Lomių muziejus – nerašyta kaimo istorija
Įkelta:
2010-04-15
Nuotrauka
Aprašymas
Muziejaus dvasia vadinama Elena Bazinienė demonstruoja savo močiutės dėvėtą skarą. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Muziejaus kambarius skiriančiame koridoriuje įrengta lomiškės Emilijos Užkurienės šiaudinių darbų ekspozicija. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Muziejaus eksponatai skaičiuoja šimtmečius. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka

Beveik metus skaičiuojantis Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejus atšilus ir vėl kviečia smalsius kraštiečius pasigrožėti mūsų tautos senuoju palikimu. „Tauragės žinias“ pasiekė Tauragės rajono Lomių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos, kraštotyrininkės, Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejaus įkūrėjos bei vadovės Elenos Bazinienės prašymas apie šį kvietimą paskelbti plačiau – kad visi tauragiškiai žinotų, jog yra laukiami.

Muziejaus užuomazgos „Kraštotyros kambaryje“

Dabartinio Lomių istorijos ir etnografijos muziejaus užuomazgos – apie 1970-uosius. Tuomet vadinamasis muziejus, o tiksliau vos keleto eksponatų ekspozicija, buvo įkurtas Lomių mokykloje istorijos mokytojo, mokyklos direktoriaus Liongino Jautakio iniciatyva. Tai tebuvo kabineto kampe sukrauti keletas geldų, sviestamušis, lino šukos, tačiau šie senoviniai daiktai mokinius labai masino.

Apie 1988-uosius į jau naują Lomių aštuonmetę mokyklą dirbti atvažiavo Danutė Oželienė, būsimoji Lomių aštuonmetės direktorė. Pasak Elenos Bazinienės, ši moteris buvo neabejinga kraštotyrai, todėl pasiūlė atitverti mokyklos koridoriaus gale vietą, skirtą senajam tautos palikimui. Eksponatai buvo sunešti iš senosios mokyklos palėpės, kur mokytojas L. Jautakis buvo sukaupęs ir daugiau senojo paveldo. Atitverta koridoriaus dalis pavadinta „Kraštotyros kambariu“.

Pasak muziejaus vadovės, tarybiniais laikais niekas per daug nesuprato senojo palikimo vertės, todėl kaimo žmonės negailėdami į „Kraštotyros kambarį“ nešė krūvas eksponatų – visi tokiu būdu norėjo įsiamžinti. Todėl greitai „Kraštotyros kambarys“ tapo tiesiog sandėliu. Galų gale, kai 2005 metų rugpjūtį sudegė Šakviečio pagrindinė mokykla, Lomių mokykla pajuto didelį moksleivių pagausėjimą, prireikė daugiau klasių ir erdvės, todėl „Kraštotyros kambarį“ teko panaikinti. Eksponatai ir vėl išgabenti į senąją mokyklą, palėpėn.

Džiugina žmonių geranoriškumas

Lomių „Kraštotyros kambario“ eksponatai palėpėje prasimėtė apie ketvertą metų. 2008-aisiais, Mažonų seniūnui Jonui Samoškai leidus, pradėti rašyti pirmieji projektai buvusios bibliotekos patalpoms suremontuoti ir jose įrengti Lomių muziejų. 2009 metais liepos 11 dieną, per tradicinę kraštiečių šventę, duris pagaliau atvėrė Lomių istorijos ir etnografijos muziejus.

– Pamenu, buvo labai didelė šventė, minėjome Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos tūkstantmetį ir muziejaus atidarymo iškilmes, – pasakojo muziejaus dvasia vadinama E. Bazinienė.

Kraštotyrininkė iki šiol negali atsidžiaugti žmonių geraširdiškumu. Pasak muziejaus vadovės, projektui skirtų pinigų užteko tik daliniam muziejaus patalpų remontui, todėl etnografijos kambarį teko rengti kaimo žmonių pastangomis ir už savo lėšas.

– Iki šiol širdį glosto prisiminimai, kai skambindavo nepažįstami žmonės ir klausdavo, kaip mums sekasi, ar darbai juda į priekį arba klausdavo, ar mums nereikia tokio ar kitokio eksponato. Buvo momentų, kad prie muziejaus durų kokią senieną padėtą rasdavome. Visi suprato muziejaus misiją, suprato, kad tie senoviniai rakandai bus branginami ir gerbiami, – teigė lomiškė.

Pasak kraštotyrininkės, į muziejų paprastai keliaujama per istorijos arba lietuvių kalbos pamokas. E. Bazinienės tikinimu, istorinių relikvijų apžvalga labai praverčia, kai vaikus reikia mokyti etninės kultūros. Atšilus orams (muziejus nekūrenamas – red.), muziejuje laiką leidžia ne tik mokiniai ir Lomių jaunimas, tačiau ir kraštotyrininkai.

– Vaikai prie didžiojo stalo ruošia pamokas, na, o mes, kraštotyrininkai, turime savo kampą, kur galime ramiai rinkti medžiagą. Viena mūsų svajonių – turėti savo kompiuterį istorinei medžiagai sisteminti, – sakė muziejaus įkūrėja.

Muziejuje visi laukiami

Lomių muziejus suskirstytas į du kambarius: istorijos ir etnografijos. Istorijos kambarys šviesus, erdvus, jo sienas puošia aštuoni dideli stendai, vadinamosios sekcijos. Juose – skirtingo laikotarpio ir tematikos Lomių istorijos nuotrupos.

Pirmoji sekcija skirta Lomių istorijai nuo seniausių laikų. Pasak E. Bazinienės, joje sudėti įrodymai apie Lomių kaimo egzistavimo pradžią. Tarp jų – kopija dokumento, kuriame 1575 metais, manoma, pirmą kartą paminėtas Lomių gyvenvietės vardas.

Antroji sekcija vaizduoja nepriklausomos Lietuvos laikus, 1918–1940-uosius. Sekcijoje – nuotraukos ir dokumentai, priklausę savanorių šeimoms, kurios kūrė aktyvų kaimo gyvenimą, šaulių veiklos pabiros.

Trečioji sekcija skirta Lomių Kristaus Atsimainymo bažnyčiai. Kraštotyrininkė E. Bazinienė „Tauragės žinioms“ pasakojo linksmą istoriją, kaip bažnyčios statybų laikais į Lomius plūdo aplinkinių kaimų ir pačių Lomių gyventojai paskambinti tarp dviejų medžių įtaisytą bažnyčios varpą.

Ketvirtojoje istorijos kambario ekspozicijoje surinktos nuotraukos ir dokumentai, susiję su Lomių mokyklos istorija.

Penktojoje sekcijoje eksponuojami su rezistentais ir tremtimi susiję eksponatai. E. Bazinienės teigimu, į Sibirą buvo ištremta apie 30 lomiškių šeimų, kuriose augo apie aštuonias dešimtis vaikų. Viena garsiausių Lomių tremtinių – Valerijos ir Jono Kazlauskų šeima. Muziejuje daug šiai tragiško likimo šeimynai priklausiusių nuotraukų, daiktų. Šioje ekspozicijoje – ir partizano Vytauto Dautaro, slapyvardžiu Žaibas, asmeniniai daiktai – matematikos, kurios jaunas vyras labai nemėgo, vadovėlis, muziejui dovanotas Žaibo giminių. Partizanas susisprogdino lauke, netoli Lomių.

Šeštoji ekspozicija pavadinta „Kultūros, knygos kelias“ ir skirta Lomių kultūrai ir knygnešiams.

Septintoji ekspozicija pasakoja muziejaus lankytojams apie garsiausią lomiškę – rašytoją Birutę Baltrušaitytę.

Aštuntoji istorijos kambario sekcija „Mūsų kraštiečiai“ skirta kitiems garsiems lomiškiams: Anglijos lietuviui Juozui Arbačiauskui, advokatui Jonui Kairevičiui, teisininkui Valdui Mikalauskui, sportininkams Virginijui Kairevičiui ir Sandrai Martinkienei, žurnalistei Zitai Čepaitei, visuomenininkui Albinui Batavičiui ir kitiems.

Priešingai nei istorijos kambaryje, etnografijos kambaryje nėra vietos apsisukti. Jame pilna net nenusakomo senumo rakandų: geldų, pintinių, ližių, kočėlų, senovinių indų ir šviestuvų, kurpiaus, staliaus ir net naminukės virėjų įrankių, galybė žemaitiškų klumpių, kitokių apavų, net ir senovinių pačiūžų. Yra ir stambesnių namų apyvokos daiktų: lygintuvų, sviestamušių, verpimo ratelių, audimo staklių. Šios ypač brangios ir vertinamos. Etnografijos kambario sienos papuoštos lomiškių moterų išaustais audiniais ir siuvinėtais kilimais, skrynios nuklotos šimtmečius skaičiuojančiomis gelumbės skaromis.

Prieš paliekant muziejų, Elena paprašė pasirašyti svečių knygoje, o laikraščio skaitytojams perduoti, kad muziejuje visi be galo laukiami.

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
prieš 18 valandų
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.