Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“)
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Paminėtos 75-osios metinės
Rugsėjo 15 dieną Gaurės miestelyje, prie naujai pastatyto atminimo kryžiaus žuvusiems partizanams, minėtos 75-osios Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio trylikos kovotojų žūties metinės. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Žuvusių laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikus sumetė į šulinį, kuris statant Gaurės kultūros namus buvo užverstas, toje vietoje iškilo kultūros namai.
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Apie trylikos žuvusių partizanų gyvenimus žinoma mažai. Po kiekvieno žuvusiojo vardu ir pavarde liko pamirštos asmenybės istorijos, įsitraukimo į partizaninę veiklą aplinkybės, skaudūs kovotojų šeimų likimai.
Knygoje – ir prisiminimai apie Simą Macaitį-Sakalą
Tauragiškė Sondra Vaišvilaitė, tiesa, labai mažu tiražu, išleido itin gražią ir vertingą knygą „Šviesybių namai“, kurioje rašoma apie Tauragės pasienio kaimų sulietuvėjusius vokiečius bei lietuvius evangelikus liuteronus, jų unikalią tarmę, savitus papročius ir požiūrį į gyvenimą. Į ją sudėjo savo mamos Anės Zėkytės-Vaišvilienės ir močiutės Urtės Naujokikės-Zėkienės prisiminimus. Knygoje papasakota ir jos giminaičio Simo Macaičio istorija.
Kaip rašo Sondra, tą 1948-ųjų rugsėjo 15-osios dieną Gaurės apylinkės Purviškių miške vykusiame vadų susirinkime dalyvavo Lietuvos savanoris karys, tarpukaryje priklausęs LŠS (Lietuvos šaulių sąjungai), vėliau tapęs partizanų būrio kuopos vadu, paprastų ūkininkų iš Šilalės valsčiaus Rauško kaimo sūnus, brolis, artimas giminaitis Simas Macaitis-Sakalas. Sukoręs netrumpą pasipriešinimo kelią, trukusį penkerius metus, iš Šilalės iki Purviškių miško, pasitikti skaudaus likimo.
Partizanavo 5 metus
Pasak S. Vaišvilaitės, Lietuvos partizanas Simas Macaitis-Sakalas gimė Šilalės valsčiuje Rauško kaime 1922 m. vasario 22 dieną Simo Macaičio ir Anės Vaišvilaitės-Macaitienės šeimoje. Krikštytas tų pačių metų vasario 28-ąją Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčioje kunigo A. Vymerio. Baigęs Gedėliškės pradžios mokyklą, Simas tęsė mokslus Šilalėje. 1940 m., baigęs Šilalės gimnaziją, jis įstojo į Kauno veterinarijos akademiją, drauge su pusbroliais Emiliu Vaišvilu ir Henriku Vaišvilu priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvos kariuomenei. Prasidėjus karui Simas buvo pašauktas į vokiečių kariuomenės lietuvių batalioną, mat vokiečių okupacinės karinės vadovybės Lietuvoje leidimu iš buvusių Lietuvos karių savanoriškais pagrindais buvo sukurtas batalionas „Lietuva“. Jų uždavinys buvo kovoti su rusų komunistų partizanais užfrontėje ir kartais padėti vokiečių kariuomenei fronte. Ties Liepoja (Latvija), vokiečiams pralaimint, S. Macaitis pakliuvo į rusų nelaisvę, tačiau pavyko sėkmingai pabėgti. Grįžęs į namus Rauške, Šilalės valsčiuje, vėl įsitraukė į kovą prieš sovietų armiją. Neaišku, kieno nurodymu, drauge su pusbroliais jis „neutralizavo“ kelis rusų desantininkus, taip atkreipdami Šilalės ir Tauragės MGB dėmesį į savo veiklą. „Šeimyninį batalioną“ pradėjus persekioti MGB pareigūnams vyrai priešinosi vis stipriau. Į beviltišką kovą įsitraukė ir partizano Simo Macaičio tėvas Simas Macaitis, brolis Juozas Macaitis, pusbroliai Emilis Vaišvilas, Jonas Vaišvilas, kaimynas bei gimnazijos draugas Titas Žymančius ir kiti.
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Po kovinio pasipriešinimo Rauško kaime savo namų teritorijoje Macaičių šeima susiruošė trauktis su vokiečių frontu. Šilutėje ties perkėla per Nemuną nesilaikęs vokiečių įsakymų S. Macaitis buvo apsuktas grįžti į Lietuvą. Grįžęs į namus Rauško kaime dar kurį laiką ten glaudėsi, bet jau buvo stebimas Šilalės ir Tauragės MGB. Susipažinęs su Tauragės krašto partizanų būrio vadu Aleksu Mieliuliu-Neptūnu jis tapo partizanu, o vėliau – ir kuopos vadu. Su A. Mieliuliu jį siejo artima vyriška draugystė. Drauge slapstydamiesi gyveno Tauragės rajone Aukštupių kaime pas Bučinskus bunkeryje, po avide, kur buvo leidžiamas leidinys „Laisvės varpas“. Simas ėjo ne tik kario partizano pareigas, bet dirbo ir ryšininku, ir ūkvedžiu. Partizaninėje kovoje jis aktyviai dalyvavo penkerius metus iki savo žūties Purviškių miške.
Tragiška mirtis
S. Macaitis-Sakalas lemtingąją dieną susišaudymo metu buvo sužeistas į pilvą. Kadangi nebuvo kaip suteikti pagalbą, Simas greit apsisprendė ir, pats užtaisęs savo ginklą MP 40, ištiesė draugui. Taip A. Mieliulis, nuspaudęs gaiduką, nutraukė jauno, 26-erių metų, kario baimes ir kančias.
Namiškiams apie tragišką Simuko baigtį pranešė Šilalės MGB darbuotojas buvęs politrukas Mikėjavas. Tauragės turguje sutikęs Simo Macaičio pusbrolį Oskarą Vaišvilą trumpai liūdnai ir išgąstingai pasakė: „Symūkasa ūžė nėtū, Symūkasū ūžė pyzdėc! “ Ne vienas, atpažinęs Simuko kūną, numestą Tauragėje, prie Šubartinės, tvirtino, jog jį ten ir užkasė. M. Švatrinienė, atsimindama savo gimnazijos draugą ir pati jį mačiusi ant grindinio prie Šubartinės, paprastai pasakė: „Simukas toks pat gražus buvo gyvas ir toks pat gražus buvo miręs“.
Apie sūnaus žūtį sužinojo tik po metų
Kaip rašo Sondra, Lietuvos partizano S. Macaičio-Sakalo tėvai ir brolis J. Macaitis pasitraukė į Vokietiją. Beveik iki 1950-ųjų gyveno anglų zonoje pabėgėlių stovykloje. Brolį Juozą vos pasiekusį Vokietiją atskyrė nuo tėvų ir perkėlė į darbo stovyklą, kur jis patyrė daug neteisybės ir sunkumų. 1950-aisiais J. Macaitis emigravo į Australiją, kur ir gyveno iki amžiaus pabaigos.
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Tėvai Anė ir Simas Macaičiai irgi išplaukė į Australiją, tačiau vėliau išvyko gyventi į JAV. Apie sūnaus kario mirtį tėvai sužinojo tik praėjus metams.
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“)
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr