Tauragės katalikų bažnyčios statybos 1902–1903 m.
Atvirlaiškis. Deganti Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčia
Fabijonas Kemėšis
Tauragės katalikų bažnyčia apie 1913 m.
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Fasado architektūrinė išraiška stipriai pakito
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ dalijasi informacija, kad XVII a. II pusėje bažnyčia pastatyta dabartinėje vietoje ir čia išstovėjo iki pat XIX a. pabaigos, kai, dėl ypatingai blogos jos būklės, carinė valdžia galiausiai davė leidimą naujos mūrinės šventovės statyboms. Darbų iniciatyvos ėmėsi tik neseniai kunigų seminariją pabaigęs kunigas Fabijonas Kemėšis (1880–1954). Jis buvo labai įvairiapusė asmenybė, kuri ne tik rūpinosi bažnyčios reikalais, bet ir platino draudžiamą lietuvišką spaudą, leido įvairios tematikos brošiūras, prisidėjo prie lietuviškų vakarų rengimo ir netgi įkūrė Tauragėje kooperatinę vartotojų bendrovę.
Pasak muziejaus, 1903 m. maldos namų statybos buvo užbaigtos, o 1904 m. pastatas pašventintas. Nors Tauragės bažnyčios projektas nebuvo rastas, tačiau pagal architektūros formas ji priskiriama švedų kilmės architektui Karlui Eduardui Strandmanui (1867–1946), kuris Lietuvoje suprojektavo apie 30 bažnyčių.
„Per Pirmąjį pasaulinį karą maldos namai stipriai apgadinti: vokiečiai susprogdino bokštą, įgriuvo stogas. 1927 m. galiausiai pajudėjo bažnyčios remonto reikalai – patvirtintas Tauragės bažnyčios bokšto atstatymo projektas, o valstybė darbams paskyrė 10 000 Lt“, – primena muziejaus atstovai.
Pasak jų, atstačius bokštą bažnyčios pagrindinio fasado architektūrinė išraiška stipriai pakito. Iki karo bokštas buvęs kvadratinio plano, o atstatytasis tapo aštuonkampiu, pakito jo tarpsniai, dėl ko, architektūros istorikės Mortos Baužienės teigimu, „bokštas prarado ikikarinį grakštumą“. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia taip pat nukentėjo: apdegė stogas, vidus, todėl 1943 m. ją teko remontuoti, tačiau architektūrinė eksterjero išvaizda jau nepakito ir išliko iki mūsų dienų.
Nukentėjo per karus
Krašto paveldo gidas dalijasi, kad pirmieji Tauragės katalikų maldos namai, kaip ir pats miestas, paminėti 1507 m., tačiau duomenys apie bažnyčią nėra tikslūs. XVII a. antrojoje pusėje medinė bažnyčia buvo pastatyta jau dabartinės, mūrinės, bažnyčios vietoje.
Gide plačiau apibūdinama ir bažnyčios išvaizda:
„Istorinis pastatas turi daug neoromaninio ir šiek tiek neoklasicistinio stiliaus bruožų, yra lotyniško kryžiaus plano su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Viduje yra trys lipdiniai altoriai, priderinti prie pastato išorės architektūros. Interjere išsiskiria puošnūs vargonai. 16 registrų vargonus bažnyčioje 1908 m. pastatė Brunas Goebelis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo smarkiai apgriauta, vargonai neišliko. Apie 1955 m. iš sovietų okupacinio režimo uždarytos Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios buvo atkelti vargonai į Tauragę. Šie vargonai pagaminti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Perdirbti apie 1980 metus.“
Krašto gide atskleidžiamos ir istorinės detalės. Rašoma, kad abiejų pasaulinių karų metais bažnyčia gerokai nukentėjo. Pirmojo pasaulinio karo metais rusai bažnyčios bokštą naudojo žvalgybai, o vokiečiai vėliau jį susprogdino. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios pastatas atstatytas tik 1955 m. klebono Jono Beinorio (1908–1985) rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir pagalba.
Katalikų bažnyčios šventoriuje dėmesį patraukia 2017 m. pašventintas skulptoriaus Stanislovo Bružo darbas – paminklas Negimusiam kūdikiui atminti. Jame pavaizduota pusė pasaulio rutulio, ant kurio – Juozapas, Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų ir vaiko pėdutės, einančios šventosios šeimos link. Taip pat skaudiems tautos istorijos įvykiams įamžinti 1989 m. buvo atidengtas paminklas „Stalinizmo aukoms atminti“. Tai trijų medinių kryžių kompozicija. Du iš jų nulūžę – lyg likimai tų, kuriems paminklas ir skirtas. Paminklo iniciatoriai – Tauragės tremtinių klubas ir jo tarybos pirmininkas Nikodemas Krapavickas, o autoriai – tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Danielius Dužinskas, Remigijus Petrokas, Antanas Bagdonas. Už bažnyčios šventoriaus ribų, ant Jūros slėnio krašto, iškilęs Italijos katalikų dovanotas Prisikėlimo kryžius, dedikuotas 2000-ųjų metų jubiliejui.
Tauragės katalikų bažnyčios statybos 1902–1903 m.
Atvirlaiškis. Deganti Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčia
Fabijonas Kemėšis
Tauragės katalikų bažnyčia apie 1913 m.
