Tauragės žinios logotipas
Kapinių istoriją primena knyga: populiariausias simbolis – ąžuolo šakelė

Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka

Kapinių istoriją primena knyga: populiariausias simbolis – ąžuolo šakelė

Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko.

Pasak R. Bliūdžiuvienės, tiek kapinėse, tiek visur kitur matomas didelis pokytis:

– Labai nyksta viskas. Daug ko neberandu, ką buvau radusi, ką pavyko užfiksuoti.

Moteris šį tyrimą atliko 2019–2020 m.

– Iš pradžių neturėjau jokio tikslo, pačiai buvo įdomu išsaugoti įdomius paminklus, – pasakojo R. Bliūdžiuvienė. – Vėliau bendruomenės pirmininkė pasiūlė rašyti projektą ir bandyti gauti finansavimą knygos leidybai. Deja, finansavimo gauti nepavyko, tad nutariau knygą išleisti savo iniciatyva.

Leidinyje moteris rašo, kad skaudu matyti, jog ir kapinėse nėra amžinybės – viskas irsta, nyksta, kinta. Laikas pamažu trina, braukia, griauna, sakraliąją erdvę atveria naujiems dalykams:

„Man kapinės yra kaip dvasinis metraštis, deja, blunkantis, vis sunkiau įskaitomas ir negrįžtamai prarandamas. Mūsų pačių rankomis griaunamas. Suvokiu, kad ir aš „praeinančiam pasaulyje praeisiu“ (V. Mačernis), tad noriu atversti kelis šio metraščio puslapius ir atimti iš laiko tai, ką jis nesiliaudamas glemžia. Dairausi į antkapinius paminklus, atsiriboju nuo jų istorijos – ją gal kas kitas giliau pasklaidys. 2019–2020 metais lenkiausi prie antkapinių ženklų ir simbolių, kaupiau paminklų nuotraukas“.

– Man įdomiausi buvo mediniai kryžiai ir senieji paminklai, patys seniausi ornamentai – gėlė vazone. Įdomiausia, kad pasodinta vazone gėlė pačiame paminkle, jo plokštėje įspausta. Labai įdomūs ir akmenys, jie ilgaamžiai, – įteikdama knygą vardijo Regina.

Vaikščiodama po kapines ir tyrinėdama paminklus, R. Bliūdžiuvienė aptiko daug simbolių, daugiausia jų – net 175 – ąžuolo šakelės.

Pastebėti simboliai – 44 rožės, 42 žvakės, 22 mėnuliai, 16 tautinės ornamentikos simbolių, 15 tulpių, 11 rūtų ir lapų šakelių, 7 gvazdikai, 6 palmės šakelės, po 5 – kalijų, siužetinių vaizdelių, žiedų su aštuoniais žiedlapiais, po 3 – pakalnučių, lelijų, po 2 – erškėčių, javų varpų, knygų, šešių žiedų gėlių be vazonų. O mažiausiai, vos po vieną – Gedimino stulpai, kelmai su kryžiaus atžala, rugiagėlės, gėlės vazone, medis, traukinio bėgiai, penklinė su natomis, liepsna, girnapusė, Jogailaičių kryžius ir Vytis.

Knygoje Moteris aiškina, kodėl nusprendė išleisti knygą: „Mano tikslas, kad žmonės paminkluose matytų ne vien formą, bet įžvelgtų ir gilią esmę. Galima sutikti su mano pateikiamomis interpretacijomis arba ne, tačiau kuo daugiau žinosime apie ženklus ir simbolius mums sakralioje aplinkoje, kuo giliau suvoksime daugiasluoksnę jų prasmę, užkoduotą antkapiniuose paminkluose, tuo labiau išplėsime savo santykį su išėjusiais artimaisiais ir metafizine erdve“.

Stogastulpiai

Kaip rašoma knygoje „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“, seniausios formos kapų paminklas buvo medinis stulpas. Kodėl jis? Mat tolimais laikais, dar iki krikščionybės, buvo tikima, kad dangus yra skliautas, lyg stogas, prilaikomas medžio arba stulpo. Taip dabar matome bažnyčiose, kuriose kolonos laiko viršutines konstrukcijas. Krikščionišką pobūdį stulpai įgijo tik XVIII amžiaus pabaigoje, nors rašytiniuose šaltiniuose stogastulpiai minimi jau XV amžiaus pradžioje. Keletą stogastulpių randame ir Žygaičių kapinėse.

Joanitų kryžius

Vieną įdomesnių simbolių, panašų į joanitų kryžių, rodydama Regina svarsto, kad jis ant paminklo atsidūrė greičiausiai tik dėl gražaus ornamento. Jis iškaltas po Mergelės Marijos skultūra, virš mirusiųjų pavardžių.

Knygoje moteris rašo:

„Neįtikėtina, bet kapinėse radau joanitų kryžių. Radau ten, kur beveik neįmanoma pastebėti, jei žiūrėsi nesutelktu žvilgsniu, o perbėgsi akimis ir jį laikysi tik ornamentu. Gal paminklo autoriai jį taip ir suprato – nesiginčiju. Sakau tai, ką aš matau ir kaip suvokiu. Eidami centriniu taku ir išilgai kapinių dešinėje pusėje sustokime prie Mergelės Marijos statulos – gana aukštos, iš toli pastebimos. Šv. Marija pavaizduota vienplaukė, basa, po kojomis trys sparnuotos angelų galvutės – jos buvo paplitusios Renesanso mene. Tai supaprastinti cherubinai, dabar suvokiami kaip angelai apskritai.“

Laidoti viena kryptimi

Kaip knygoje rašo Regina, Žygaičių kapinėse beveik visi palaidojimai orientuoti viena kryptimi, išskyrus seniausios dalies patį pakraštį:

„Į ką žvelgia antkapiniai paminklai, parimę prie mirusiojo galvūgalio? Taip, kapai orientuoti į bažnyčią – mistinį šventąjį centrą. Vadinasi, ir mirusieji lieka mūsų erdvės dalimi, kaip sodybos, laukai, ganyklos, kalneliai. Jie irgi parapijos ir mūsų tikėjimo dalyviai.“

Pasak Reginos, tik kunigo Petro Dirvianskio kapas žvelgia ne į bažnyčios pusę.

„Teko girdėti pasakojant, kad taip kunigus laidoti buvę priimta: lyg būtų prie altoriaus – atsigręžę į žmones. Naujosiose kapinėse irgi yra vienas priešingos krypties palaidojimas, bet netrukus paminklas buvo apgręžtas, nors mirusysis neperlaidotas. Štai kaip simbolika tampa tradicija – visi taip laidoja ir aš kaip visi darau“, – istorija ir tradicijomis dalijasi Regina.

Ąžuolo šakelės

R. Bliūdžiuvienė mano, kad kapinės, kaip ir visas mūsų bei protėvių tikėjimas, yra persunktos augalinių simbolių. Nenuostabu, kad kai kurie ženklai ir simboliai antkapiniuose paminkluose yra perėmę gamtinės, pagoniškosios, t.y. senesnės religijos bruožus.

„Mūsų kapinėse populiariausias ženklas yra ąžuolo šakelė arba vien šio medžio lapai. Įvairiai komponuojami, jie įrėžti net 175 antkapiniuose paminkluose. Ąžuolas yra vienas iš svarbiausių mūsų miškų medžių. Tai tobulos dvasinės stiprybės, ilgaamžiškumo simbolis. Tai jėgos, vyriškumo, didvyriškumo, ištvermės ir tvirtumo simbolis, senovėje – dievų buveinės ženklas. Jis laikomas medžių valdovu, o iš jo lapų nupinti vainikai buvo įteikiami nugalėtojams ir simbolizavo jėgą, tvirtybę, orumą“, – tikina autorė.

Pasak jos, beveik visoms tautoms ąžuolas yra stiprybės, išminties, nepalaužiamos galios simbolis. Naujaisiais laikais ąžuolo lapai tapo ir ordinų atributu.

„Bet ąžuolo medžio Žygaičių kapinėse nėra. Tai ne kapinių medis, kadangi jo šaknys eina labai giliai, o šakos plačiai išsišakoja ir smelkia kapų augalus. Antkapiniuose paminkluose ąžuolo šakelė neretai būna su gilėmis – jos dažniausiai dvi arba, jei šakelė didesnė, keturios. Yra keletas ir su šešiomis gilėmis“, – rašoma „Sakralioje Žygaičių kapinių erdvėje“.

Gyventojos prisiminimai

Knygos autorė dalijasi ne tik savo įžvalgomis, bet ir dviejų gyventojų prisiminimais. Dalijamės ištrauka iš Elenos Bazinienės, kilusios iš Žygaičių krašto, dabar gyvenančios Lomiuose pasakojimu:

„Vaikystėje kaimo kapinės mums ir mūsų tėvams buvo sekmadienių popiečių lankymo, pasivaikščiojimo vieta sustojant ties palaidotų kaimynų, miestelio gyventojų kapais, savo artimųjų kapelių priežiūra. Prie kapinių (rytinėje pusėje) buvo prigludusios vadinamos nešventintos kapinės, apžėlusios žole, be atminimo ženklų. Buvo pasakojama, čia palaidoti pakaruokliai, nekrikštyti kūdikiai ir kt. Šios vietos šalindavomės“, – prisiminė E. Bazinienė.

Pasak jos, nešventintų kapinių teritorijoje augo laukinė obelis, gausiai vedusi vaisius, kurie birdavo ant žemės tarsi akmenukai. Vėliau (apie 1962–1963 m.) toje vietoje buvo išarta dirva, kurioje kaimo gyventojai augino bulves, javus. Pietinėje kapinių pusėje šiltomis vasaromis sirpdavo žemuogės, kurias vaikai mėgdavome rinkti. Verdavo ant smilgų ir nešdavosi į namus.

Moteris prisimena ir sekmadienio tradicijas:

„Sekmadieniais po pietų kapines lankydavo gana daug žmonių (tradicija ypač gyva šiandieniniais laikais, nes dirbantys neturi galimybių paprastomis dienomis atvykti aplankyti giminės kapų). Mus, vaikus, į kapines vesdavosi arba tėvai, arba mūsų babūnikė Ona Olberkienė. Eidavome lauko takeliu, kuris vingiavo per pievą vietomis suartėdamas su Ežerūnos krantu. Tako pradžioje (ties dab. V. I. Žebelių sodyba) stovėjo ąžuolinis kryžius. Takelis buvo panaikintas, kai prasidėjo gyvenamųjų namų statybos. Suaugusieji mus mokė katalikiško elgesio: įėjus pro didžiuosius kapinių vartus, reikia persižegnoti, o dar geriau tris kartus tyliai sukalbėti „Amžiną atilsį“. Negalima kapinėse šūkauti, lakstyti, nes mirusieji reikalaują tylos po žemiškojo gyvenimo darbų ir patirtų sunkumų.“

Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Viešoji biblioteka įgyvendina projektą apie sensorinius pojūčius

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka įgyvendina naują projektą apie sensorinius pojūčius bibliotekoje „5 POJŪČIAI“, kurio tikslas – didinti bibliotekos paslaugų ir profesionalių meno-kultūros produktų prieinamumą negalią ar raidos sutrikimą turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti

Kompromisai pasiekti: Seimas pritarė poligonų steigimui Šilalės ir Tauragės rajonuose

Seimas šiandien pritarė Šilalės ir Tauragės poligonų steigimui, jie pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais. Atsižvelgus į gyventojų ir savivaldos atstovų prašymus, poligonų teritorijų ribos atitrauktos nuo gyvenamųjų teritorijų, kapinių, kitų gamtai ir kultūrai reikšmingų objektų. Tauragės rajone poligono pl

Tauragės rajono savivaldybės garbės ženklai šiemet bus įteikti dviem tauragiškėms

Spalio 31 dieną, Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimą, Tauragės rajono savivaldybės garbės ženklą „Už nuopelnus Tauragės rajonui“ skirti Vidai Rizvanavičienei bei Daivai Genienei. Tarybos sprendimas parengtas vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-300 &bdquo

Iš pokalbių su Meilute: ech...gaila žmogaus...

Kaip nepastebimai bėga laikas, nusinešdamas  ne tik artimuosius, bičiulius, draugus, kolegas į nebūtį, bet beprotiškame šių dienų lėkime, dažnai labai greitai ištrina ir atsiminimus apie juos: nebėr kada galvoti, reikia gyventi šia trumpa akimirka. Čia ir dabar – taip mėgsta sakyti politikai, mėgsta akc

Adomas Vyšniauskas I  Jeigu Žinai Ko Tu Nori

Adomas Vyšniauskas I Jeigu Žinai Ko Tu Nori

Einame tiesiu keliu Nors tikslas išnykęs, Jau senai. Važiuojam netikru greičiu, Nors niekas nelaukia, Jau senai.. 

Leonas Somovas ir violončelių duetas surengs unikalų koncertą sostinėje: šis derinys leidžia man tyrinėti nepažintas teritorijas

Vienas geriausių šalies elektroninės muzikos kūrėjų Leonas Somovas skelbia unikalų projektą. Jau gruodžio 16 dieną, prieš pat didžiausias metų šventes, kūrėjas kviečia klausytojus į sostinės Šv. Kotrynos bažnyčią kurioje jėgas suvienys su žinomais violončelininkais Igne Pikalavičiūte ir Domu Jakštu. Atlikėjas dži

Jaunuolių susidomėjimas savanoriška tarnyba Lietuvos kariuomenėje šovė į aukštumas

Šiemet pastebimas žymiai išaugęs norinčių savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje skaičius. Per nepilnus dešimt mėnesių, per 2,7 tūkst. į karo prievolininkų sąrašą nepatekusių jaunuolių pateikė savanoriškus prašymus atlikti tarnybą Lietuvos kariuo

Aistringa Roko Yan premjera – pristato intymią temą gvildenantį vaizdo klipą „Pabučiuok“

Prieš kiek mažiau nei mėnesį pristatęs savo antrąjį studijinį albumą „Širdis“, kuris jau spėju tapti vienu klausomiausiu šalyje, ryškus pop muzikos kūrėjas Rokas Yan sugrįžta su naujiena. Šiandien jaunosios kartos dainininkas pristato iš anksto neanonsuotą muzikinę premjerą – singlą ir vai

Kviečia edukacinių koncertų projektas „Muzikiniai rudenys“

Tauragės meno mokyklos mokiniai ir mokytojai kartu su Šiaulių kameriniu orkestru „Camerata Solaris“, kurio meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis, 2024 m. lapkričio 15 d. vykdys tęstinę tradiciją – edukacinių koncertų projektą „Muzikiniai rudenys“.    Renginys vyks Tauragės meno mokykloj

Medicinos psichologė papasakojo, kuo ypatingas paauglių mąstymas ir kaip juos geriau suprasti

Paauglystė – laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio, pasižymintis išskirtinėmis patirtimis, naujais atradimais ir galimybėmis. Visgi, ne paslaptis, kad šis gyvenimo etapas jauniems žmonėms gali sukelti ir nemažai iššūkių. Kaip geriau suprasti, ką išgyvena paaugliai, ir kaip suaugusieji gali padėt

Tręšiantiems laukus mėšlu ūkininkams mažėja administracinė našta

Nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais.  Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg / ha normos. „Te