kartų. Vyras domisi japonų kultūra, žinoma, labiausiai ta, kuri atsispindi ringe.
– Japonijoje bušido – labai populiari sporto šaka, panašiai kaip pas mus krepšinis. Salės per turnyrus visada pilnos. Tačiau, tiesą pasakius, ir Lietuvoje Japonijos kovos menai mėgstami – veikia ir bušido, ir dziudo, ir džiudžitso federacijos.
Pasak Mindaugo, jogos ir kovos menų filosofijos panašios. Visų pirma šie užsiėmimai reikalauja rimties, juos praktikuojant susipažįstama su savimi, keičiamas požiūris, gerėja santykiai su žmonėmis, aplinka.
Kas tas džiudžitso?
Sporto klube „Pantera“ šakietis moko ne tik jogos, bet ir džiudžitso. Pasak Mindaugo, džiudžitso (džiu – minkštas, lakstus, kuklus, džitso – menas, meistriškumas, metodas) – japonų savigynos sistema. Džiudžitso priskiriamas seniausiems kovos menams, padėjusiems pagrindą tokioms mokykloms, kaip karatė, dziudo, aikido, sambo. Džiudžitso buvo vystomas penkis amžius, kol pasiekė tobulumo viršūnę. Ši kovos menų mokykla suderino smūgiuojamąsias, metamąsias, skausminamąsias ir kitas technikas ir išliko iki mūsų dienų, nepraradusi savo reikšmės ir aktualumo. Į džiudžitso įeina neatskiriama kovos dalis – kobudo, kurią sudaro gynybos veiksmai nuo užpuoliko, ginkluoto įvairiais ginklais: įvairių dydžių lazdos, virvės, tomfa, tuo pačiu mokoma šiais ginklais naudotis, siekiant efektyviau apsiginti. Dėl šių priežasčių daugelio pasaulio šalių armija, policija ir specialiosios tarnybos su pasisekimu naudoja džiudžitso savo praktikoje.
Džiudžitso, ko gero, – seniausias kovos menas. Kai kurių šaltinių teigimu, atsiradęs prieš 2500 metų Kinijoje, savo pripažinimo apogėjų jis pasiekė Japonijoje. Samurajai savo treniruočių metu dažnai naudodavo šios sistemos veiksmus.
Džiudžitso meno nuo šių metų rugsėjo planuojama mokyti ir tauragiškius.