Krizė išmokė neįprasto amato
Įkelta:
2010-04-08
Nuotrauka
Aprašymas
Pynimo raštų Tomas ieško visagaliame internete. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Pagaminti grandinėlę ar apyrankę trunka apie šešias valandas, diržą – porą dienų. Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
"Tauragės žinių" korespondentė Karina taip pat išbandė žiedmarškius – jausmas įspūdingas. Tomo Bivainio nuotrauka

Tomui Bivainiui 26-eri ir jis turi neeilinį hobį – vaikinas pina papuošalus iš vielos. Nors tai daro dar vos keletą mėnesių, jo kolekcijoje jau ne vienas cinkuoto plieno diržas, keletas nerūdijančios vielos grandinėlių, apyrankių. Tačiau yra vienas darbas, kuriuo Tomas gali nesidrovėdamas pasididžiuoti prieš savo draugus – tai jo paties pagaminti Viduramžių laikų pynimo žiedmarškiai.

Hobį atrado per užsispyrimą

Tomas sako, kad naują savo hobį atrado iš neturėjimo, ką veikti. Beveik metus Tomas dirbo staliumi baldų gamybos įmonėje, vėliau pusantrų metų – sandėlininku gerai Tauragėje žinomoje įmonėje „Note Tauragė“. Praėjusią vasarą vaikinas sulaukė nemalonios žinios apie prastėjančią „Note Tauragė“ padėtį ir todėl turėjo palikti darbą.

– Paskutiniu metu daugiau sukinėjuosi namuose, padedu mamai, kadangi ji turi sveikatos problemų. Mėgstu pabūti su draugais, pasiklausyti muzikos, palandžioti po internetą, nulėkti į sodą. Na, ir pinti, – šypsosi iš pirmo žvilgsnio stambaus stoto, tačiau ramaus būdo vaikinas.

Bedarbio likimas ir atsiradęs laisvo laiko perteklius suteikė galimybę pabandyti įgyvendinti slaptą svajonę – nusipinti Viduramžių laikų pynimo žiedmarškius.

– Mintis nusipinti žiedmarškius šovė, kai pamačiau, kad tokius nusipynė mano bičiulis. Žiedmarškiai man patiko, todėl pagalvojau, jei jis sugebėjo nusipinti, pavyks ir man. Tai buvo tiesiog savotiškas užsispyrimas, – pasakojosunkiojo metalo muzikos gerbėjas.

Reikia kantrybės

Pasak vaikino, pasiruošimas žiedmarškių pynimui truko apie porą savaičių. Per tą laiką jis išbandė įvairių pynimo technikų, pasipraktikavo, gamindamas smulkiuosius papuošalus – diržus ir apyrankes. Žiedmarškius be rankovių Tomas pasigamino maždaug per mėnesį. Sunkiausioji dalis, pasak jaunuolio, buvo prie jau beveik pagamintų žiedmarškių pritvirtinti rankoves. Tai truko dar mėnesį.

Tomo žiedmarškiai sveria apie 13 kilogramų, yra suverti iš maždaug 7000 žiedų, kuriems pagaminti prireikė apie 260 metrų cinkuotos plieno vielos. Beje, žiedelius Tomas taip pat gamina pats iš 2 milimetrų vielos. Procesas paprastas: Tomas susisuka vielą į spyruoklę, sukarpo susuktus žiedelius, vėliau vienus praskleidžia, o kitus atvirkščiai – suglaudžia (vieni bus skirti mauti, kiti bus maunami). Žiedelių diametras 10–11 milimetrų.

Pynimas, kurį savo žiedmarškiams pritaikė Tomas, yra klasikinis Viduramžių laikų pynimas, kai ant vieno žiedelio veriami keturi kiti. Tomo teigimu, nupinti žiedmarškius nėra labai sunku, tačiau šis darbas reikalauja kantrybės.

– Tiesą pasakius, ne visada esu kantrus, tiek su daiktais, tiek su žmonėmis, tačiau žiedmarškių pynimas buvo labiau atsipalaidavimas negu kančia, todėl kantrybės šiam darbui man užteko, – pasakojo jaunuolis.

Nepigus pirkinys

Šiuo metu Tomas vis labiau domisi žiedmarškių gamybos technologijomis, kurių yra labai įvairių. Pasak vaikino, pirmieji žiedmarškiai buvo sukurti V–IV amžiuje prieš mūsų erą keltų atstovų Rumunijoje. Vėliau jie plito labai sparčiai. Vienokius žiedmarškius gaminosi europiečiai, kitokius – azijiečiai.

Tomas pasiryžęs pagaminti ir daugiau bei įvairesnių žiedmarškių, tačiau visų pirma jis norėtų parduoti savo pirmąjį darbą – tam, kad įsitikintų, jog jo kūriniai kažkam įdomūs, reikalingi.

– Jei parduosiu šitą, galėsiu pradėti serijinę gamybą, – juokauja Tomas.

Ne paslaptis, kad žiedmarškiai – nepigus pirkinys. Paprastai tokius autentiškus darbus perka įvairiausių atkuriamosios istorijos klubų nariai. Žiedmarškiai gali kainuoti nuo maždaug 600 litų ir daugiau. Tomas savuosius siūlo už 450 litų – sako, krizė daro savo. Smulkiuosius savo gaminius vaikinas taip pat ketina pardavinėti už simbolinę kainą. Beje, grandinėlės ir apyrankės, prasitarė, jau sulaukė populiarumo.

Paklaustas, ką vaikinas darys su žiedmarškiais, jei jų taip ir nepavyktų parduoti, Tomas atsakė, kad gal kada nors pasipuoš šiuo neeiliniu drabužiu per mėgstamos grupės koncertą.

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
prieš 19 valandų
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.