Kęstutis Macijauskas – teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas, dramaturgas...
Įkelta:
2024-09-27
Nuotrauka
Macijauskas
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Kęstutis Macijauskas

,
Nuotrauka
Kęstutis
,
Nuotrauka
Kęstutis
Nuotraukos autorius:
Eugenijaus Šalčio, Literatų klubo „Žingsniai“, Kęstučio Macijausko archyvo nuotr.
,
Nuotrauka
Kęstutis
,
Nuotrauka
Kęstutis
,
Nuotrauka
Kęstutis
,
Nuotrauka
Kęstutis

 „Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.

Teatro ir kino aktorius, režisierius

Tauragiškis yra sukūręs apie šimtą vaidmenų Klaipėdos dramos teatre. Jis yra gerai žinomas ir televizijos žiūrovams. O sėdęs prie rašomojo stalo, jau spėjo parašyti tris rimtas knygas ir pelnyti pripažinimą. Aktorius K.Macijauskas ilgą laiką geriau buvo žinomas tik uostamiesčio teatro lankytojams. Tačiau kai jis ketverius metus filmavosi televizijos seriale „Naisių vasara“, kur sukūrė pagrindinio veikėjo Pijaus tėvo Algimanto vaidmenį, gerbėjų ratas padidėjo.

Nuotrauka
Kestutis

 „Naisių vasara“ nebuvo pirmasis serialas, kuriame vaidino K.Macijauskas. Vyresniosios kartos žiūrovai dar pamena jo vaidmenis daugiaserijiniuose televizijos filmuose „Čia mūsų namai“ ar „Vilius Karalius“. O štai visai neseniai nusifilmavo ir Rygos televizijos filme „Rygos vartai“, sukūrė vieną iš pagrindinių vaidmenų. Iš viso kine aktorius filmavosi daugiau kaip dešimtyje kino juostų.

 „Visuomet įdomu išbandyti save kitoje sferoje, – pasakojo K.Macijauskas. – Darbas prieš filmavimo kamerą skiriasi nuo vaidybos scenoje – tai tampa šiokiu tokiu iššūkiu, gyvenimo paįvairinimu. Algimantas „Naisių vasaroje“ – labai doras žmogus, sūnaus patarėjas, visuomet stengiasi padėti Naisių bendruomenės žmonėms. Vaidinti teigiamą herojų nėra labai įdomu, todėl tardamasis su režisieriumi Raimundu Banioniu stengiausi savo herojų padaryti spalvingesnį. Didžiausias malonumas dirbant serialuose – pats darbo procesas, susitikimai su kitų teatrų ar kino aktoriais.“

Klaipėdos dramos teatre kraštietis dirba nuo 1980 metų. Čia vaidinti pradėjo baigęs tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Tai buvo pirmasis specialiai šiam teatrui parengtas aktorių kursas, kuriam vadovavo režisierius Povilas Gaidys (1937–2021).

Nuotrauka
Kęstutis

2015-aisiais K.Macijauskas už antraplanį vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ pelnė Auksinį scenos kryžių. Vien vaidybos jam buvo per maža – uostamiesčio scenoje K.Macijauskas pastatė apie penkiolika spektaklių. Pilnose žiūrovų salėse buvo rodomi Igno Šeiniaus „Kuprelis“, Žemaitės „Trys mylimos“, Vinco Krėvės „Raganius“, „Alisa Stebuklų šalyje“ ir daugiau spektaklių vaikams. Iš pradžių režisierius P.Gaidys gal ir nebuvo pernelyg patenkintas, kad kažkas veržiasi į jo erdves, tačiau aktoriui netrukdė, padėdavo patarimais. Šiuo metu teatro repertuare įrašytas vienas spektaklis, kuriame vaidmenį sukūrė K.Macijauskas, – tai Vasilijus Ignatjevas P.Gaidžio režisuotame spektaklyje pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę „Elzės žemė“.

Kaip gimė rašytojas?

Kaip pasakoja pats aktorius, kai ką parašęs jis įkeldavo į savo paskyrą feisbuke. Perskaitę žmonės laukdavo naujų tekstų, ragino rašyti toliau. Taip ir „užsikabino“. O paskui prasidėjo karantinas, darbų sumažėjo, išsiliedavo rašydamas.

Pirmoji knyga „Debesų žuvys“ – dviejų dalių. Tuoj po pirmosios parašyta ir antroji intriguojančiu pavadinimu „Šordinas“, o trečioji tuoj pasirodysianti knyga – trys pjesės vaikams: „Atrastas lobis“.

Nuotrauka
Kęstutis

Garbingos premijos laureatas

Norėčiau grįžti į praėjusiųjų metų pabaigą, lapkričio 17 d., į Pakruojį, kur gražioje parodų ir renginių salėje, buvusioje gaisrinėje, kuri dabar vadinama Stogine, vyko Pakruojo krašto iškilaus rašytojo Juozo Paukštelio premijos 2023 metų laureato pagerbimo ceremonija. O laureatas – Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ narys, Klaipėdos dramos teatro aktorius, režisierius, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotasis Kęstutis Macijauskas. Jis tapo jau 19-tuoju garbingos premijos laureatu.

Stebėti laureato pagerbimo ceremonijos susirinko pilna salė pakruojiečių, atvyko Pakruojo rajono meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevičius, administracijos direktorius Mindaugas Veliulis, kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, Šiaulių apskrities vyriausybės atstovė Asta Jasiūnienė, kultūros skyriaus specialistai, Pakruojo visuomenės atstovai, bibliotekininkai. Jaukioje salėje viename iš stendų buvo eksponuojamas ankstesniųjų premijos laureatų knygos. Pasižiūrėjus į jas, visiems tampa aišku, kad premija tikrai yra prestižinė, nes ja buvo apdovanoti tokie lietuvių literatūros korifėjai kaip Algirdas Pocius, Juozas Aputis, Vidmantė Jasukaitytė, Renata Šerelytė, Marcelijus Martinaitis, Romualdas Granauskas. Algimantas Zurba, Jonas Mačiukevičius, Jonas Mikelinskas ir kiti. Į šitą garbingą plejadą dabar atsistojo ir Kęstutis Macijauskas. Jo novelių romanas „Debesų žuvys“ vieningai autoritetingos komisijos pripažintas nugalėtoju. Kaip sakė komisijos pirmininkas, Pakruojo savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius, šitą knygą jis perskaitė per naktį, nes negalėjo nuo jos atsitraukti – tokia ji įdomi. Apie savo kūrinį Kęstutis Macijauskas išgirdo labai daug gražių žodžių, puikių vertinimų, o komisija, pasak jos pirmininko, buvo vieninga dėl savo sprendimo.

Nuotrauka
Kęstutis

Ir mes, tauragiškiai literatai – Regina Fominichienė, Justina Trilikauskienė, Remigijus Žukauskas, Kęstučio žmona Dalia, į kelionę mus lydėjusi ir viską žinanti, visus pažįstanti Pakruojo dukra režisierė Genovaitė Urmonaitė, nuvykę į Pakruojį, nuoširdžiai sveikinome kolegą Kęstutį, džiaugėmės jo apdovanojimu ir labai gražiu pagerbimu.

Kas tas Šordinas?

2024 metų pradžioje Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta antroji Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“.

Paklaustas, ką reiškia pavadinimas „Šordinas“, knygos autorius sako, kad kūriniui sugalvoti pavadinimą buvo labai nelengva užduotis. „Buvau sumastęs kitokį pavadinimą, bet galiausiai nuspręsta likti prie šio. Šordinas yra kaimelis. Ne kiekvienas jį žino, todėl pavadinimas skamba gana paslaptingai“, – pasakoja autorius.

Šordino kaimelį įkūrė pirmieji tremtiniai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Vėliau čia dar atvežė Krymo totorių, represuotų Raudonosios armijos kareivių, grįžusių iš vokiečių nelaisvės, iš koncentracijos stovyklų atkėlė Pavolgio vokiečių. 1945 metais prie jų prisijungė ir lietuviai (144 žmonės). Šordino kapinėse palaidota apie 20 lietuvių tremtinių, daugiausia mirusių nuo bado.

Pasirodo, K. Macijauskas iš tikrųjų jame yra buvęs. O pats Kęstutis yra gimęs Sibire ( 1955- 11- 05

 Irkutsko sritis, Bodaibo raj., Artiomovskas) , tremtinių šeimoje, bet augo Tauragėje. Vėliau gyvenimas taip susiklostė, kad į Permės sritį, kur įsikūręs Šordinas, dar būdamas visai jaunas, knygos autorius vyko uždarbiauti – supirkinėti grybų.

 „Važiuodamas į Šordiną ieškojau lyg romantikos, žinot, taiga, gamta… Vėliau tik pamačiau realybę, mentalitetą, gyvenimo sąlygas. Tame kaimelyje buvo „mišrainė“ tautų, dvi susikertančios gatvės ir viskas, niekur nepaspruksi, nenueisi“, - pasakojo autorius.

Nuotrauka
Kęstutis

Knyga „Šordinas“, paremta tikrais nutikimais, yra apie viltį ir nusivylimą, apie žmones, kurie gyvena uždaryti nematomame narve, patys to nesuvokdami. Pagrindinis knygos herojus, susigundęs gražiais pažadais, tačiau trokšdamas ne tik pinigų, bet ir romantikos bei nuotykių, su draugu išvyksta uždarbiauti į Permės sritį Rusijoje. „Biznio“ organizatoriai juos apgyvendina taigoje, mažame Šordino kaimelyje, įsikūrusiame ant nedidelės upės kranto. Susidūrę su realiu gyvenimu laukiniame krašte, su jo gyventojais, knygos herojai po kurio laiko pasijunta tarsi pakliuvę į savanorišką tremtį. Jie suvokia, kad romantikos šiame Dievo užmirštame kampelyje labai mažai... Atšiauriausios taigos gyvi žmonių likimai, nelaiminga meilės istorija, rūstaus grožio gamtos peizažai ir realus gyvenimas susipina į vieną siužetą.

Knygos pristatyme dalyvavo Tauragės liaudies teatras, kuris vaidino ištrauką „Užstalės skaitymai” (režisierė – Genovaitė Urmonaitė, atlikėjai: Jonas Dedūra, Dainius Jokimaitis, Nojus Mockus, Gintaras Žemaitis). Visą renginį vedė šių eilučių autorius.

Laukiama trečioji knyga

Dar šiais metais turėtų pasirodyti ir trečioji K. Macijausko knyga, pavadinimu „Atrastas lobis“. Tai trys pjesės vaikams: „Atrastas lobis“, „Nutikimai Smaližių šalyje“ ir „Berniukas Pramaniukas“. Jos skirtos tiek profesionaliems teatrams, tiek mokykliniams dramos kolektyvams. „Atrastas lobis“ – pjesė apie tai, kur klausiama, kas svarbiau – pinigai ar draugystė. „Nutikimai Smaližių šalyje“ – tai linksma, nuotaikinga, o kartu pamokanti pasaka apie Smaližijos šalies karalių Smagurį, jo dukrą princesę Meilutę ir visą būrį spalvingų Smaližijos gyventojų. Už šią pjesę autorius tapo Klaipėdos miesto „Padėkos kaukės 2016“ nominantu kategorijoje „Metų dramaturgas“. Trečioji pjesė „Berniukas Pramaniukas“ – pjesė-žaidimas. Nėra jokios abejonės, kad ši nauja Kęstučio knyga bus labai reikalinga teatrams, Lietuvos mokykloms, kur yra įsikūrę mokykliniai teatrai, o naujų pjesių labai trūksta.

Visas gyvenimas – kultūros sūkury

Visą gyvenimą aktorius ir rašytojas, dramaturgas ir režisierius Kęstutis Macijauskas atidavęs kultūrai, menui, niekada nesigailėjo dėl savo pasirinkto kelio. Štai kaip taikliai ir filosofiškai, krikščioniškai ir humaniškai jis kalba: „Neabejoju, jog kultūra – vienas iš pamatinių valstybės akmenų. O pagrindinis pamatas, mano manymu, – dešimt Dievo įsakymų. Man baisiausia, kai žmogus tampa viskam abejingas. Kultūra yra tas veiksnys, kuris žadina žmoguje gėrio troškimą, siekį geriau pažinti save ir kitus. Svarbiausia, kad žmonės eitų į susitikimą vienas su kitu atvira širdimi ir pasiruošę dialogui. Man įdomiausia – žmogaus siela, jos virpesiai“.

Nuotrauka
logo

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.