„Vėjava“ švenčia: šeštadienį minės veiklos dvidešimtmetį
Įkelta:
2024-05-10
Nuotrauka
vejava
Nuotraukos autorius:
Organizatorių nuotraukos

Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.

Susibūrė Dainų šventei

2004 metais sausio mėnesį buvusių dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ šokėjų Birutės Sagatauskienės ir Algimanto Sutkaičio iniciatyva buvo suburta jaunystėje šokusių žmonių grupė.

– Sutkaitis mane sutikęs mieste vis ragindavo „susibėgam“. Buvome pakviesti į kažkurį „Jūros“ jubiliejų, tad jis šiam tikslui prašydavo surinkti žmones. Tuo pat metu Eugenijus Šaltis dirbdamas apskrities sporto ir kultūros vadovu sugalvojo padaryti apskrities Dainų šventę ir pakvietė dalyvauti. Atsirado paskata burtis. Tada pasikviečiau Algį ir sakau „arba dabar, arba niekada, – kolektyvo susikūrimą mena buvusi „Vėjavos“ vadovė B. Sagatauskienė.

Abu šokėjai ėmė kviesti buvusius „Jūros“ narius, šie – šokančius savo pažįstamus. Vasarį prasidėjo pirmosios repeticijos, o balandžio 29-ą dieną, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga, kolektyvas Pilies aikštėje vykusioje šventėje surengė pasirodymą.

Nuotrauka
vejava

Partnerių suderinamumas – rimtas reikalas

„Vėjavoje“ tuo metu šoko aštuonios poros. Nors paprastai poros kartkartėmis keičiasi šokių partneriais, viena pora visuomet likdavo kartu: tai Jonas Jakštaitis ir Onutė Biknerienė.

– Aš Birutei sakydavau „viskas, pakeičiam man partnerį“. O Birutė imdavo mane atkalbinėti: negalima rizikuoti nes tada nenorės Jonas apskritai šokti. Pamenu, sulaukiu Jono skambučio „nu, ką, vis dėl to susitinkam repeticijose“, – su šypsena prisiminimu dalijasi O. Biknerienė.

Šalia žurnalistės sėdintis Jonas pritariamai linkteli. Ir praneša, kad prieš metus Onutė vis dėl to jį iškeitė į kitą partnerį.

– Ateina jaunesni, gražesni, tai taip ir yra. Ir dar svarbiausia, mano kolega, pažįstamas Arūnas sako „aš su nieku kitu nešoksiu – atiduok Onutę“. Man teko atiduoti. Kodėl taip varžomasi dėl partnerių? Tai pripratimo reikalas. Ką gali žinoti, gal po metų aš vėl grįšiu į savo vietą, – pusiau juokais pasakojo J. Jakštaitis.

Per 15-a metų Onutė ir Jonas nė karto nebuvo susikivirčiję. Nebent, kaip Jonas sako, partneriui netinkamai atlikus vieną kitą žingsnelį, apsikeista nepasitenkinimo žvilgsniais.

Nuotrauka
vejava

„Susicementavo“ šokdami šaltyje

Kolektyve šoka vyresnio amžiaus šokėjai – kam virš 55-erių. Kada atėjo žinojimas, kad kolektyvas jau „susicementavo“ ir yra darnus? Pasak B. Sagatauskienės, praėjus metams nuo įsikūrimo pradžios, laikotarpiu, kai teko intensyviausiai ruoštis suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkursui „Pora už poros“.

– Mums reikėjo parengti tris šokius. Kultūros rūmų scena būdavo ganėtinai maža lyginant su miesto, kuriame mes turėjome dalyvauti. Ir, kai tu pripratęs šokti mažoje scenoje patenki į didelę, kyla sunkumų jaučiant erdvę. Kitokie turi būti tarpai tarp porų ir panašiai. Tai mes, tam, kad galėtume pajusti tą didelę erdvę, žiemos metu įsiprašėme į Vytauto gatvėje esančio karinio dalinio salę. Dabar ten yra bendruomenės namai, šalia baseinas. Salė buvo nenaudojama, šalta. Šokdavome net su pirštinėmis. Va dabar stebiuosi – koks buvo žmonių pasiaukojimas, eiti vakare po darbų į šaltą salę dirbti! – kalbėjo B. Sagatauskienė.

Konkursas vyko kovo mėnesį ir kolektyvas pasirodė puikiai. Pasak vadovės, kiti kolektyvai net traukė per dantį teigdami netikintys, jog „Vėjavoje“ šoka penkiasdešimtmečiai: kolektyvo nariai „skraidė su vėjeliu“.

Nuotrauka
vejava

„Vėjava“ skaičiuoja daug gerų prisiminimų: kolektyvas itin gerai sutarė su Jurbarko, Veliuonos, Laukuvos, Pagėgių, Vilniaus, Švėkšnos kolektyvais, apskritai kūrybinis bendradarbiavimas, kolektyvų pasikeitimas koncertinėmis programomis liaudiškų šokių grupę „Vėjava“ sieja daugiau nei su 20 liaudiškų šokių kolektyvų. Bendraminčiai kasmet susitinka liaudiškų šokių festivalyje-šventėje „Susibėgę patrepsėkim“. 2014 metų Tauragės kultūros rūmų administracijos iniciatyva festivalis tapo tarptautinis.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva 2014 m. liaudiškų šokių kolektyvui „Vėjava“ dešimties veiklos metų jubiliejaus proga už laimėjimus ir koncertinę veiklą suteiktas aukščiausiasis mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimas „Aukso paukštės“ nominacija.

Džiugina šokėjų entuziazmas

Nuo pernai metų „Vėjavos“ kolektyvui vadovauja choreografas Giedrius Paulauskas. Kaip ir prieš dvidešimt metų buvusiai vadovei, G. Paulauskui, keliamas tas pats uždavinys: sutelkti šokėjus ir pasiruošti Šimtmečio Dainų šventei taip pat apskrities Dainų šventei. „Vėjavos“  repertuare: „Dvarpolkė“ ir „Vakaruška“. 

– Kolektyvas mane labai stebina savo šokio laisvumu, tai žmonės kurie jau yra praėję tą savo šokio kelią ir tiesiog mėgaujasi kiekvienu koncertu, kiekvienu pasirodymu ir net repeticija. Manau tai pats aukščiausias lygis, – apie savo kolektyvą atsiliepia G. Paulauskas.

Nuotrauka
vejava

Gegužės 18 d. 14 val. Tauragės kultūros rūmuose vyks jubiliejinis šventinis koncertas. Programoje pasirodys Šakių, Veliuonos, Kauno bei vietiniai kolektyvai.

Ko vadovas palinkėtų savo šokėjams?

– Palinkėčiau neprarasti to šokio laisvumo, nes tai svarbu. Tokiame amžiuje esant eiti į sceną – tai jų unikalumas, – sakė G. Paulauskas.

Pasak choreografo, kolektyvo sėkmė scenoje stipriai priklauso nuo kolektyvo vadovo. Žengdamas į sceną „Vėjavos“ vadovas į šoną meta pašalines mintis, bei siekia prieš repeticiją išsikeltų tikslų. Po repeticijos kolektyvo nariai aptaria, kaip jiems sekėsi.

Kas šokėjus suburia ir motyvuoja neprarasti entuziazmo, mat už savo darbą ir pasirodymus jie atlygio negauna?

– Mane motyvuoja tų žmonių entuziazmas. Jie nesitiki atlygio, ateina po savo dienos problemų, darbų, šoka, lieja prakaitą ir tuo džiaugiasi. Kai žinome, kad reikia pasiruošti festivaliui, konkursui, tada itin susitelkiame ir siekiame rezultatų, – sakė choreografas.

Šiuo metu „Vėjavai“ priklauso devynios su puse poros, vadinasi vienas asmuo neturi šokių partnerio. Turintiems patirties šokant liaudiškus šokius, entuziazmo ir noro gerai praleisti laiką, senjorai kviečia prisjungti.

Nuotrauka
vejava
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos.