Vyrų choras „Mintauja“ šventė gimtadienį. Ne kolektyvo, tačiau ne ką mažiau svarbų – garbingą jubiliejų minėjo choro vadovė Danutė Petraitienė. Su muzikos mokytoja ir chorvede Danute susitikome viename Tauragės kultūros rūmų kabinetų. Kalbėjome apie muziką, pedagoginę veiklą ir vadovavimą vyrų chorui, kuris jai teikia didžiulį džiaugsmą.
Užaugo dainingoje šeimoje
Danutė užaugo Vizbutų kaime, Tauragės rajone. Vaikystės namai ir šeima iki šiol muzikei kelia tik gražiausius prisiminimus. Pasak pedagogės, jos tėvų namuose visada skambėjo daina, gal todėl visi broliai ir seserys nuo mažumės buvo labai dainingi.
– Mama buvo giedorka, broliai valdė daugybę įvairių instrumentų, gal tik tėvelis buvo klausytojas, – apie nuo vaikystės lydėjusią muziką pasakojo D. Petraitienė.
1966 metais Danutė įstojo į Tauragės vaikų muzikos mokyklą, todėl niekam nebuvo staigmena, kai po trejeto metų mergina pasirinko tolimesnes muzikos studijas Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje Klaipėdoje.
1977 metais baigė S. Šimkaus aukštesniąją mokyklą ir gavo paskyrimą į Skuodą. Ten trejetą metų dirbo kultūros namų meno vadove ir mokytojavo muzikos mokykloje.
– Dėsčiau solfedį ir akordeono specialybę, turėjau vaikų chorą. Nors ir koks, atrodo, turiningas buvo laisvalaikis, tačiau ilgėjausi namų ir, vos praėjus paskyrimo laikotarpiui, grįžau į Tauragę, – prisiminė Danutė.
Vaikus sudominti vis sunkiau
Tauragėje Danutė ir toliau gyveno muzikos ritmu: įsidarbino Tauragės rajono muzikos mokykloje solfedžio mokytoja, vėliau mokykloje įkūrus chorinio dainavimo klasę, jai vadovavo.
Moteris ir dabar dėsto muzikos mokykloje. Pasak pedagogės, anksčiau muzikos mokyklos vaikų choras buvo labai populiarus, dabar jo žvaigždė truputį prigeso.
– Senesniais laikais dainuoti vaikų chore buvo labai populiaru, kasmet užsirašydavo vis daugiau vaikų. Dabar jaunimas labiau mėgsta gitaros studijas, solinį dainavimą. Tam daug įtakos padarė įvairūs realybės šou, kuriuose vaikai mato populiarius veidus, gražius drabužius, išskirtinį dėmesį atlikėjui – jie irgi pradeda apie tai svajoti. Deja, muzikos mokykla tokių svajonių išpildyti negali. Mes mokome klasikinio dainavimo, – kalbėjo mokytoja Danutė.
Ji pasakojo, kad jos kolegoms vilniškiams jaunimą sudominti dar sunkiau: esą vaiką iš provincijos dar gali sugundyti Vilniumi, Kaunu, o didmiesčių jaunimas dabar jau nori tik į užsienius.
„Mintaujos“ vyrai – tikri džentelmenai
Šalia pagrindinio darbo muzikos mokykloje D. Petraitienė beveik visuomet vadovavo dar ir suaugusiųjų chorui: 1980–1982 metais tai buvo Tauragės rajono švietimo darbuotojų mišrus choras, 1982–1985 metais – Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklos mišrus choras, 1989–1994 metais – Tauragės liaudies dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ mišrus choras.
Nuo 2002 metų D. Petraitienė – vyrų choro „Mintauja“ vadovė ir chorvedė. Kolektyve dainuoja 20 vyrų. Vadovė teigė, kad buvo laikų, kai kolektyvas turėjo ir 24 narius, tačiau tris garbingo amžiaus vyrus „Mintauja“ jau išlydėjo amžinybėn.
Pasak Danutės, vadovavimas „Mintaujai“ – atsipalaidavimas, malonus laiko praleidimas, gyvenimo praturtinimas.
– „Mintaujos“ kolektyvas labai šaunus. Tai tolerantiški, dėmesingi, išsilavinę, kultūringi vyrai, tikri džentelmenai – viskas šiais žodžiais ir pasakyta, – jausmingai kalbėjo Danutė ir pridūrė, kad nuolat giria savo vyrus, jie tikrai to esantys verti.
Chorvedės teigimu, vadovavimas kolektyvui reikalauja didelės vadovo pareigos ir kompetencijos, savo specialybės išmanymo bei širdies šilumos. Tačiau su „Mintaujos“ vyrais dirbti nesunku, visi turi šiokios tokios muzikinės patirties.
– Apskritai dainavimas – sunkus dalykas, kadangi muzikos nepajausi mechaniškai – turi jausti per širdį. Dainavimas yra gamtos duotas narkotikas, geras narkotikas – jei vaikystėje pradėjai, nesustosi iki senatvės, – juokavo moteris.
Per aštuonerius „Mintaujos“ gyvavimo metus D. Petraitienė sutiko daug gerų žmonių. Vadovė dėkoja „Mintaujos“ tarybos nariams: kolektyvo seniūnui Viliui Barkauskui, Povilui Gargasui, Alfredui Katkui, Juozui Kuisiui ir Danieliui Saukevičiui, padedantiems Danutei organizuoti išvykas ir šventes. Ji taip pat dėkinga buvusiems kolektyvo tarybos nariams Leonui Puzonui, Antanui Dambinskui, Martynui Savickui.
Nebeplanuoja, tik svajoja
Danutė prisipažino turinti tris didelius norus: dar nori dirbti, pamatyti pasaulio ir 2012-aisiais atšvęsti „Mintaujos“ dešimtmetį. Tačiau tam pasiekti reikia geros sveikatos. Todėl moteris pabrėžia, kad apie norų išsipildymą ji tik svajojanti, jau nebeplanuojanti:
– Laikas į gyvenimą įneša daug netikėtumų. Mano pačios gyvenime buvo daug dainų ir gėlių, ypač rožių, tačiau buvo ir rožių spyglių.
