Tauragės mokytojų seminarijai – 100 metų
Įkelta:
2023-11-01
Nuotrauka
Seminarija
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Tauragės mokytojų seminarija apie 1930 m.

,
Nuotrauka
seminarija
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

 Mokytojų seminarijos kieme 1930 m. Kairėje – Miškų eksploatacijos kontora, dešinėje –  Žydų liaudies bankas TKM

 

,
Nuotrauka
seminarija
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Tauragės mokytojų seminarijos 3 kurso mokiniai su auklėtoju ant Vytauto tilto 1934 m.

,
Nuotrauka
seminarija
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Tauragės mokytojų seminarija apie 1934 m.

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų. 

Veikė privačiame name

B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka priminė, kad Nepriklausomoje Lietuvoje trūko mokytojų, todėl 1919 m. Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Augustas Vymeris, padedamas Tauragės apskrities savivaldybės pirmininko mokytojo Jono Vilkaičio, prie evangelikų liuteronų bažnyčios kantorato organizavo mokytojų kursus, kuriuose buvo ruošiami pradžios mokyklų mokytojai. Vėliau šie kursai tapo pilnaverte Mokytojų seminarija. Pirmuoju Tauragės mokytojų seminarijos direktoriumi buvo paskirtas matematikas Mečys Mačernis. Po jo seminarijai vadovavo Jurgis Macelis ir Martynas Lacytis.

Nuotrauka
seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

„Seminarija buvo įsikūrusi privačiame name, Dariaus ir Girėno alėjoje (dabar šioje vietoje Tauragės meno mokykla). 1931 m., šalies Švietimo ministerijai skyrus lėšų, seminarijos rūmai buvo labai padidinti. Prie seminarijos veikė bandomoji pradžios mokykla, kurioje seminaristai vesdavo praktikos pamokas“, – rašo biblioteka.

Pasak jų skelbiamos informacijos, Tauragės mokytojų seminarija buvo uždaryta 1942 m. Dvi likusios seminaristų laidos mokslus baigė Tauragės gimnazijoje atidarytose pedagoginėse klasėse. Paskutinioji – aštuonioliktoji – absolventų laida į gyvenimą išėjo 1944 m. Dauguma seminarijos auklėtinių pasitraukė į Vakarus. Per karą išlikusiame pastate dešimtmetį veikė Tauragės gimnazija, vėliau – Muzikos mokykla. Istorinis pastatas nugriautas 1985 m., o jo vietoje 1989 m. pastatyta, šiuo metu renovuojama,  vaikų muzikos mokykla (dabar – Tauragės meno mokykla). 

Kaip teigiama bibliotekos šaltiniuose, didžiąją moksleivių dalį sudarė įvairių tautybių ir tikybų jaunuoliai iš Tauragės apskrities ir Klaipėdos krašto. Mokslas Tauragės mokytojų seminarijoje tęsdavosi ketverius metus. Į ją buvo priimami jaunuoliai, baigę keturias gimnazijos klases. Po šešių klasių iškart stodavo į trečią kursą ir mokslus baigdavo per 2 metus. Išlaikę baigiamuosius egzaminus, absolventai gaudavo pradžios mokyklos mokytojo teises ir gimnazijos baigimui lygų atestatą, su kuriuo galėdavo stoti į aukštąsias mokyklas.

Parengė per 100 mokytojų

Kaip „Mažojoje Lietuvos enciklopedijoje“ rašo Albertas Juška, Tauragės mokytojų seminarijoje, kursus suvalstybinus, dirbta turint valstybinės mokytojų seminarijos statusą. Nuo 1926 m. direktoriavo M. Mačernis, nuo 1935 m. – J. Macelis, nuo 1940 m. – Klaipėdos ir Pagėgių apskričių mokyklų inspektorius M. Lacytis. Dėstė teisininkas, istorikas Povilas Pakarklis, žodynininkas Napalys Grigas. Mokinių sąrašuose daug Klaipėdos krašto jaunuolių pavardžių (1924 m. iš 92 seminaristų 31). Klaipėdos krašto švietimo reikalus tvarkę vokietininkai atsisakė šios seminarijos absolventus priimti dirbti Direktorijos išlaikomose mokyklose. 1934 m. iš mokymo įstaigų ėmus atleidinėti svetimtaučius, darbą gavo 7 seminarijos absolventai. Šios seminarijos auklėtinių prireikė 1937 m. krašte pradėjus steigti privačias lietuvių mokyklas. Apie 90 proc. jose dirbusių pedagogų buvo baigę Tauragės mokytojų seminariją. Klaipėdos krašto mokykloms Tauragės mokytojų seminarija parengė daugiau nei 100 lietuvių mokytojų. Gerai vertintas Jono Jurkaičio (dirbo Bajorų, Rusnės mokyklose), Valterio Abromaičio (Budelkiemyje), Hermano Septyniaus (Diegliuose, Stučiuose), Jono Purvino (Karklininkuose), Jurgio Pėteraičio (Pėžaičiuose), Heinricho Šulco (Poškose), Otto Reinkės (Jonaičiuose), Evaldo Freitago (Stremeniuose) pedagoginis ir visuomeninis darbas. Nemažai auklėtinių įsitraukė į platesnio masto kultūrinę veiklą. Tarp jų Jonas Bicka, Fricas Skėrys, Ernestas Kavolis, F. Tumosas, Mikas Kūjus, Maksas Reinkis, Albertas Paulaitis, Paulius Mieliulis. 1942 m. vokiečių okupacinės valdžios įsaku seminarija uždaryta. Artėjant frontui 1944 m. pabaigoje dauguma seminarijos auklėtinių paliko gimtąjį kraštą. Vėliau jie mokytojavo karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, JAV, Australijoje, Kanadoje. Čia ir kituose kraštuose saugojo lietuvių kultūrą, gimtąją kalbą.

Svarbiausias uždavinys – švietimas

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ dalijasi, kad vienas svarbiausių 1918 m. atgimusios Lietuvos uždavinių buvo švietimas. Maždaug trečdalis jos gyventojų nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Todėl 1918 m. šalia liuteronų bažnyčios kontoros (Laisvės g. 50) buvo atidaryti vienerių metų mokytojų kursai. Ilgainiui tai negalėjo patenkinti mokytojų paklausos lietuviškoms mokykloms, tad 1923 m. rugsėjo 20 d.  Dariaus ir Girėno g. 11 ir atidaryta Tauragės mokytojų seminarija. Tai buvo ypatingas švietimo židinys tuo, kad jame mokėsi tiek Didžiosios, tiek Mažosios Lietuvos jaunuoliai. 1935 m. po įvairių švietimo reformų Tauragės seminarijoje pagausėjo studentų iš visos Lietuvos, joje mokėsi lietuviai, žydai, vokiečiai, keletas rusų.

Nuotrauka
seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

„Seminarija garsėjo didžiuliais darbo krūviais – 42 pamokos per savaitę. Kursai labai įvairūs: nuo dėstomų dalykų metodikos, logikos, psichologijos, kraštotyros, kosmografijos iki žemės ir gyvulių ūkio pagrindų, bitininkystės, sodininkystės, daržininkystės, buhalterijos ir muzikos. Buvo net tikrinama stojančiųjų muzikinė klausa, o 1939 m. įvestos privalomos kūno kultūros normos tiek seminarijos mokytojams, tiek seminaristams“, – vardija muziejininkai. 

Rašoma, kad noriai dalyvauta ir saviveikloje: leistas neperiodinis žurnalas „Mūsų darbai“, seminaristai statė spektaklius, operetes ir net operas, aktyviai veikė choras, veikė Jono Vilkaičio įsteigta istorijos ekspozicija, seminarijos kieme buvo teniso ir kroketo žaidimo aikštelės.

Nuotrauka
seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Deja, per Antrąjį pasaulinį karą seminariją paliko didžiulė dalis studentų, o dauguma mokytojų išsikėlė į Vakarus arba buvo ištremti į Sibirą. 

Šiai garbingai sukakčiai paminėti Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia į parodos „Tauragės mokytojų seminarijai 100“ pristatymą, vyksiantį lapkričio 9 d.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.