Lauksargių istorija trumpai
Įkelta:
2024-09-30
Nuotrauka
lauksargiai
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Aprašymas

Max Engelhardt dviračių parduotuvė ir mechanikos dirbtuvės 1903-1913m.

,
Nuotrauka
lauksargiai
,
Nuotrauka
lauksargiai
Nuotraukos autorius:
Įvijiniai žiedai, apskritinė segė iš nežinomų degintinių kapų Lauksargių
,
Nuotrauka
lauksrgiai
Nuotraukos autorius:
Richard Küchlich viešbutis, pasienis ir senoji muitinė, Jūros pakrantė
,
Nuotrauka
lauksargiai
Nuotraukos autorius:
Lauksargių Plikiškės perėjimo punktas 1944 m. balandį
,
Nuotrauka
lauksargiai
Nuotraukos autorius:
Lauksargių vaizdeliai apie 1910 m. geležinkelio stotis, muitinė, bažnyčia

Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.

 Lauksargiai – ilgus šimtmečius buvusi Kryžiuočių ordino, Prūsijos, o vėliau Vokietijos teritorija. Ją vokiškai kalbantys, krikštu prisidengę atvykėliai užkariavo XIV a. Tai nuo seno skalvių genties gyventos žemės, kurie palaipsniui įsiliejo į lietuvių tautą arba buvo asimiliuoti vokiečių. Pasibaigus XIV–XV a. karams tarp Ordino ir Lietuvos, 1422 m. pasirašyta Melno taikos sutartis, leidusi čia ramiai gyventi ne tik senbuviams, bet ir naujai atvykstantiems. Taip didelėje dalyje Rytų Prūsijos daug šimtmečių gyvavo lietuvių kultūra. Lauksargių apylinkės, visada buvusios prie sienos su Lietuva, ilgai išliko lietuviškos. Kaimų, kalvų, piliakalnių, upelių pavadinimai – lietuviškos kilmės. Sparti germanizacija prasidėjo XIX a. pab., kai Vokietijos žemės suvienytos į imperiją. Dažnai seneliai mokėjo tik lietuvių kalbą, jų vaikai – lietuvių ir vokiečių, o vaikai – jau tik vokiečių. Jeigu šeima nebūdavo susipratę patriotiški lietuviai, jų palikuonys neretai norėdavo kuo greičiau asimiliuotis į vokiečių tautą, užmiršti lietuvybę. Tokių žmonių lietuvišką kilmę išduodavo tik lietuviškos pavardės. Dar ir šiandien Vokietijoje galime sutikti nemažai žmonių, kilusių iš Rytų Prūsijos, nešiojančių lietuviškos kilmės pavardes. Bet jas atskirti ir pavardžių priminę reikšmę suprasti gali tik lietuvių kalbą mokantys žmonės. Rytų Prūsijoje lietuvių gyventos žemės vadintos Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva, o vėliau įsigalėjo kitas terminas – Mažoji Lietuva. Jis dažnai naudojamas knygoje ir yra vienas iš šiandieninės Lietuvos etnografinių regionų. Knygoje aprašyta dabartinė Lauksargių seniūnija su retomis išimtimis, paliečiant gretimas apylinkes. Seniūnija šiandien priklauso Tauragės rajonui.

Nuotrauka
lauksrgiai
Richard Küchlich viešbutis, pasienis ir senoji muitinė, Jūros pakrantė

 Pirmasis skyrius aptaria Nemuno žemupio kultūrą, gyvavusią I–VI a. bei jos žinomus kapinynus. Iš jų vėliau išsivystė skalviai, žinomi iš rašytinių šaltinių bei kovų su Kryžiuočių ordinu. Aptariami ir jų vėlyvi kapinynai. Kadangi Lauksargių seniūnijoje tirtų kapinynų mažai, pasitelkiami aplinkiniai arti esantys ištirti kapinynai. Aptariamos šios archeologinės vietovės: Dauglaukio, Barzūnų, Greižėnų, Aukštvilkių, Kreivėnų, Vidgirių kapinynai bei spėjama Oplankio senovės gyvenvietė. Kai kurie jų jau XIX a. pab. sudomino vokiečių tyrėjus, o vėliau ir Lietuvos archeologus.

Lauksargių seniūnijoje yra du piliakalniai ir keletas kalvų, gausiai apipintų padavimais. Šie pradėjo tyrėjus dominti jau XIX a. pr. Padavimai užrašinėti lietuvių ir vokiečių kalbomis, vėliau perdaryti, suliteratūrinti. Aptariami piliakalniai: Gilandžių ir Greižėnų, kalvos: Ginčaičių Šventkalnis ir Kalėnų Šarkokalnis bei Vilkos upelis.

 Sekantis skyrius aprašo, kaip gi keitėsi tarpvalstybinės sienos ženklinimas Lietuvos-Prūsijos laikais bei sienos apsaugos griežtėjimas Vokietijos-Rusijos imperijų laikais. Panaši ir sekanti tema apie Lauksargių niveliacinį stulpą, kuris ilgus metus laikytas sienos riboženkliu.

                      Toliau rašoma apie Lauksargių reikšmės augimą XIX a. pr. nutiesus tiesų, modernų plentą iš Tilžės į Tauragę. Būtent tada mažytis Lauksargių kaimelis išaugo į klestintį miestelį. Skyriuje aptariamas plentas, Napoleono karų palikimas, pašto istorija, įdomios istorijos apie specialias susirinkimų lazdas – krivūles, taip pat miškuose ir su vilkais nutikusius tikrus įvykius. Kaipgi be kontrabandos, kuri čia tiesiog klestėjo. Buvo nešamos ne tik abiejose valstybėse geidžiamos prekės, bet ir Rusijos imperijoje uždrausta spauda lietuvių kalba. Daugiau dėmesio skiriama Martynui Jankui – Mažosios Lietuvos spaustuvininkui, lietuvių labai gerbiamam asmenis. Pasirodo, jis ir Lauksargių apylinkėse turėjo daug ryšių, o jo seneliai gali būti kilę iš gretimų Kalėnų kaimo. Skyriuje aprašoma bažnyčios, muitinės, dvarų istorija. Prisimenama lietuvybė, kai ją veikė vokiškos įtakos.

Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių Plikiškės perėjimo punktas 1944 m. balandį

  Aptariami visi šiandieninėje seniūnijoje esantys ir jau išnykę kaimai. Apie tris kaimus: Šakių, Aukštvilkių ir Kalėnų išsamius straipsnius sutiko leisti skelbti krašto tyrėjas dr. Martynas Purvinas.

 Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, krašto gyventojai patyrė daug nelaimių ir nepriteklių. Laukuose tarp Tilžės ir Tauragės ne kartą kovėsi, buvo sužeisti ir žuvo daugybė Vokietijos ir Rusijos imperijų karių, įskaitant lietuvius. Šias kovos išsamiai aprašomos šiame skyriuje. Svarbus politinis-propagandinis gestas buvo staigus sugriautos Lauksargių geležinkelio stoties atstatymas ir Vokietijos generolo Paul von Hindenburg atvykimas. Vėlesnę krašto ir ypač Tauragės raidą nulėmė karo metais nutiestas geležinkelis.

Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių vaizdeliai apie 1910 m. geležinkelio stotis, muitinė, bažnyčia

Vokietijai pralaimėjus karą, dalis Rytų Prūsijos – Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Prancūzijai su miglotu pažadu jį prijungti prie Lietuvos. Atkurta Lietuvos valstybė, matydama, kad Klaipėdos krašto prijungimas gal ir neįvykti, istorines lietuvių žemes bei itin svarbų Klaipėdos uostą nutarė užimti kariniu įsiveržimu. Jis pavyko 1923 m. sausio 15 d., o po to per vykusias diplomatines kovas Klaipėdos kraštas, taigi ir Lauksargiai, prijungti prie Lietuvos. Tiesa, autonomijos teisėmis, kurios labai apsunkino vėlesnį valdymą.

Visas sekantis skyrius aprašo gyvenimą Lietuvos Respublikos laikais 1923-1939 m., kai buvo stengiamasi plėsti lietuviškumą, steigti lietuviškas mokyklas, skatinti telktis lietuvių ūkininkus, didinti jaunimo patriotiškumą. Tačiau tuo pačiu metu Vokietijoje įsigalėjo nacionalsocializmas, kuris išplito ir Klaipėdos krašte. Tai sudarė daug problemų ir kartais vertė jaustis lietuvius nesaugiai. Visa tai baigėsi tuo, kad Hitleris aneksavo kraštą ir prijungė prie Vokietijos. Ten ėmė dėtis blogi dalykai, žmonių žudynės.

Greit po to, 1940 m. vasarą SSRS okupavo Lietuvą. Sovietų kariai sugriežtino pasienio kontrolę, pradėjo rengti įtvirtinimus būsimam karui. Apie šiuos baisumus išlikę prisiminimų, užrašytų knygoje.

 Atskiri skyriai aprašo didžiausią apylinkėje Oplankio dvarą bei Kreivėnų vėjo malūną.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ūkio darbams atsiuntė karo belaisvių: daugiausia Prancūzijos, taip pat Belgijos, Lenkijos karių. Istorija apie juos pateikiama atskirame skyriuje.

Nuotrauka
lauksargiai
Įvijiniai žiedai, apskritinė segė iš nežinomų degintinių kapų Lauksargių

1944 m. ruduo visiškai pakeitė Lauksargių krašto gyventojų ateitį. Jiems teko evakuotis gilyn į Vokietiją, bėgti nuo artėjančios sovietų armijos. Kas nespėjo, patyrė žudynes, prievartavimus ir pažeminimą. Jau 1945 m. į kraštą savo noru ir prievarta liepta keltis naujakuriams: lietuviams ir rusams. Jie užėmė tuščias likusias sodybas. Maža dalis išvykusių senųjų gyventojų vėliau grįžo, bet daugumos namai jau buvo užimti ir jiems teko ieškoti kitų namų. Gausūs pokario atvykėlių prisiminimai pirmąkart skelbiami. Greitai po karo pradėti kurti sovietiniai kolchozai, kuriuos kaimiečiai privalėjo dirbti.

 Atkūrus nepriklausomybę, Lauksargiai ir jų sodybos pagražėjo. Tačiau sunyko ir toliau nyksta senasis paveldas, nors žmonės vis labiau domisi praeitimi ir stengiasi puoselėti krašto išskirtinumą. Knyga užbaigiama seniūnijos kapinių aprašymais, kuriuos knygoje spausdinti sutiko leisti dr. Martynas Purvinas ir jo žmona Marija Purvinienė. Jei domina krašto istorija, turėtumėte paskubėti įsigyti knygą Tauragės krašto muziejuje, nes tiražas baigia ištirpti.

Nuotrauka
logo

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.

Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.