Antano Kiniulio nuotrauka
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius.
Žuvusiųjų minėjimas Gaurėje
Tremties ir rezistencijos muziejus ir Lietuvos šaulių sąjungos 702-oji Tauragės kuopa praėjusį penktadienį organizavo žuvusių partizanų pagerbimą. Minėjimas rugsėjo 15-ąją prasidėjo šv. Mišiomis Gaurės Šv. archangelo Mykolo bažnyčioje.
Renginyje dalyvavo Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių kuopos vadas Sigitas Ozgirdas, Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius, Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Jonas Varkala, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Vaškevičius, karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubas „Partizanas“ (vadovas Ramūnas Skvireckas) bei buvęs gauriškis, garbaus amžiaus sulaukęs Valerijonas Urbutis, kuris matė išniekintus partizanų kūnus Gaurėje.

Antano Kiniulio nuotrauka
Žuvę Lietuvos partizanai buvo prisiminti minėjimo Gaurės miestelyje metu. Gaurės klebonas Kazys Lesčiauskas pašventino Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių kuopos pastatytą kryžių, skirtą žuvusiems už Lietuvos laisvę.
– Tai buvo didvyriška, pagarbos verta kova, nes jėgos nebuvo lygios – tris valandas atkakliai besipriešinusiems partizanams teko kautis su šimtu puolusiųjų. Galima sakyti, vienas prieš dešimt, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis.
Žuvusių laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, kaip pasakojo R. Matemaitis, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį, kuris statant Gaurės kultūros namus buvo užverstas ir jo vieta buvo užstatyta kultūros namų pastatu.
Po Mišių minėjimo dalyviai vyko prie partizanų žūties vietoje Purviškių miške pastatyto paminklo. Kęstučio pėstininkų bataliono kariai žuvusiuosius pagerbė šūvių salvėmis.
Renginyje giedojo ne tik operos solistas Liudas Mikalauskas, kuriam akompanavo kolega operos solistas Egidijus Bavikinas, bet ir Gaurės folklorinis ansamblis, vadovaujamas Vladislavo Žičkaus.

Antano Kiniulio nuotrauka
Pasak Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjo R. Matemaičio, keturių žuvusiųjų Gaurės miškuose pavardės iškaltos memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus – Simo Gavėnios, Simo Macaičio, Mečislovo Dargužo ir Vlado Pečkausko. Jų atminimui Tremties ir rezistencijos muziejaus darbuotojai uždegė žvakutes.
Paminklas pakeistas
Dar praėjusių metų gruodį Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio Globių girininkijos teritorijoje Purviškių miške rasti suniokoti du atminimo ženklai, skirti žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui. Vienas šių ženklų pastatytas 2007 m. ir skirtas 1948 m. rugsėjo 15 d. šiame miške kautynėse žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo viršininko Juozo Stanevičiaus-Gedimino (gimusio 1916 m.), rinktinės štabo pareigūnų Mečislovo Dargužo-Aro (1926 m.), Simo Gavėnios-Drąsučio (1910 m.), Broniaus Kačiušio-Jūros (gimusio 1918 m., 1945–1946 metais – Tauragės gimnazijos direktorius), Simo Macaičio-Sakalo (1922 m.), Vlado Narušonio-Šilo Naro (1926 m.), Alekso Valančiaus-Žydrūno (1926 m.) ir Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanų Juozo Dailidaičio-Valiaus (1917 m.), Boleslovo Jurkausko-Santvaro (1922 m.), Dominyko Mišeikio-Arūno (1923 m.), Vlado Pečkausko-Saturno (1927 m.), Juozo Remeikio-Pilėno (1908 m.), Prano Strainio-Pranciškaus (1920 m.) atminimui.
Kaip teigė R. Matemaitis, šis paminklas, bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, prieš minėjimą buvo pakeistas.
Atvyko patikrinti būrio
Istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių knygoje „Pietų Karšuva“ rašoma, kad 1948 m. rugsėjo 15 d. Purviškių miške vyko svarbus susitikimas: Aukuro rinktinės štabo nariai buvo atvykę patikrinti Jono Stoškaus-Eimučio būrio. Netikėtai partizanus užklupo Tauragėje dislokuoto MGB pulko kareiviai ir Tauragės stribai. Septynių partizanų kūnai niekinti ir užkasti Gaurėje, kiti, manoma, išvežti į Tauragę.

Antano Kiniulio nuotrauka
Šiandien, gruodžio 12 d., apie 6.30 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užtikrindami eismo saugumą, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Tauragės rajono, Paverkalnio kaime, patikrinimui sustabdė automobilį ,,TOYOTA PROACE CITY VERSO’’, kurį vairavo 43-iejų Vilniaus miesto gyventojas.
Vos daugiau nei prieš mėnesį Tauragėje duris atvėręs sporto klubas „Vita Studio“ jau tapo populiaria miesto moterų susibūrimo vieta. Verslininkė Vita Butkė neslepia, kad seniai puoselėtą idėją suburti sportuojančių ir sveikai gyvenančių moterų bendruomenę, įkuriant modernių treniruoklių salę, jai padėjo Tauragės kredito uni
matomus pokyčius kiekvienoje gyvenvietėje. Nuo geresnio vandens ir švaresnio oro iki saugesnių kelių, patogesnių mokyklų, modernių socialinių paslaugų ir atgimstančių viešųjų erdvių. Tauragės regionas nuosekliai ir kryptingai juda į priekį, kurdamas patogesnę, sveikesnę ir modernesnę aplinką savo gyventojams. Šilalės meras Tada
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės minimali
Gruodžio 10 d. Tauragės krašto bendruomenė rinkosi į Viešąją biblioteką, kur vyko susitikimas su evangelikų liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu. Renginio metu pristatyta tema „Liuteronai mūsų krašte“, supažindinusi dalyvius su liuteronybės istorija, Reformacijos ištakomis ir Tauragės krašto religiniu pa
Vaiko balso išklausymas dažnai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau kasdienybėje suaugusieji ne visada randa laiko ar būdų iš tiesų įsiklausyti. Tai parodė vaiko teisių gynėjų diskusija „Vaiko nuomonė. Kaip girdėti ir atsižvelgti?", kurios dalyviai kalbėjo apie ribų nustatymą, emocinius poreikius ir davė patarimų tėvams, k
Supakuoti dovanas galima ne tik gražiai, bet ir tvariai. Šių metų kalėdinių dovanų pakavimo tendencijos krypsta į paprastumą ir natūralias detales, todėl kokybiškam įpakavimui nebūtinai reikia daug įvairiausių priemonių. Tam puikiai tinka ne tik dovanų popierius, bet ir įvairiausi audiniai. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai
„Visada truputį krūpteliu, kai tenka prisistatyti, nes „dainininkė“ – toks siauras pavadinimas, dažnai jis asocijuojasi su kažkuo nelabai rimtu. Pagrindinė mano veikla – vokalo mokymas, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Dirbu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, užsiimu privačia veikla, konsultuoju kitus atlikė
Gintaras – tarsi sustingęs Baltijos jūros šnabždesys, lietuviško paveldo dalis, sauganti mūsų istoriją, tradicijas ir jausmus. Lietuviams, gyvenantiems toli nuo gimtinės, gintaro papuošalai tampa nepakeičiamu ryšiu su tėvyne – mažu, bet galingu prisiminimu apie šaknis, šeimą ir namus. Šis
Tauragės meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi, jog didžiausią pokytį sukuria ES investicijos į švietimo infrastruktūros atnaujinimą. Daugelis šių ir kitų rajono pokyčių nebūtų įmanomi be Europos Sąjungos investicijų. Kalbamės apie svarbiausius projektus šiuo metu įgyvendinamus Tauragės rajone pagal regiono plėtros planą. Kaip
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje susitikimas su vyskupu gruodžio 10 d. (trečiadienį), nuo 17 val. Išvakarėse, kviesdamas į susitikimą „Liuteronai mūsų krašte“, vyskupas - trumpai apie Tauragę, kuri buvo (yra) vienas svarbiausių liuteronybės centrų Lietuvoje. Tauragėje – įvairių
Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko" akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams. Šiais metais „Maisto banko"