Abiturientas Vytautas: „Kartais atrodo, kad įstatymus kuria ne žmonės, o ufonautai“
Įkelta:
2010-02-19
Nuotrauka
Aprašymas
Vytautas tikisi, kad užsienyje užgyventa patirtis padės apsispręsti dėl ateities planų. Autorės nuotrauka

Prieš keletą dienų gimnazijose nuskambėjęs šimtadienis privertė atsitokėti net ir tuos abiturientus, kurie dar tvirtai neapsisprendę dėl savo gyvenimo kelio. Dviprasmišką ateities galvosūkį, susidedantį iš dviejų pasirinkimų: likti studijuoti Lietuvoje ar semtis žinių užsienyje sprendžia ir devyniolikmetis Vytautas Beišys, Žalgirių gimnazijos abiturientas. Su juo kalbamės apie tai, kad šiandien labiausiai neramina dvyliktokus.

Paauglystės svajonėse – muzika

Nuošusį šimtadienį Vytautas atšventė ramiai – dalyvavo oficialioje šventės dalyje, vėliau nuvežė klasės draugus į šimtadienio pratęsimą kavinėje. Pats linksmybių kavinėje atsisakė, kadangi šimtadienio „bilietas“ pasirodė esantis per brangus:

– Šventė buvo labai smagi. Draugų teigimu, jos pratęsimas taip pat buvo nusisekęs. Tačiau jau iš anksto buvau suplanavęs jame nedalyvauti, kadangi man tai pasirodė gana brangus malonumas. Prisidėjau dar šimtą litų ir nusipirkau bilietą į „Metallica“ koncertą, – šelmiškai nusišypsojo abiturientas.

Jau pokalbio pradžioje Vytautas išsidavė, kad didžiausia jo gyvenimo aistra – muzika. Šeštoje klasėje pradėjęs lankyti „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pučiamų orkestrą, šiandien vaikinas dalyvauja jau keturių muzikos kolektyvų veikloje: būgnija jaunimo roko grupėje „Easy jamm“, Tauragės kultūros rūmų pučiamųjų orkestre, grupėje „Gentleman band“, neapleido ir „Šaltinio“ pučiamųjų orkestro.

Viena vaikino svajonių dar nuo paauglystės kaip tik ir buvo groti roko grupėje. Todėl vyresnėse klasėse, kai visi pradėjo klausinėti, kur Vytautas stos mokytis, vaikinas pradėjo mąstyti apie muzikos mokslus.

– Apie muziką svajojau ilgai, tačiau netrukau suprasti, kad muzikanto, kaip ir apskritai menininko, dalia mūsų valstybėje ne iš lengvųjų. Pradėjau svajoti apie renginių vadybą – vis tiek arti scenos, – teigė jaunuolis.

Užsienyje tikisi suguldyti mintis

Noras studijuoti renginių vadybą Vytauto pažįstamiems nebuvo netikėtas. Dalyvaujant gausybėje muzikos renginių, Vytautui ne kartą teko stebėti gyvenimą už kulisų. Ir jam jis patiko.

– Man įdomu visa, kas vyksta prieš renginį. Šią vasarą ir pačiam teko padėti konstruoti scenas, atlikti kitus techninius darbus. Renginių vadyba vilioja tuo, kad tai nėra nuobodus aštuonių valandų darbas.Tai darbas, kai gali dalyvauti, judėti, susipažinti ir bendrauti, pakeliauti, – tikino Vytautas.

Tačiau 2009-aisiais priimta aukštojo mokslo reforma pakoregavo daugybės jaunų žmonių planus. Tarp jų ir Vytauto. Nors renginių vadybos studijos vienos pigesnių, kainuoja per keturis tūkstančius litų per metus, abiturientas nelinkęs leisti tėvams mokėti tokių pinigų už tai, kas galbūt neišpildys lūkesčių. Todėl dar prieš reformą austa mintis baigus mokyklą metus ar kelerius padirbėti Anglijoje, panašu, kad gali virsti realybe:

– Nenoriu stoti tik dėl paties fakto, mokytis dėl popieriaus. Vadinasi, arba renginių vadyba, arba nieko. Tačiau jei studijos nepatiks, tėvai bus išleidę vėjais tokius pinigus. Todėl ir mąstau apie metus užsienyje, kur galbūt susigulės mintys, – savo planus atskleidė vaikinas.

Jaunuolio nuomone, tikras darbas – geriausia išeitis neapsisprendėliams. Jei darbas patiks, gali tobulėti, siekti aukštesnių rezultatų, jei nepatiks – apsispręsti dėl aukštojo mokslo studijų.

– Mano sesuo jau daugiau kaip dešimtmetį gyvena Anglijoje. Beje, tai jos namai būtų mano prieglobstis, jei apsispręsčiau vykti užsienin. Anglijoje ji pradėjo nuo paprasčiausių darbelių. Ilgiau užsibuvo notaro kontoroje, kur dirbo administracinį darbą. Jos viršininkai, pastebėję, kad sesuo labai stengiasi, ne tik laipsniškai kėlė ją pareigose ir mokėjo solidesnį atlyginimą, tačiau vieną dieną pasiūlė sumokėti už jos teisės studijas. Dabar ji – diplomuota teisininkė, dirba su testamentų bylomis, – pasakojo jaunuolis.

Dvejonės išsisklaidys vasarą

Vytauto planuose šiuo metu vienas tikslas – gerai baigti mokslus. Vaikino mama, laimei, supranta sūnaus dvejones, todėl pataria susikoncentruoti į mokslą, o mintis apie ateitį atidėti vasarai. Šiai idėjai pritaria ir pats dvyliktokas – viską spręs, kai paaiškės stojimo rezultatai. Vis dėlto šiuo metu, kai valstybė siūlo tiek nedaug finansuojamų vietų, rezultatai gali ir nuliūdinti.

– Kartais atrodo, kad įstatymus kuria ne žmonės, o ufonautai. Vietoj to, kad politikai padėtų jaunimui, jį skatintų, jie jaunimą tik žlugdo. Pasak jų, visada yra paskolos galimybė, tačiau ar jie pagalvoja, koks jausmas savarankišką gyvenimą pradėti su minusu sąskaitoje? – retoriškai klausė Vytautas.

Anot Vytauto, tai, kad jis svarsto apie emigraciją, nereiškia, kad vaikinui nerūpi tėvynė. Jis yra ir sako būsiąs šalies patriotas:

– Manau, jaunimas išvažiuoja ne todėl, kad nemyli savo šalies, tačiau todėl, kad čia sunku išgyventi. Kiekvienas emigrantas pasiilgsta savo tėvynės, bet kartais tenka išgirsti pasakymą, kad čia smagu atostogauti, tačiau gyventi sunku.

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
prieš 18 valandų
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.