Tauragiškė Sigita jau maždaug dešimtmetį gyvena Norvegijoje, tačiau gimtojo miesto jauna moteris nepamiršo. Antraisiais namais Tauragė tapo ir Sigitos vyrui bei jųdviejų atžaloms. Jaukioje šeimos svetainėje Tauragėje kalbamės apie Sigitos gimtinę – kokia ji dabar jau skandinavišku ritmu gyvenančios moters ir jos vyro Jens akimis.
Į Norvegiją – meilės keliu
Sigita ir Jens susipažino Norvegijoje 1999-ųjų vasarą. Į Norvegiją ekonomikos magistrantūros pirmakursė tą vasarą išvažiavo padirbėti. Tų pačių metų rudenį Sigitai teko grįžti į Lietuvą baigti mokslų. Neilgai trukus Sigita sužinojo besilaukianti – būsimasis kūdikis sudėliojo poros planus.
– Niekad neplanavau gyventi užsienyje, kadangi visada buvau ir tebesu didelė tėvynės patriotė, tačiau viską pakeitė meilė ir netikėta žinia apie nėštumą – tapau meilės emigrante, – juokėsi Sigita.
Sigitos teigimu, įsimylėjėliams gyventi Lietuvoje tuo metu galimybės nebuvo, kadangi Jens intensyviai kūrė savo verslą – metalo konstrukcijų pastatams gamybą. 2000 metais Sigita apsigynė ekonomikos magistro diplomą, po keleto dienų Kaune pagimdė sūnų Tomą ir po poros mėnesių kartu su Jens bei jųdviejų pirmagimiu iškeliavo į Norvegiją.
Šeimoje puoselėja lietuvybę
2002 metais Sigitos ir Jens Hodne šeima susilaukė antrojo vaikelio – Lauros. Pametinukai ilgai neleido jaunai moteriai dirbti pagal išsilavinimą, tačiau pasibaigus motinystės atostogoms Sigita įsidarbino vyro firmoje darbų saugos koordinatore – pamažu įsiliejo ne tik į Hodne šeimą, tačiau ir į naują kolektyvą.
Vyro vadovaujamoje bendrovėje Sigita dirbo iki 2008-ųjų, kai šeima susilaukė trečiojo mažylio – Mariaus.
Pora visus savo vaikučius pavadino tarptautiniais vardais – kad būtų lengva ištarti ir norvegams, ir lietuviams.
– Sigita stengiasi kiek įmanoma daugiau su vaikais bendrauti lietuviškai. Jai tai labai svarbu, – sakė Jens, beje, pats truputį kalbantis lietuviškai.
Sigita patvirtino, kad lietuvybė jų šeimoje gerbiama ir puoselėjama. Būtent todėl šeima į Sigitos tėviškę Tauragę atvažiuoja maždaug po šešetą kartų per metus.
Siūlo tauragiškiams vienytis
Atvykusi su šeima į Tauragę, Sigita stengiasi pailsėti, praleisti daugiau laiko su artimaisiais ir draugais, pakeliauti.
– Mums čia patinka. Tiesą pasakius, Tauragė – tikras galimybių miestas. Čia be galo daug galimybių verslui vystyti. Pavyzdžiui, išmanūs verslininkai galėtų įkurti jaukią kavinukę arba kino teatrą. Tačiau jei iš tiesų šitame mieste nėra paklausos šioms pramogoms, jei žmonės pakankamai neuždirba, kažkaip šią problemą privalo spręsti vietos valdžia, – samprotavo norvegas.
Savo vyrui pritarė ir Sigita. Moters manymu, valdžia turėtų rūpintis, kaip miestą paversti patrauklų vietiniams ir, žinoma, svečiams.
– Valdžios galvos turėtų pasirūpinti, kad žmonės savo pinigus leistų Tauragėje. Pavyzdžiui, tauragiškiai pramogauti renkasi Klaipėdą, Kauną, tačiau jie turėtų likti čia ir remti vietinį verslą, – tikino Sigita.
Poros nuomone, Tauragei trūksta savo išskirtinio renginio, kuriuo ji būtų garsi visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Kleppe, miestelis, kuriame gyvena Hodne šeima, garsėja savo maisto švente.
– Suprantama, pirmaisiais metais šventė būtų nedidelė, vėliau ji tobulėtų, kol galiausiai galbūt taptų populiari ir žinoma visoje šalyje. Svarbiausia, kad žmonės norėtų prisidėti prie tokio renginio gera valia, neatlygintinai, tik iš iniciatyvos – tai renginio sėkmė, – mano Sigita.
– Manau, tauragiškiai turėtų susivienyti, – žmonai antrino vyras.
Rūpinasi vaikų gerove
Paklausti, kokių dar reformų imtųsi, jei jiems būtų leista prisidėti prie Tauragės miesto tobulinimo, Sigita ir Jens vienbalsiai atsakė, kad prisidėtų prie vaikų laisvalaikio gerinimo.
– Mes labai rūpinamės savo vaikų gerove. Pastebėjome, kad Tauragėje vaikams skiriama mažiau dėmesio negu Norvegijoje. Jei mums būtų duota galimybė kažkaip prisidėti prie miesto valdymo, sugalvotume, kaip vaikams smagiai praleisti laiką, – teigė Jens.
Pasak Sigitos, Norvegijoje įprasta, kad tėvai patys stengiasi dėl vaikų gerovės. Pavyzdžiui, kuria neformalius futbolo klubus ir pasikeisdami treniruoja savo bei kitų vaikus.
– Viskas vyksta labai organizuotai. Pavyzdžiui, gauni elektroninį laišką, kuriame parašyta, kad reikalinga sekretorė šešerių metų vaikų futbolo komandai, ir kažkuris iš tėvų, kuris jaučia pareigą, jog dar nė vienais metais nevykdė šių pareigų, sutinka šiemet dirbti sekretoriumi. Žinoma, visa tai daroma be atlygio, tik vaikų naudai, – pasakojo Sigita.
Gerbiamas kiekvienas
Paklausti, kuo lietuviai skiriasi nuo norvegų, sutuoktiniai sutartinai atsakė, kad norvegai iš pirmo žvilgsnio atrodo laimingesni.
– Tai nereiškia, kad jie turi mažiau problemų, tiesiog jie stengiasi į viską žiūrėti pozityviau. Taip pat didelis skirtumas tas, kad visi žmonės Norvegijoje gerbiami, jaučiasi reikalingi ir net neturintys aukštojo išsilavinimo gali uždirbti ne prasčiau negu kiti. Kitaip tariant, visi turi galimybę, – teigė Sigita.
– Norvegijoje negerbtinų profesijų tiesiog neegzistuoja. Jei dirbsi daug, tau bus suteiktos lygios galimybės užsidirbti, užimti aukštesnes pareigas, tavo pajamos nedaug kuo skirsis nuo aukštesnes pareigas einančiųjų, – paantrino Jens.
