Lomių muziejus – nerašyta kaimo istorija
Įkelta:
2010-04-15
Nuotrauka
Aprašymas
Muziejaus dvasia vadinama Elena Bazinienė demonstruoja savo močiutės dėvėtą skarą. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Muziejaus kambarius skiriančiame koridoriuje įrengta lomiškės Emilijos Užkurienės šiaudinių darbų ekspozicija. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Muziejaus eksponatai skaičiuoja šimtmečius. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka

Beveik metus skaičiuojantis Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejus atšilus ir vėl kviečia smalsius kraštiečius pasigrožėti mūsų tautos senuoju palikimu. „Tauragės žinias“ pasiekė Tauragės rajono Lomių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos, kraštotyrininkės, Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejaus įkūrėjos bei vadovės Elenos Bazinienės prašymas apie šį kvietimą paskelbti plačiau – kad visi tauragiškiai žinotų, jog yra laukiami.

Muziejaus užuomazgos „Kraštotyros kambaryje“

Dabartinio Lomių istorijos ir etnografijos muziejaus užuomazgos – apie 1970-uosius. Tuomet vadinamasis muziejus, o tiksliau vos keleto eksponatų ekspozicija, buvo įkurtas Lomių mokykloje istorijos mokytojo, mokyklos direktoriaus Liongino Jautakio iniciatyva. Tai tebuvo kabineto kampe sukrauti keletas geldų, sviestamušis, lino šukos, tačiau šie senoviniai daiktai mokinius labai masino.

Apie 1988-uosius į jau naują Lomių aštuonmetę mokyklą dirbti atvažiavo Danutė Oželienė, būsimoji Lomių aštuonmetės direktorė. Pasak Elenos Bazinienės, ši moteris buvo neabejinga kraštotyrai, todėl pasiūlė atitverti mokyklos koridoriaus gale vietą, skirtą senajam tautos palikimui. Eksponatai buvo sunešti iš senosios mokyklos palėpės, kur mokytojas L. Jautakis buvo sukaupęs ir daugiau senojo paveldo. Atitverta koridoriaus dalis pavadinta „Kraštotyros kambariu“.

Pasak muziejaus vadovės, tarybiniais laikais niekas per daug nesuprato senojo palikimo vertės, todėl kaimo žmonės negailėdami į „Kraštotyros kambarį“ nešė krūvas eksponatų – visi tokiu būdu norėjo įsiamžinti. Todėl greitai „Kraštotyros kambarys“ tapo tiesiog sandėliu. Galų gale, kai 2005 metų rugpjūtį sudegė Šakviečio pagrindinė mokykla, Lomių mokykla pajuto didelį moksleivių pagausėjimą, prireikė daugiau klasių ir erdvės, todėl „Kraštotyros kambarį“ teko panaikinti. Eksponatai ir vėl išgabenti į senąją mokyklą, palėpėn.

Džiugina žmonių geranoriškumas

Lomių „Kraštotyros kambario“ eksponatai palėpėje prasimėtė apie ketvertą metų. 2008-aisiais, Mažonų seniūnui Jonui Samoškai leidus, pradėti rašyti pirmieji projektai buvusios bibliotekos patalpoms suremontuoti ir jose įrengti Lomių muziejų. 2009 metais liepos 11 dieną, per tradicinę kraštiečių šventę, duris pagaliau atvėrė Lomių istorijos ir etnografijos muziejus.

– Pamenu, buvo labai didelė šventė, minėjome Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos tūkstantmetį ir muziejaus atidarymo iškilmes, – pasakojo muziejaus dvasia vadinama E. Bazinienė.

Kraštotyrininkė iki šiol negali atsidžiaugti žmonių geraširdiškumu. Pasak muziejaus vadovės, projektui skirtų pinigų užteko tik daliniam muziejaus patalpų remontui, todėl etnografijos kambarį teko rengti kaimo žmonių pastangomis ir už savo lėšas.

– Iki šiol širdį glosto prisiminimai, kai skambindavo nepažįstami žmonės ir klausdavo, kaip mums sekasi, ar darbai juda į priekį arba klausdavo, ar mums nereikia tokio ar kitokio eksponato. Buvo momentų, kad prie muziejaus durų kokią senieną padėtą rasdavome. Visi suprato muziejaus misiją, suprato, kad tie senoviniai rakandai bus branginami ir gerbiami, – teigė lomiškė.

Pasak kraštotyrininkės, į muziejų paprastai keliaujama per istorijos arba lietuvių kalbos pamokas. E. Bazinienės tikinimu, istorinių relikvijų apžvalga labai praverčia, kai vaikus reikia mokyti etninės kultūros. Atšilus orams (muziejus nekūrenamas – red.), muziejuje laiką leidžia ne tik mokiniai ir Lomių jaunimas, tačiau ir kraštotyrininkai.

– Vaikai prie didžiojo stalo ruošia pamokas, na, o mes, kraštotyrininkai, turime savo kampą, kur galime ramiai rinkti medžiagą. Viena mūsų svajonių – turėti savo kompiuterį istorinei medžiagai sisteminti, – sakė muziejaus įkūrėja.

Muziejuje visi laukiami

Lomių muziejus suskirstytas į du kambarius: istorijos ir etnografijos. Istorijos kambarys šviesus, erdvus, jo sienas puošia aštuoni dideli stendai, vadinamosios sekcijos. Juose – skirtingo laikotarpio ir tematikos Lomių istorijos nuotrupos.

Pirmoji sekcija skirta Lomių istorijai nuo seniausių laikų. Pasak E. Bazinienės, joje sudėti įrodymai apie Lomių kaimo egzistavimo pradžią. Tarp jų – kopija dokumento, kuriame 1575 metais, manoma, pirmą kartą paminėtas Lomių gyvenvietės vardas.

Antroji sekcija vaizduoja nepriklausomos Lietuvos laikus, 1918–1940-uosius. Sekcijoje – nuotraukos ir dokumentai, priklausę savanorių šeimoms, kurios kūrė aktyvų kaimo gyvenimą, šaulių veiklos pabiros.

Trečioji sekcija skirta Lomių Kristaus Atsimainymo bažnyčiai. Kraštotyrininkė E. Bazinienė „Tauragės žinioms“ pasakojo linksmą istoriją, kaip bažnyčios statybų laikais į Lomius plūdo aplinkinių kaimų ir pačių Lomių gyventojai paskambinti tarp dviejų medžių įtaisytą bažnyčios varpą.

Ketvirtojoje istorijos kambario ekspozicijoje surinktos nuotraukos ir dokumentai, susiję su Lomių mokyklos istorija.

Penktojoje sekcijoje eksponuojami su rezistentais ir tremtimi susiję eksponatai. E. Bazinienės teigimu, į Sibirą buvo ištremta apie 30 lomiškių šeimų, kuriose augo apie aštuonias dešimtis vaikų. Viena garsiausių Lomių tremtinių – Valerijos ir Jono Kazlauskų šeima. Muziejuje daug šiai tragiško likimo šeimynai priklausiusių nuotraukų, daiktų. Šioje ekspozicijoje – ir partizano Vytauto Dautaro, slapyvardžiu Žaibas, asmeniniai daiktai – matematikos, kurios jaunas vyras labai nemėgo, vadovėlis, muziejui dovanotas Žaibo giminių. Partizanas susisprogdino lauke, netoli Lomių.

Šeštoji ekspozicija pavadinta „Kultūros, knygos kelias“ ir skirta Lomių kultūrai ir knygnešiams.

Septintoji ekspozicija pasakoja muziejaus lankytojams apie garsiausią lomiškę – rašytoją Birutę Baltrušaitytę.

Aštuntoji istorijos kambario sekcija „Mūsų kraštiečiai“ skirta kitiems garsiems lomiškiams: Anglijos lietuviui Juozui Arbačiauskui, advokatui Jonui Kairevičiui, teisininkui Valdui Mikalauskui, sportininkams Virginijui Kairevičiui ir Sandrai Martinkienei, žurnalistei Zitai Čepaitei, visuomenininkui Albinui Batavičiui ir kitiems.

Priešingai nei istorijos kambaryje, etnografijos kambaryje nėra vietos apsisukti. Jame pilna net nenusakomo senumo rakandų: geldų, pintinių, ližių, kočėlų, senovinių indų ir šviestuvų, kurpiaus, staliaus ir net naminukės virėjų įrankių, galybė žemaitiškų klumpių, kitokių apavų, net ir senovinių pačiūžų. Yra ir stambesnių namų apyvokos daiktų: lygintuvų, sviestamušių, verpimo ratelių, audimo staklių. Šios ypač brangios ir vertinamos. Etnografijos kambario sienos papuoštos lomiškių moterų išaustais audiniais ir siuvinėtais kilimais, skrynios nuklotos šimtmečius skaičiuojančiomis gelumbės skaromis.

Prieš paliekant muziejų, Elena paprašė pasirašyti svečių knygoje, o laikraščio skaitytojams perduoti, kad muziejuje visi be galo laukiami.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.