Tomui Bivainiui 26-eri ir jis turi neeilinį hobį – vaikinas pina papuošalus iš vielos. Nors tai daro dar vos keletą mėnesių, jo kolekcijoje jau ne vienas cinkuoto plieno diržas, keletas nerūdijančios vielos grandinėlių, apyrankių. Tačiau yra vienas darbas, kuriuo Tomas gali nesidrovėdamas pasididžiuoti prieš savo draugus – tai jo paties pagaminti Viduramžių laikų pynimo žiedmarškiai.
Hobį atrado per užsispyrimą
Tomas sako, kad naują savo hobį atrado iš neturėjimo, ką veikti. Beveik metus Tomas dirbo staliumi baldų gamybos įmonėje, vėliau pusantrų metų – sandėlininku gerai Tauragėje žinomoje įmonėje „Note Tauragė“. Praėjusią vasarą vaikinas sulaukė nemalonios žinios apie prastėjančią „Note Tauragė“ padėtį ir todėl turėjo palikti darbą.
– Paskutiniu metu daugiau sukinėjuosi namuose, padedu mamai, kadangi ji turi sveikatos problemų. Mėgstu pabūti su draugais, pasiklausyti muzikos, palandžioti po internetą, nulėkti į sodą. Na, ir pinti, – šypsosi iš pirmo žvilgsnio stambaus stoto, tačiau ramaus būdo vaikinas.
Bedarbio likimas ir atsiradęs laisvo laiko perteklius suteikė galimybę pabandyti įgyvendinti slaptą svajonę – nusipinti Viduramžių laikų pynimo žiedmarškius.
– Mintis nusipinti žiedmarškius šovė, kai pamačiau, kad tokius nusipynė mano bičiulis. Žiedmarškiai man patiko, todėl pagalvojau, jei jis sugebėjo nusipinti, pavyks ir man. Tai buvo tiesiog savotiškas užsispyrimas, – pasakojosunkiojo metalo muzikos gerbėjas.
Reikia kantrybės
Pasak vaikino, pasiruošimas žiedmarškių pynimui truko apie porą savaičių. Per tą laiką jis išbandė įvairių pynimo technikų, pasipraktikavo, gamindamas smulkiuosius papuošalus – diržus ir apyrankes. Žiedmarškius be rankovių Tomas pasigamino maždaug per mėnesį. Sunkiausioji dalis, pasak jaunuolio, buvo prie jau beveik pagamintų žiedmarškių pritvirtinti rankoves. Tai truko dar mėnesį.
Tomo žiedmarškiai sveria apie 13 kilogramų, yra suverti iš maždaug 7000 žiedų, kuriems pagaminti prireikė apie 260 metrų cinkuotos plieno vielos. Beje, žiedelius Tomas taip pat gamina pats iš 2 milimetrų vielos. Procesas paprastas: Tomas susisuka vielą į spyruoklę, sukarpo susuktus žiedelius, vėliau vienus praskleidžia, o kitus atvirkščiai – suglaudžia (vieni bus skirti mauti, kiti bus maunami). Žiedelių diametras 10–11 milimetrų.
Pynimas, kurį savo žiedmarškiams pritaikė Tomas, yra klasikinis Viduramžių laikų pynimas, kai ant vieno žiedelio veriami keturi kiti. Tomo teigimu, nupinti žiedmarškius nėra labai sunku, tačiau šis darbas reikalauja kantrybės.
– Tiesą pasakius, ne visada esu kantrus, tiek su daiktais, tiek su žmonėmis, tačiau žiedmarškių pynimas buvo labiau atsipalaidavimas negu kančia, todėl kantrybės šiam darbui man užteko, – pasakojo jaunuolis.
Nepigus pirkinys
Šiuo metu Tomas vis labiau domisi žiedmarškių gamybos technologijomis, kurių yra labai įvairių. Pasak vaikino, pirmieji žiedmarškiai buvo sukurti V–IV amžiuje prieš mūsų erą keltų atstovų Rumunijoje. Vėliau jie plito labai sparčiai. Vienokius žiedmarškius gaminosi europiečiai, kitokius – azijiečiai.
Tomas pasiryžęs pagaminti ir daugiau bei įvairesnių žiedmarškių, tačiau visų pirma jis norėtų parduoti savo pirmąjį darbą – tam, kad įsitikintų, jog jo kūriniai kažkam įdomūs, reikalingi.
– Jei parduosiu šitą, galėsiu pradėti serijinę gamybą, – juokauja Tomas.
Ne paslaptis, kad žiedmarškiai – nepigus pirkinys. Paprastai tokius autentiškus darbus perka įvairiausių atkuriamosios istorijos klubų nariai. Žiedmarškiai gali kainuoti nuo maždaug 600 litų ir daugiau. Tomas savuosius siūlo už 450 litų – sako, krizė daro savo. Smulkiuosius savo gaminius vaikinas taip pat ketina pardavinėti už simbolinę kainą. Beje, grandinėlės ir apyrankės, prasitarė, jau sulaukė populiarumo.
Paklaustas, ką vaikinas darys su žiedmarškiais, jei jų taip ir nepavyktų parduoti, Tomas atsakė, kad gal kada nors pasipuoš šiuo neeiliniu drabužiu per mėgstamos grupės koncertą.
