Tauragės žinios logotipas
Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka

Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys

Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.

Kaip rašo T. Mozerytė, Kazimieras Šleivys gimė 1872 m. gruodžio 2 d. Kundriškių vienkiemyje, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje, valstiečių šeimoje. Jis buvo pirmagimis. Čia prabėgo mažojo Kazimiero vaikystė, vėliau, studijuojant, – atostogų dienos. Studijoms pasibaigus beveik visas jo gyvenimas praėjo Žemaitijoje.

Besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje K. Šleivys buvo aktyvus slaptos lietuvių klierikų Šv. Kazimiero draugijos narys. Nuo 1894 m. tarnavo vikaru Šiauliuose, kunigu įšventintas 1895 m. Nuo 1899 m. atkeliamas į Ukmergę. Ten dirbdamas K. Šleivys buvo apkaltintas lietuviškos spaudos platinimu ir moksleivių lietuvybės kurstymu ir caro 1902 m. sausio 9 d. paliepimu dvejiems metams ištremtas į Charkovą.
Iš tremties kunigas K. Šleivys sugrįžo 1904 m. 1905 m. jis paskirtas Pašaltuonio filialistu. Tuo metu Pašaltuonis buvo Gaurės bažnyčios filija su medine, prieš 15 m. statyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. Ją lankė Batakių, Eržvilko ir Gaurės parapijoms priklausiusių kai kurių kaimų tikintieji. Kaip rašo T. Mozerytė, Pašaltuonyje 33-ejų kunigo laukė daug dar nepradėtų darbų, nes iš tiesų jis gavo „pačią žemąją laipsniu, pačią skurdžiąją materiališkai vietelę“.

O darbo jis nebijojo. Pastatydino parapijos namus su sale. Joje vyko vaidinimai, buvo rodomi „gyvi paveikslėliai“ iš Kristaus gyvenimo, žiemos metu sekmadieniais po pamaldų žmonės čia užeidavo sušilti. Šiame name jis įsteigė parapijos mokyklą, kurią pats savo lėšomis išlaikė: mokėjo mokytojui atlyginimą, davė jam maistą ir pastogę. Netoli parapijos namų buvo iškasta didelė kūdra, kurios pakraščiuose vasarą nendrės, ajerai ir kitokia augmenija žaliavo, o žiemą vaikai čiuožinėjo ant ledo.

Tik pradėjęs darbuotis Pašaltuonyje K. Šleivys surado apylinkėje muzikai gabų vaikiną Izidorių Saboną, kurį skatino mokytis groti vargonais, o pats jį mokė skaityti lotyniškai bažnytiniam giedojimui reikalingus tekstus. Suorganizavo bažnyčios chorą, pasamdė tikrą muzikos žinovą ir specialistą chorvedį Dirginčių, kuris apie pusantro mėnesio diena iš dienos po 6 valandas choristus mokė giedoti rožančių.

LIMIS (inventorinis numeris TKM I. 207, Tauragės krašto muziejus „Santaka“) nuotrauka

Jis pastatydino Žemaitijos kraštui nebūdingą pastatėlį – pirtį.

Bažnyčiai priklausė apie 20 ha žemės, tad ūkio reikalai irgi gulė ant kunigo pečių. Darbymečiu jis kartais vos spėdavo iki dvyliktos valandos atlikti savo tiesiogines pareigas bažnyčioje.

1905 m. spalį buvo įsteigta Šv. Kazimiero draugija kaip pasitikėjimo bendrovė knygoms leisti. K. Šleivys buvo šios draugijos narys ir, kaip rado T. Mozerytė, nei ankstesni žandarų persekiojimai, nei tremtis, nei ūkiniai reikalai nenuslopino jo širdyje jaunystės idealo – didžiausiu jo rūpesčiu išliko geros lietuviškos knygos ir laikraščiai. Jo veikla šioje srityje – konkreti ir akivaizdi. Jau 1905 m. „Lietuvių Laikraštyje“ pasirodė jo straipsneliai skirti vaikams, o 1906 m. išėjo jo iš lenkų kalbos išversta knygelė „Atsargiai su ugnimi! T.y. su knygomis“. Tais pačiais metais buvo išspausdintos jo parengtos knygelės „Katalogas knygų katalikiškoms skaitykloms su naudingais patarimais“ ir „Katalogas knygų bažnytinėms ir parapijinėms skaitykloms“, o savaitraštyje „Nedėldienio Skaitymas“ – „Kataliogas knygų, pavedamųjų sodiškiems knygynams“.

K. Šleivys Pašaltuonyje steigė ir rėmė Šv. Kazimiero, „Artojo“ ir kitas draugijas, labai mokėjo prie savęs patraukti vaikus ir jaunimą, jais rūpintis. „Galima neperdedant pasakyti, kad jis buvo tikra Dievo dovana pašaltuoniškiams. Su savo „geru išsimokslinimu“ (tai labai senų pašaltuoniškių vertinimas), kupinas vis naujų ir naudingų sumanymų, trylika metų jis kaip saulė švietė pilkoje pietų Žemaitijos kasdienybėje“, – rašė T. Mozerytė.

1918 m. kunigas K. Šleivys buvo paskirtas Gaurės parapijos klebonu, 1927 m. tapo garbės kanauninku.

K. Šleivys, atkeltas į Gaurę, prisidėjo prie savivaldybės organizavimo, dirbo didelį švietėjišką darbą: įsteigė mokyklą, biblioteką-skaityklą, leido parapijos laikraščius, knygas, platino periodiką.

Gaurės parapijos mokyklose tikybos pamokas dėstė pats klebonas, mokyklas lankydamas savo arkliais.

Kunigas pasirūpino, kad Gaurėje būtų ir prieglauda, kurioje beveik nemokamai gyveno neturtingos moterėlės. Parapija turėjo ir klebono sumanytų įspūdingų religinių papročių. Vienas jų – procesija į puošniai apšviestas kapines, kuriose vykdavo pamaldos, buvo sakomi pamokslai. Kai tik parapijoje būdavo didesnių išlaidų, klebonas, apie jas paaiškinęs bažnyčioje, siųsdavo per maršalką raštą – anketą, į kurią atsakydavo parapijos žmonės. Taip bažnyčios atnaujinimui ir dekoravimui buvo surinkta 15 tūkst. litų, buvo įrengtas Betliejus, pastatyti estetiški suolai, labai originalus kioskas spaudai, rožančiams, maldaknygėms ir kt. daiktas platinti.

Daugelio parapijos reikalų sprendimui klebonas naudojo anketas, kurios žmonėms labai patikdavo.

Kunigas kanauninkas K. Šleivys Gaurėje turėjo spaustuvę ir iš jos po parapiją paskleisdavo daug spaudinių. Buvo leidžiamas Gaurės parapijos laikraštėlis, įvairios knygos, iliustruoti albumai. Greta bažnyčios šventoriaus buvo pastatytas nedidelis medinis bokšteliais dekoruotas kioskas spaudai ir Gaurėje spausdintiems leidiniams pardavinėti. Dauguma parengtų spaudinių parapijiečiams buvo siunčiami paštu. Už du centus paštas įteikdavo siunčiamą brošiūrą. Klebonas turėjo trejopos rūšies adresų: vaikų, mokančių skaityti, – 75, geriau skaitančio jaunimo – 100, skaitančių šeimų – 150 adresų. Padaugėjus skaitančiųjų didėjo ir tiražas, tad buvo įsigytas šapirografas, kuriuo buvo galima padauginti spaudinius reikiamu tiražu. Be daugybės kitų leidinių, išleido visus vyskupų ganytojiškus laiškus, anketas įvairiais parapijos reikalais, spausdino vaikams katechizmo pamokas, reklamą, pakvietimus ir t.t. Jam padėdavo vargonininkas ir zakristijonas. Paskui klebonas pasikvietė į darbą žinomą tautodailininką Praną Šaulį (1907–2001). Menininkas kopijavo šventųjų gyvenimo scenas, kitas biblines scenas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, popiežių, kitų bažnyčiai nusipelniusių veikėjų portretus. Gaurės spaustuvėje pradėjus darbuotis P.Šauliui leidžiami iliustruoti albumai: „Iš Lietuvos, Prūsijos ir krikščionybės istorijos“, „Iš šventųjų gyvenimo“ ir kiti. Albumai turėjo didelį pasisekimą, juos labai mėgo pavartyti jaunimas klebonijos bibliotekoje-skaitykloje.

1932 m. gegužės 7–8 d. Gaurės bažnyčią vizitavo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis (1866–1943), jo įrašas vizitacijos knygoje: „Visas naująsias pastoracijos priemones klebonas sumaniai pavartoja. Antai katalikiškų laikraščių į parapiją pareina 500 egz., kai šeimų joje – 450. Vadinasi, kiekviena šeima skaito katalikišką laikraštį, kai kurios ir po du. Garbė klebonui, kad jis taip moka konkuruoti su kenksmingomis parapijoje įtakomis“.

„Spauda yra moderniškoji priemonė Evangelijai skelbti“, – sakydavo kunigas kanauninkas K.Šleivys. Kanauninkas mirė 1943 m. balandžio 17 d. Amžinojo poilsio klebonas atgulė ten pat, Gaurėje, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Komunikacijos evoliucija ir telefonai: nuo laidinių iki išmaniųjų

Komunikacijos priemonės visada buvo žmonių bendravimo pagrindas, formavęs civilizacijas ir jų kultūras tūkstančius metų. Tačiau dar niekas taip stipriai nepaveikė bendravimo, kaip telefonai. Jų atsiradimas 19-ame amžiuje ir vystymasis iki šiuolaikinių išmaniųjų telefonų iš esmės pakeitė mūsų gyvenimus. Telefono išradima

Vestuvių planavimo patarimai, kurie padės išvengti rūpesčių

Vestuvių planavimas – vienas įsimintiniausių, bet ir intensyviausių gyvenimo momentų. Nuolat kylantys klausimai apie biudžetą, vietą, svečių sąrašą ar dekoracijas gali tapti iššūkiu. Tačiau tinkamai pasiruošus galima sumažinti rūpesčių kiekį ir džiaugtis planavimo procesu. Štai keletas naudingų patarimų, pad

Kodėl svarbu išmanyti istoriją?

Nors istorija yra tik viena iš daugelio sričių, yra labai daug priežasčių, kodėl ją reikėtų puikiai išmanyti. Apie šias priežastis ir pakalbėsime jau netrukus.  Ne paslaptis, kad visi norie būtų išsilavinę. Tačiau, jei nežinosime pagrindinių istorinių faktų, vargu, ar galėsime save tokiais vadinti? Taigi, jei nor

Veterinarijos gydytoja Ligita Baracevičiūtė pataria I Apie augintinių parengimą žiemai

Ligita Baracevičiūtė, ,,Vet anima" veterinarijos klinikos Tauragėje gydytoja apie augintinių parengimą rudeniui ir žiemai. - Priežiūra lauke būnančių gyvūnų (kiemo šuniukai, katės, etc.) - Kaip tinkamai išvesti pasivaikščioti - pėdutės, apranga, kiti aksesuarai. - Vitaminai, papildai žiemos sezonui. Kailio priežiūra. Pėdučių

Pirmą kartą vienoje scenoje – Ovidijus Vyšniauskas su sūnumi Adomu Vyšniausku

Gruodžio 14 d. Palangos koncertų salėje vyks ypatingas gyvo garso koncertas, kuriame pirmą kartą pasirodys legendinis Lietuvos atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas kartu su sūnumi Adomu Vyšniausku.   Nors Adomas Vyšniauskas jau kelis metus yra žinomas muzikos pasaulyje, o jo dainos „Aš judu“, „Prisimin

Apie susirgimus gripu, COVID‘u ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Vaida Mitkuvienė apie susirgimus gripu, COVID‘u ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Kokia situacija Tauragės mieste ir krašte? Kokia situacija Tauragės mieste ir krašte? Rekomendacijos, kaip i&scaro

Apie kalėdinių renginių programą I Gintarė Rakauskienė ir Šarūnė Stasytienė

Artėja Kalėdos I Gintarė Rakauskienė ir Šarūnė Stasytienė apie renginių programąLaidoje „Dienos svečias“ – viešnios – Gintarė Rakauskienė, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė ir Šarūnė Stasytienė, Kultūros skyriaus vedėja. Apie Kalėdinių renginių ciklą Tauragėje, apie eglės įžiebimo v

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos dalyvavo didžiausiose tarptautinėse karinėse jūrų pratybose Suomijoje

Lapkričio 18-29 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) kariai dalyvavo tarptautinėse pratybose „Stingdantys vėjai 2024“ (angl. „Freezing winds“), kurios vyko Suomijos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, salų archipelage.    Lietuvos KJP tarptautinėse pratybose atstovavo

Tauragės lopšeliui-darželiui „Pušelė“ – apdovanojimas už vaikų maitinimą ekologiškais produktais

Lapkričio 21 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusioje kokybiško maisto konferencijoje „Auginame čia, Lietuvoje!” apdovanoti konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2024“ nugalėtojai, žiniomis apie vaikų mitybą ir kokybiško maisto svarbą dalijosi šios srities žinovai. Viceministrė įteikė padėkas savivaldybėms

„X faktoriaus“ finalistėms reikia palaikymo

Sekmadienį pirmajame muzikinio televizijos projekto „X faktorius“ finale tarp dvylikos geriausių dalyvių pasirodys ir dvi tauragiškės – naujomis dainomis pradžiugins Atėnė Ravinkaitė ir Viltė  Kirstukaitė. Abiem nuo mažens dainuojančioms tauragiškėms būtinas kraštiečių palaikymas, nes tik žiūrovų balsai l

Skelbiamas konkursas notaro pareigoms užimti Šilalės rajono savivaldybėje 

Teisingumo ministerija skelbia viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šilalės rajono savivaldybėje (1 vieta).   Norintieji dalyvauti konkurse privalo atitikti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnyje numatytus reikalavimus. Prašymą leisti dalyvauti konkurse ir reikiamus dokumentus Teisingumo ministerijai ga

Inovatyvus kojų opų gydymas naudojant biologiškai skaidžius tvarsčius

Sunkiai gyjančios kojų opos yra sudėtinga problema, daranti įtaką pacientų fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Kojų opos smarkiai pablogina paciento gyvenimo kokybę: sukelia stresą, skausmą, gali būti juntamas blogas žaizdos kvapas, didėja infekcijų rizika, tampa sunku palaikyti kasdienę higieną, prisitaikyti drabužius ir avalynę, mažėja