Motorizuotais parasparniais Lietuvoje skraidyti pradėta beveik prieš 15 metų. Jei sunku įsivaizduoti, kas tai per transporto priemonė, belieka prisiminti garsų pasakų ir filmukų vaikams personažą Karlsoną, kuris mėgsta uogienę. Ant nugaros dūzgiantis varikliukas ir sparnas – viskas, ko reikia tikram adrenalino mėgėjui. Tauragiškis verslininkas Eligijus Straukas parasparniu skraido šešerius metus ir teigia, kad tai ne tik puikus būdas gerai praleisti laiką, bet ir patogi priemonė nuvykti pas uošvius į Mažeikius.
Atkeliavo iš Prancūzijos
Vos prašnekus apie parasparnius Eligijus Straukas perspėja, kad dažnai parasparnis painiojamas su parašiutais ir kitomis transporto priemonėmis. Motorizuotas parasparnis „gimė“ Prancūzijoje XX amžiaus pabaigoje. Skraidymo priemonė greitai išpopuliarėjo dėl kompaktiškos konstrukcijos (išardytas parasparnis telpa automobilio bagažinėje), nesudėtingo valdymo, nedidelių eksploatacinių išlaidų. Svarbu ir tai, kad nusileisti parasparniui nebūtinas aerodromas, pakanka krepšinio aikštelės pievos.
Motorinį parasparnį sudaro ant pečių tvirtinama jėgainė su propeleriu ir sparnas, panašus į parašiutą. Pastarasis ore tampa kietas, todėl nekrinta – sklendžia.
„Penktojo vandenyno“ narys
Prieš šešerius metus motorizuotais parasparniais susidomėjęs 48-erių verslininkas E. Straukas gerai prisimena pirmuosius savo skrydžius, kurių mokėsi Alytuje. Keletas instruktoriaus pamokų ir gaunama licencija, leidžianti patirti tikrąjį „karlsonišką“ skrydį.
– Ten, viršuje, smagu, o nusileidęs ant žemės jaučiu iškrovą, – įspūdžiais dalijosi Eligijus, dalyvavęs motorizuotų parasparnių klubo šeštajame gimtadienyje, surengtame Tauragės aerodrome.
„Penktasis vandenynas“–didžiausias ir veikliausias motorizuotų parasparnių sporto klubas Lietuvoje. E. Straukas sako, kad šiame klube itin griežta tvarka, o tai labai gerai, kai sportas ekstremalus.
– Nežinau nė vieno mirtino atvejo tarp mūsų sporto atstovų. Parasparniai – tikrai labai saugi priemonė. Net jei sugestų motoras, patyręs pilotas nusileisti galėtų ir nedidelėje miesto aikštėje, – pasakojo E. Straukas.
Šiuo metu Tauragėje parasparnių sportą kultivuoja keturi žmonės. „Penktojo vandenyno“ klubo vadovo Normanto Palioko teigimu, mūsų miesto atstovai ypač aktyvūs ir nusileidžia tik Vilniaus, Kauno ir Rokiškio parasparnininkams. Klubas šiuo metu vienija apie 80 narių.
Skrydį lemia oras
E. Strauko teigimu, smagu tai, kad parasparniu skristi galima bet kuriuo metų laikų. Žiemą net smagiau, dėl palankių oro srautų oreivių terminais parasparnis „varo kaip per kisielių“. Reikia tik šiltai apsirengti ir kilti debesų link. Paprastai šia transporto priemone skraidoma kelių kilometrų aukštyje, Eligijus sako, kad yra išbandęs ir trijų kilometrų aukštį. O rekordų siekiantys klubo nariai pakilo net į penkių kilometrų platybes.
Vasarą, kai šilta, skristi galima bet kada. Svarbu saugotis vėjo ir lietaus. Kai vėjuota, parasparnis lekia kaip per akmenis. Šio sporto mėgėjai visada itin atidžiai stebi orų prognozes. Eligijus tokia savo transporto priemone yra nuskridęs iš Vilniaus į Taliną. Nuo 3 iki 5 litrų benzino „suvalgantis“ motoriukas reikalauja trumpų sustojimų.
Pas uošvius – į Mažeikius
Dangų varstantys parasparniai ne tokie ir lėti. Pučiant palankiam vėjui sugeba išvystyti iki 130 kilometrų per valandą greitį.
– Kartą iš Tauragės į Mažeikius pas uošvius skridau parasparniu, – pasakojo pašnekovas, prasitaręs, kad toks žmonos tėvų aplankymo būdas juos tikrai nustebino.
E. Straukas sako, kad į klubo „Penktasis vandenynas“ sąskrydžius vyksta su gydytoja žmona, kuri mėgsta paskraidyti analogišku, tik dviviečiu parasparniu. Du verslininko sūnūs kol kas šiuo ekstremaliu sportu nesidomi.
Energijos nestokojantis vyriškis sako, kad, be skraidymo, jis labai mėgsta kalnų slidinėjimą.
Svarbūs prietarai
Parasparnininkai sutartinai įrodinėja, kad jų pomėgis tikrai nėra tik pasiturinčių žmonių pramogavimo būdas. Nauja skraidymo įranga kainuoja apie 20000 litų. Tačiau naudotą galima nusipirkti ir už 5–8 tūkstančius litų.
„Penktojo vandenyno“ klubo nariai – skirtingų požiūrių žmonės, juos vienija skraidantys ir aviacijai prijaučiantys vyrai ir moterys, vaikystėje svajoję tapti kosmonautais ar lakūnais. E. Strauko teigimu, parasparnis labai patogus, nes pakilti juo galima beveik iš kiemo. Tiesa, yra keletas prietarų, kurie gali sutrukdyti.
– Niekada negalima keikti sparno, jei nepavyko pakilti. Priešingai – reikia padrąsinti save ir būtinai pavyks. Jei žmona pakvietė kur nors važiuoti, niekada nedvejok – skristi ar vykti su ja. Tai labai negeras ženklas, tokiu atveju geriau skrydį atidėti, – paslaptis atskleidė Eligijus.
Šiandien vyriškis neįsivaizduoja savo laisvalaikio be propelerio ant nugaros ir sako, kad sukdamas ratus virš Tauragės puikiai pastebi besikeičiantį Tauragės miestą ir jo žmones.
