Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės
Įkelta:
2023-10-05
Nuotrauka
putvinskis
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Vlado Putvinskio-Pūtvio įamžinimas Tauragėje

 

 

,
Nuotrauka
putvinskis
Nuotraukos autorius:
LIMIS, Šiaulių „Aušros“ muziejus, inventorinis numeris ŠAM I–R 5043/2
Aprašymas

Vlado Putvinskio-Pūtvio rankraštis apie 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą. 1926-12-18

 

 

,
Nuotrauka
putvinskis
Nuotraukos autorius:
LIMIS, Vytauto Didžiojo karo muziejus, inventorinis numeris VDKM Fa 16806/29
Aprašymas

Lietuvos Šaulių sąjungos garbės pirmininkas Vladas Putvinskis-Pūtvis įteikia vėliavą Kauno šaulių būriui, 1928 m.

 

 

,
Nuotrauka
putvinskis
Nuotraukos autorius:
LIMIS, Šiaulių „Aušros“ muziejus, inventorinis numeris ŠAM I–S 1447
Aprašymas

Atsišaukimas „Nelemtas įvykis“, pasirašytas Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininko V. Putvinskio, apie šaulių susidūrimą su bolševikuojančiais Kauno elementais Joninių metu

 

 

,
Nuotrauka
putvinskis
Nuotraukos autorius:
LIMIS, Kauno miesto muziejus, inventorinis numeris KMM F 288, autorius nežinomas
Aprašymas

Vladas Putvinskis-Pūtvis, 1929 m. 

 

 

Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 

Biografija 

Vladas Putvinskis-Pūtvis gimė 1873 m. spalio 6-ąją Rygoje. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje jis pristatomas kaip lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Nuo 1894 m. Hallės (Vokietija) universitete jis studijavo žemės ūkio mokslus. Nuo 1896 m. ūkininkavo Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvaruose, Kelmės rajone. Tvenkinių žuvininkystės Lietuvoje pradininkas (1899 m. Šilo Pavėžupio dvare įrengė bandomąjį karpių auginimo tvenkinį, 1926 m. pakviestas dėstyti žuvininkystės pagrindų Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje). Savo dvaruose diegė agronomijos naujoves, kooperacijos idėjas. Šilo Pavėžupio dvaras tapo lietuvybės centru: kasmet čia vykstančiuose slaptuose susirinkimuose dalyvaudavo J. Biliūnas, A. Janulaitis, Jovaras, G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis, Žemaitė ir kiti. 1902 m. čia tartasi įkurti Lietuvių demokratų partiją.

Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka

V. Putvinskis-Pūtvis dvare įsteigė didžiausią draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą Žemaitijoje (laikė slaptas ginkluotas sargybas). Priimdavo užsakymus iš knygnešių ir prenumeratorių, susisiekdavo su Mažosios Lietuvos leidyklomis. Apgaudavo žandarus, nė karto neįkliuvo. Slėptuves įrengė sode, svirne ir miške. Spaudą iš Mažosios Lietuvos gabendavo dvaro kumečiai. 1899 m. Šilo Pavėžupyje, 1900 m. Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas. Finansiškai rėmė „Varpo“ žurnalą, nuo 1901 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Dalyvavo Rusijos 1905–1907 m. revoliucijoje, trumpai kalintas (1906 m. jam uždrausta gyventi Lietuvoje ir Kurše; iki 1914 m. gyveno Jaltoje). Grįžęs į Lietuvą už politinę veiklą vėl ištremtas į Žemutinio Naugardo guberniją. 1918 m. grįžęs į Lietuvą kovoti su Rusijos kariuomene, kūrė Plieno batalioną, iš Vokietijos kariuomenės pirko ginklų. 1919 m. birželio 27 d.  įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą (iki 1922 m. jos pirmininkas, nuo 1928 m. – garbės pirmininkas), buvo jos ideologas. 1920 m. įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“. Nuo 1923 m. ūkininkavo. 1928 m. už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu. Mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje. 

Organizacijos įkūrimas

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Kaip skelbia Lietuvos šaulių sąjunga, jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Nuotrauka
putvinskis
LIMIS, Vytauto Didžiojo karo muziejus, inventorinis numeris VDKM Fa 16806/29

Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Įdomu tai, kad mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą abiem kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai. 1919 m. M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Suvienijus jėgas „gimė“ visuomeninė sukarinta organizacija Lietuvos šaulių sąjunga.

Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei.

Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos ir veiklos principų susiformavimui įtaką darė seniau įkurtos giminingos čekų Sokolų ir Suomijoje veikusi Suojeluskunta organizacijos.

Kuriant organizaciją didelis dėmesys buvo skiriamas ideologijos formavimui, jos puoselėjimui ir šauliškų vertybių skleidimui. Anot Vlado Putvinskio, „Šaulių darbas turi būti grynai idėjinio visuomeninio pobūdžio. Vadinasi, paprastas šauliškas darbas, kurį kiekvienas šaulys turi dirbti laisvu laiku po porą trejetą valandų savaitėj nemokamai. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų.“

Visi organizacijos nariai turėjo nario knygeles, kuriose buvo įrašyti 10 įsakymų šauliams. Laukui bėgant jie šiek tiek kito, tačiau išliko iki mūsų dienų. Įsakymai šauliui yra pagrindinės ideologinės nuostatos, kuriomis grindžiama Lietuvos šaulių sąjungos veikla.

Nuotrauka
putvinskis
LIMIS, Šiaulių „Aušros“ muziejus, inventorinis numeris ŠAM I–R 5043/2

Įsakymai šauliui: 1. Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę; 2. Švieskis ir šviesk; 3. Stiprink valią ir kūną; 4. Būk drausmingas ir mandagus; 5. Gerbk ginklą; 6. Būk tiesus ir teisingas; 7. Tesėk žodį; 8. Būk budrus; 9. Saugok valstybės turtą; 10. Brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę.

Pirmasis paminklas šalyje

1930 m. tauragiškiai pirmieji Lietuvoje įamžino Šaulių sąjungos įkūrėjo, tautos ideologo, literato ir knygnešio V. Putvinskio-Pūtvio atminimą. Kaip skelbia Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka, ties dabartine Jūros bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža nuo XIX a. vidurio stovėjo paminklas Rusijos imperatoriui Nikolajui I. Pirmojo pasaulinio karo metais jis iš dalies buvo sunaikintas. Tauragės šauliai, panaudodami likusias senojo paminklo dalis, 1929 m. čia pastatė iš esmės naują monumentą, dedikuotą Lietuvos šaulių sąjungos sukūrimo dešimtmečiui. 1930-aisias ant šio paminklo, nuėmus viršuje buvusį betoninį kryželį, buvo pastatytas V. Putvinskio-Pūtvio biustas (autorius nežinomas). Pirmosios sovietų okupacijos metais biustas buvo nuverstas, o 1944 m. sovietų kariai sudaužė bei netoliese užkasė ir postamentą.

Nuotrauka
putvinskis
LIMIS, Šiaulių „Aušros“ muziejus, inventorinis numeris ŠAM I–S 1447

1989 m. tauragiškiai šauliai ir Sąjūdžio tarybos aktyvistai atkasė sudaužyto paminklo dalis ir, vadovaujami tautodailininko Antano Bagdono, atstatė paminklą tokį, koks jis buvo pastatytas anksčiau. A. Bagdonas, padedamas Roberto Krapo, nulipdė paminklo bareljefus ir nuliejo biustą. Visos pirmojo paminklo nuolaužos bendru sutarimu buvo užkastos prie atstatyto paminklo. 1990 m. rugpjūčio 19 d. atkurtas paminklas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.