Tauragės žinios logotipas
Vida Kazakevičienė: „Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi“

Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos

Vida Kazakevičienė: „Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi“

Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.

– 1988 m. rugsėjo 28 d. Tauragėje susikūrė iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Kodėl susirinkimui buvo pasirinkta biblioteka? Kas į jus dėl to kreipėsi?

Atėjo Jonas Liorančas (Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinato meistras) su klaipėdiškiu Algirdu Grubliu (Klaipėdos A. Venclovos pedagoginės mokyklos dėstytojas) ir paprašė leisti bibliotekoje rinktis Sąjūdžio iniciatyvinei grupei. Žinojau, kad Lietuvoje prasidėjo esminių permainų laikotarpis ir iš karto pagalvojau, kad grupės įkūrimui negali būti geresnės vietos už biblioteką. Iš karto, be jokių dvejonių sutikau. Pagalvojau, kad bibliotekai ir man asmeniškai bus garbė dalyvauti tokiuose svarbiuose įvykiuose, todėl ir pati, pagal poreikį ir galimybes, įsijungiau į iniciatyvinės grupės veiklą.

– Tuometinėje spaudoje buvo akcentuojama, kad jūs, nepabijojusi sovietinės rajono valdžios atstovų neigiamo nusiteikimo, leidote rinktis savo vadovaujamoje įstaigoje. Ar išties esate drąsi moteris, ar tai lėmė kiti faktoriai? Kaip reagavo bibliotekos darbuotojai?

Tuo metu apie jokius pavojus nė nepagalvojau ir nesirengiau atsiklausti rajono valdžios leidimo. Tik labai apsidžiaugiau, kad pagaliau ir į Tauragę atsirito Sąjūdžio banga. Iš valdžios įstaigų spaudimo nejaučiau, bet bandymų diskutuoti, perkalbėti buvo. Teko atlaikyti saugumo darbuotojo vizitą ir pokalbį darbo kabinete. Bendradarbiai iš pradžių atidžiai stebėjo situaciją. Jokio spaudimo nedariau, kiekvienas galėjo pasirinkti, nebuvo jokių neigiamų emocijų, iš kolektyvo nejaučiau jokio priešiškumo dėl tos savo veiklos. Atvirkščiai – jei iškildavo reikalas, visada iš bendradarbių sulaukdavau supratimo ir pagalbos.

– Kiek metų vadovavote bibliotekos kolektyvui?

– Tauragės viešojoje bibliotekoje išdirbau 44 metus, iš jų direktorė buvau nuo 1979 iki 2009 m.

Ar kvietėte bibliotekos darbuotojus prisidėti prie sąjūdiečių, ar prisidėjo tik tie, kurie nepabijojo (pvz., Danutė Tauginaitė)?

Šiek tiek stebėjausi, kad ypatingo aktyvumo dalyvauti Sąjūdžio veikloje bendradarbiai neparodė. Aktyviau įsijungė tik vienas kitas. Be to, kai bibliotekoje ėmė rinktis žmonės, nustebau, kad atėjo mažai inteligentų. Tikėjausi, kad susidomės daugiau kultūros darbuotojų, pedagogų.

– Kokį vaidmenį jūs pati atlikote sąjūdiečių gretose?

Stengiausi užtikrinti, kad sklandžiai vyktų grupės pasitarimai, susitikimai. Į mano kabinetą buvo pristatoma visa sąjūdžio spauda: „Sąjūdžio žinios“, tauragiškių leidžiamos „Mūsų Žinios“, kita sąjūdžio spauda ir informacija. Gaudavome ir alternatyvų leidinį „Kranklys“. Rūpinausi leidinių komplektavimu, platinimu po visus atokiausius rajono kampelius, jų išsaugojimu. Nebuvo nei elektroninio pašto, nei socialinių tinklų, o tiek daug žmonių, nepabūgę sovietų represijų, vis dėlto rinkdavosi į Sąjūdžio renginius, labai domėjosi Sąjūdžio leidiniais. Tai buvo kaip gaivaus oro gurkšnis. Rinkome parašus prieš Ignalinos AE trečiojo bloko statybą, už naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją. Norintieji čia galėjo gauti bibliotekininkių atspausdintus lapus su „Tautiškos giesmės“ žodžiais. Pas mus rinkosi rajono Tremtinių bei Žaliųjų klubų nariai, vyko kandidatų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus susitikimai su tauragiškiais. Čia gaudavome, svarstydavome ir atsakinėdavome į tauragiškių laiškus Sąjūdžio tarybai. Vykdavo Aukščiausiosios tarybos deputatų susitikimai su tauragiškiais, diskusijos. Nuo 1988 m. lapkričio 15 d. buvau Tauragės tarybos narė. Į tarybą tada buvo išrinkta 15 iniciatyvinės grupės narių: A. Plėštys, J. Liorančas, J. Šimkus, E. Straukas, M. Gylys, J. Ragelskis, B. Jagminas, V. Martutaitienė, V. Norkevičiūtė, S. Lapė, J. Šeputis, S. Mičiulis, V. Pečiulis, P. Jokubauskas ir aš. Per visą laikotarpį tarybai vadovavo Jonas Liorančas, Jonas Šeputis, Raimundas Merkelis, Bronius Martinkus.

Kaip manote, kodėl visgi daugumą sudarė vyrai?

Sunkus klausimas. Niekada negalvojau apie tai. Galbūt moterys buvo atsargesnės. Vyrai ryžtingesni.

– Kiek laiko sąjūdiečiai rinkosi bibliotekoje?

Tiksliai neprisimenu, bet ilgai. Rinkosi net tada, kai aš jau buvau kiek atitolusi nuo aktyvios Sąjūdžio veiklos.

Kokias sąjūdiečių pastangomis atliktas veiklas, darbus galėtumėte išskirti (gatvių pavadinimai, paminklų atstatymai, vėliavos iškėlimas....)

Prisimenu tūkstantinę žmonių minią, kai Vasaros estradoje susirinkome paklausyti Sąjūdžio lyderių kalbų. Minias tauragiškių sutraukė pavadinimo grąžinimas Vasario 16-osios gatvei ir po to vykęs viešas mitingas ant kino teatro „Jūra“ laiptų, iškelta trispalvė tautinė vėliava, sugiedotas himnas.

Visuose po to vykusiuose stambesniuose renginiuose buvo keliama trispalvė, giedama Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“ bei Maironio „Lietuva brangi“. Ne vieną ašarą teko nubraukti, kai bažnyčios šventoriuje buvo šventinamas paminklas stalinizmo aukoms atminti. O po to vyko didžiulė eisena su vėliavomis į geležinkelio stotį, iš kurios prieš 48 metus pajudėjo ešelonai į tremtį. Tarp geležinkelio bėgių dėjome gėles, uždegėme žvakutes, giedojome giesmes.

Gerai atsimenu a. a. Edmundą Mažrimą ir a. a. Antaną Bagdoną, labai aktyviai dirbusius paminklų atstatymo klausimais. A. Bagdono dėka iš užmaršties prikelti paminklai V. Kudirkai, Šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Pūtviui-Putvinskiui, žydų genocido aukoms, Lietuvos savanoriams.

Gal prisimenate pirmojo susirinkimo (rugsėjo 28 d.) detales? Kokios buvo susirinkusių žmonių

nuotaikos, lūkesčiai?

Svarbiausias prisiminimas – emocijos. Susirinko daug visai nepažįstamų žmonių, su kuriais iš karto užsimezgė dvasinis ryšys, pajutau, lyg būčiau tarp brolių ir sesių. Ir tas vidinio artumo jausmas neišblėso per visą veiklos laikotarpį. Išliko iki šiol. Ir dabar džiaugiuosi kur nors pastebėjusi buvusių Sąjūdžio bendražygių nuotraukas ar kokią žinutę apie juos. Tame pačiame posėdyje Jonas Liorančas buvo išrinktas į LPS Seimo narius.

Ar prisimenate pirmąjį Sąjūdžio mitingą Tauragėje? Kur vyko? Kiek susirinko žmonių, kas buvo kalbėta? Kas organizavo?

Pirmasis masinis tauragiškių mitingas įvyko Tauragės Vasaros estradoje 1988 m. rudenį, kai buvo pasitinkami LPS pirmojo suvažiavimo delegatai nuo Tauragės. Buvo giedama „Tautinė giesmė“, plevėsavo trispalvės. Labiausiai įsiminė mitingas, kurio metu buvo iškelta vėliava virš Kultūros namų. Atskirų detalių neprisimenu. Viskas susiliejo į vieną nuostabų prisiminimą. Masiniai renginiai buvo derinami su vietos valdžia ir partijos komitetu. Renginių organizavimui reikėjo jų leidimo.

– Ar dalyvavote Tauragės vasaros estradoje vykusiame Roko marše? Kokį įspūdį Jums paliko?

Dalyvavau. Roko maršas man paliko didelį įspūdį. Atsirado nuojauta, kad jau dabar tai kažkas tikrai bus. Įspūdingai pasirodė Andrius Mamontovas. Ir šiandien neišdilo iš atminties grupės „Antis“ vokalisto Algirdo Kaušpėdo ištarta frazė „Funkcionieriai – portfelių pilotai“. Šią frazę iš dalies prisitaikiau ir sau, nes užėmiau tada oficialias pareigas, ir gerai prisimenu, kaip kažkas suvirpėjo sieloje, pajutau ir šiokią tokią nuoskaudą. Bandžiau įsivaizduoti, kaip jaučiasi rajono ir partiniai vadovai, stebėjau jų reakciją. Nes būtent jiems buvo skirtas tas tekstas. Mačiau tame koncerte ne vieną jų.

Ar dalyvavote Baltijos kelyje? Kurioje atkarpoje, su kuo? Kokie atsiminimai?

Dalyvavau kartu su tauragiškiais. Stovėjome kelių kilometrų kelio atkarpoje nuo Panevėžio link Pasvalio. Drauge su 20-mečiu vyresniuoju sūnumi vykau iš vieno Kauno rajono miestelio (kur tuo metu lankiau savo tėvelius) maršrutiniu autobusu su persėdimu Kaune. Labai bijojau pavėluoti, pro autobuso langą nuolat sekiau kilometražą. Nustatytoje vietoje autobusų stotelės nebuvo, tad vairuotojas paslaugiai išleido ties reikiamo kilometro ženklu. Kai išlipome, dar žmonių nebuvo, vien tušti laukai aplinkui. Net pradėjau nerimauti, ar nebūsiu ko nors supainiojusi. Bet po kurio laiko ėmė važiuoti tauragiškiai. Tada nusiraminau ir beliko pasiduoti visus apėmusiai euforijai. Papildomai smagiai jaučiausi dar ir dėl to, kad Panevėžys – mano gimtasis miestas. Todėl jaučiausi lyg atstovaučiau ir Tauragei, ir Panevėžiui. Dėkoju likimui, kad leido išgyventi tokius taurius dvasinius išgyvenimus. Sudalyvavome akcijoje, susikibome už rankų. Klausėmės informacijos iš nešiojamųjų radijo aparačiukų, džiaugėmės iš lėktuvų krintančiomis gėlėmis. Galvojau, kaip būtų smagu pamatyti latvius, prisijungusius prie mūsų grandinės. Kelionė atgal į Tauragę buvo nemažiau įspūdinga. Įsiprašėme pas tauragiškius (važiavo šeima, vyras su žmona, net nepaklausiau jų pavardės) į lengvąjį automobilį. Vos ne visos pakelės iki pat Tauragės buvo apšviestos žvakutėmis. Mašinų jūra, bet jokių nesklandumų, tik pakilus vienybės ir supratimo jausmas. Tada dar gerai nesupratome didžiulės Baltijos kelio reikšmės. Kaip čia neprisiminus JAV prezidento Džozefo Baideno žodžių „Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu“.

– Ką prisimenate apie rinkimus į SSRS liaudies deputatus?

Gerai prisimenu susirinkimą, skirtą pristatyti kandidatą į TSRS liaudies deputatus Tauragės teritorinėje rinkimų apygardoje Mečį Laurinkų. Susirinkimas vyko, berods, Keramikos gamyklos salėje. Labai įstrigo rinkimų naktis. Taip nutiko, kad buvau ir valdžios, ir sąjūdžio rinkiminių komisijų narė. Tai buvo įspūdinga. Mačiau, kaip keitėsi ir valdžios žmonių, ir sąjūdiečių nuotaikos aiškėjant rinkimų rezultatams. Vienoje gatvės pusėje – nusivylimas, o kitoje, sąjūdiečių, susirinkusių bibliotekoje, – euforija ir džiaugsmas. Tikrai buvo didelė šventė. M. Laurinkus buvo išrinktas Sąjūdžio deputatu nuo Tauragės 1989 m. kovo 26 d. Kalbant apie savivaldybių rinkimus (1990 m. kovo 24 d. ), Tauragės rajono deputatų tarybos daugumą sudarė Sąjūdžio remti kandidatai. Sąjūdžio rajono taryba aktyviai veikė kuriant rajono valdymo struktūras. Nuo atgimimo pradžios Tauragės rajone įvairių lygių rinkimuose vis laimėdavo Sąjūdžio bei dešiniosios krypties politinių partijų remiami atstovai.

Didžiuojuosi, kad teko vadovauti bibliotekai Atgimimo laikotarpiu, kai čia vyko tokie svarbūs visai Lietuvai įvykiai. Kai kurie tauragiškiai biblioteką įsiminė būtent kaip čia Atgimimo metais buvusią Sąjūdžio būstinę. Ant bibliotekos pastato fasado Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės įsteigimo 20-mečio jubiliejui iškilmingai atidengta paminklinė atminimo lenta. Ta proga šventės metu įvyko nepaprastai šiltas sąjūdiečių susitikimas, dalyvavo nemažas būrys tauragiškių.

Kaip ilgai buvote aktyvi sąjūdiečių gretose? Kas lėmė jūsų atsitraukimą?

Buvau tol, kol reikėjo mano indėlio. Nuo aktyvios sąjūdžio veiklos kiek atsitraukiau atėjus antrajai Sąjūdžio bangai. Ne viskas patiko. Atsirado agresyvių, rėksmingų veikėjų, kurie, pajutę, kad Sajūdis eina į valdžią, bandė spręsti savo materialinius, asmeninius reikalus. Pastebėjau, kad ne visi nuoširdžiai tiki tuo, ką daro, ir net įtariau slapta, kenkėjiška veikla. Kai kurie, net ir buvę priešakiniuose Sąjūdžio pozicijose, pradėjo keikti ir Sąjūdį, ir Lietuvą. To negalėjau ištverti. Be to, jau buvo aišku, kad kelio atgal nebus, Lietuva laisva ir tokiems, kaip aš, kurie nepretenduoja į jokius vadovaujančius postus, reikia grįžti ir sąžiningai dirbti savo darbą „dėl tos Lietuvos“.

Ar tikėjote, kad Lietuva taps laisva ir nepriklausoma nuo SSRS?

Visos pažiūros formavosi šeimoje. Mano tėvas buvo Lietuvos kariuomenės Tauragės dragūnų 3 pulko leitenantas. Po karo pasitraukė į Vakarus, likimas nežinomas. Du tėvo broliai – partizanai, sesuo – tremtinė. Mano mama – mokytoja, baigusi Tauragės mokytojų seminariją. Mūsų šeimai dėl okupacinio režimo teko pergyventi visokių nelaimių, kataklizmų, net tragedijų. Laisvos Lietuvos troškimas buvo didelis, bet ilgai netikėjau, kad kada nors būsime laisvi. Toks galingas ir amžinas atrodė okupacinis režimas. Bet pasirodo, kad milžinas buvo molinėmis kojomis.

Jei būtų galimybė atsukti laiką atgal 35 metus, ar norėtumėte ką nors pakeisti?

Plačiąja prasme nieko nenorėčiau keisti. Viskas buvo netikėta, svarbu, nuostabu, išjausta, iškentėta. Tačiau iš asmeninės patirties labiausiai gailiuosi, kad pati stropiai nefiksavau visų faktų, įvykių, išgyvenimų. Nevedžiau užrašų, nefiksavau nuotraukose. Tik viską dėjausi į širdį. Labai gailiuosi, kad tuo metu nerašiau dienoraščio. Pasitikėjau tais, kurie rašė protokolus, o viskas baigėsi tuo, kad iš rajono sąjūdžio veiklos dokumentų liko tik nuotrupos. Kiek teko girdėti, panaši padėtis buvo ir kituose rajonuose. Todėl kyla visokių minčių.

Dėkoju likimui, kad teko, nors ir kukliai, prisidėti prie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo ištakų. Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi. Labai gerbiu ir vertinu visus man tekusius Sąjūdžio atminimo ženklus.

Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius: bus pagerinta priešpensinio amžiaus darbuotojų padėtis

Siekiant priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje, praradusiems darbą nesirinkti išankstinės pensijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymo pataisas, kuriomis būtų tobulinama nedarbo draudimo išmokų sistema sukaupusiems reikiamą  stažą asmenims. Taip pat siekiama  didesnė

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas – Daivai Genienei

Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti sveikatos apsaugos darbuotojus už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikat

Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose pagerbta Tauragės ligoninės gydytoja Vitalija Cholomskienė

Gegužės 8 d., Kauno Nacionaliniame dramos teatre įvyko iškilminga Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonija. Renginys subūrė šalies medicinos bendruomenę pagerbti ilgamečius profesionalus, kurių atsidavimas ir darbštumas palieka neišdildomą pėdsaką Lietuvos sveikato

Atvejo vadybos modelis psichosocialinę negalią turintiems asmenims: metiniai rezultatai ir patirtys

Gegužės 7d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko Tauragės ir Marijampolės regionų atvejo vadybininkų renginys „Atvejo vadybos metodo organizavimo metinių rezultatų apžvalga. Pirmųjų metų patirtys“, sutelkęs gausų dalyvių būrį iš įvairių šalies savivaldybių. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimis, iššūkiais

Startuoja pavasarinė „Maisto banko“ akcija: pagalbos reikia 620 tūkst. žmonių

Jau 38-ąjį kartą visoje Lietuvoje rengiama „Maisto banko“ akcija parduotuvėse  prasideda šį penktadienį nuo 15 val. ir tęsis šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Šiemet ji vyks 438 prekybos vietose, 78 miestuose ir miesteliuose, o paramą rinks ne tik iniciatyvos organizatorius „Maisto bankas“, bet i

Prieš teismą stos nužudymu kaltinamas tauragiškis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki

Dėl nepalankių oro sąlygų yra galimybė pratęsti šildymo tiekimą

UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą

Knygą apie Putiną parašęs prancūzas Michel Eltchaninoff: Norėjau kuo greičiau perduoti žinią vakariečiams, kad Putinas nėra pokštas, ne tik įvaizdis

Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž

Pavasarinė alergija kamuoja trečdalį gyventojų, tačiau gydosi ne visi – kuo tai gresia?

Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"

Varžybos, kurių metu dalyviai leisis į įspūdingą, beveik 400 kilometrų maršrutą po Tauragės kraštą

Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED  Gegužės 10 dieną, še&sca

Pokalbis su dailininke Areta Didžioniene. Apie drąsą pradėti kurti

Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą.  https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.

Dovydas Pancerovas: didžiausia dovana, kai skaitytojas pagauna mano žaidimo taisykles

Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą  „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“