Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčios istorijos pėdsakais
Įkelta:
2023-09-14
Nuotrauka
sartininkai
Nuotraukos autorius:
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Sartininkų katalikų Šv. Jurgio bažnyčios architektūrinis ansamblis

 

 

,
Nuotrauka
sartininkai
Nuotraukos autorius:
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia

 

 

,
Nuotrauka
sartininkai
Nuotraukos autorius:
Ievos Bartminaitės/Kultūros vertybių registro nuotrauka
Aprašymas

Sartininkų kaimo kapinių koplytėlė, 2011

 

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas

Telšių vyskupijos puslapyje dalijamasi informacija, kad Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia stovi Sartininkų kaime, 14 km į šiaurę nuo Pagėgių, Sartės (Kamonos kairiojo intako) kairiajame krante. Bažnyčiai 1786 m. paskirtas valakas žemės, o 1787 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, priklausiusi Vainuto, vėliau – Žygaičių parapijos filijai. 1805 m. veikė parapinė mokykla. 1912 m. įkurta parapija. Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Joje yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra medinė varpinė, Kryžiaus kelio stotys (10 skulptūrinių grupių), čia palaidotas Sartininkų klebonas Alfonsas Škikūnas (1911–1981 m.).

Istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių knygoje „Pietų Karšuva“ plačiai pasakojama apie Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčią.

Pasak istorikų, ryškiausias Sartininkų akcentas – katalikų Šv. Jurgio bažnyčios architektūrinis ansamblis. Sąlygos jam iškilti atsirado 1796 m., kai karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, bažnyčios statybai skyrė valaką žemės. Netrukus, 1797 m., Žemaičių seniūnijos vėliavininko, Vainuto seniūno Jurgio Bilevičiaus ir parapijiečių pastangomis buvo suręsta medinė liaudiškos architektūros bažnyčia. 

Meno kūriniai

„Pietų Karšuvoje“ rašoma, kad bažnyčios išvaizda nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų iš esmės nepakito. Įdomu, kad, specialistų apskaičiavimais, jos pagrindinio fasado aukščio (iki karnizo) ir pločio santykis beveik atitinka aukso pjūvio proporciją (1:1,6–1,7). Istorikai mano, kad vietiniai meistrai, rentę šį sakralinį pastatą, ją sugebėjo išgauti, vadovaudamiesi intuicija. Kaip būdinga Žemaitijai, minėtas fasado aukštis yra mažesnis už plotį, tai suteikia statiniui monumentalumo. Bažnyčios vidaus dekoras – neobarokinio stiliaus. Joje yra trys šio stiliaus bruožų altoriai, sudarantys gana vientisą ansamblį. Į visus altorius įkomponuoti meniški paveikslai. Didžiajame matomas bažnyčios titulą atitinkantis „Šv. Jurgis“, tapytas XIX a. pradžioje. Jis pagal bažnytinį kalendorių keičiamas į Švč. Mergelės Marijos atvaizdą. Antrajame šio altoriaus tarpsnyje – XVIII a. pabaigos Jėzaus Nazariečio paveikslas. Dešiniojo altoriaus pirmajame tarpsnyje yra paveikslas „Šv. Apaštalas Baltramiejus“, antrajame – nežinomo vyskupo paveikslas. Kairiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje įkomponuotas paveikslas „Marijos apsilankymas pas Elžbietą“, antrajame – „Šv. Uršulė“. Šoninių altorių paveikslai datuojami su vietinėmis pamaldumo tradicijomis: parapijoje švenčiami Šv. Jurgio, Šv. Baltramiejaus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. 

Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka

„Interjerą papildo XIX a. tapytos liaudiško stiliaus Kryžiaus kelio stotys, vietinių meistrų darbo baldai ir kita“, – vardijama knygoje. 

Pasak istorikų, šventorių tradiciškai juosia akmenų mūro tvora, į kurią įkomponuotos koplytėlės su meniškomis, lipdytinėmis Kryžiaus kelio stotimis. XIX a. statytoje medinėje varpinėje kabo du varpai: 80 cm skersmens „Jurgis“ ir 72 cm – „Baltramiejus“. Jie nulieti 1928-aisiais, greičiausiai Vokietijoje. Pasak įrašo, „Jurgį“ fundavusi Marcijona Petrosaitė (Petrošaitė?). Parapijiečiai prisimena, kad II pasaulinio karo metais varpai buvo paslėpti – užkasti žemėje. Greta varpinės – 2016 m. pašventintas stogastulpis „Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui atminti“.

Greta – kunigų kapai

Šventoriuje, už bažnyčios altorinės dalies, senovinis geležinis kryžius žymi kunigo, knygnešio Krizostomo Juškevičiaus (1798–1875) kapą. Kunigaudamas Sartininkuose K. Juškevičius įsitraukė į vyskupo  M. Valančiaus suburtos knygnešių organizacijos veiklą. 

„Jis saugodavo ir, matyt, platindavo slapčia per sieną pervežtas lietuviškas knygas. Matyt, buvo labai atsargus ir apdairus, nes, organizaciją susekus, K. Juškevičius baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas. Jo kapas 2009-aisiais sutvarkytas kunigo Jono Bučinsko iniciatyva“, – rašoma knygoje „Pietų Karšuva“.

Vertinamas dailėtyrininkų

Šventoriuje į bene 4,7 m aukštį kyla šviesaus akmens kryžius. Kaip sako sunkiai beįskaitomas įrašas, jis pastatytas 1886 m. mirusio parapijiečio Pranciškaus Prišmanto atminimui. Pastarasis palaidotas gretimose kapinėse. Pasak istorikų Almonaičių, kryžius ir dabar subtiliai sudvasina bei puošia bažnyčios aplinką. Jis gana laibas, tradicinių formų, todėl iškart sunku net patikėti, jog jis – ne iš medžio, bet akmeninis. Lengvumo įspūdį sustiprina pakraščius apeinanti reljefinė juostelė, kamieną puošiančios iškilios žvaigždutės, širdys, kiti simboliniai ženklai. Kryžių padirbo garsus akmentašys Bonifacas Norvaiša (1841–1913). Žinoma 15 jo kūrinių Šilutės, Šilalės, Tauragės rajonų paribių kaimuose. B. Norvaiša, gimęs Sedos parapijoje, buvo bežemis. Šiame krašte apsistojo bijodamas persekiojimo už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Dailėtyrininkų jis labiausiai vertinamas todėl, kad medinių liaudies memorialinių paminklų tradiciją interpretavo, naudodamas akmenį, visų nuostabai – dažnai monolitinį. Palaidotas jis Šilalės kapinėse. Kaip užrašyta ant paties B. Norvaišos padirbto kryžiaus čia, Sartininkuose, „Skajtitojau Praszom Atsiduset Uz Jo Duszy“.

Tiesiai iš šventoriaus – įėjimas į Sartininkų parapijos kapines. Čia dėmesį iškart traukia XIX a. pabaigoje statyta koplytėlė, primenanti senąsias kapinių tvarkymo tradicijas, tačiau autentišką išvaizdą iš dalies jau praradusi. Kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje stovi dar vienas, tik žemesnis B. Norvaišos darbo akmeninis kryžius su užrašu: „Amzina atilsy Francisku Friszmancuj 1886“. Taigi čia palaidotas tas pats parapijietis, kuris ypatingu kryžiumi pagerbtas ir šventoriuje. Kapinėse išlikę ir daugiau meniniu požiūriu vertingų kryžių bei paminklų, senų lietų plakečių su užrašais vietos tarme.

Nuotrauka
sartininkai
Ievos Bartminaitės/Kultūros vertybių registro nuotrauka

Įtraukta į vertybių registrą

Sartininkų kaimo kapinių koplytėlė į Kultūros vertybių registrą įtraukta 1993 metais kovo 5-ąją. Koplytėlė yra stačiakampio plano, medinės su betono cokoliu, stogas keturšlaitis, dengtas skarda bei puoštas ornamentuotu kryžiumi. Kaip rašoma koplytėlės aprašyme, Marijos skulptūra dingo 2001 m.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.