Sartininkų parapijos istorija: ištakos veda į jau išnykusį Margiškių kaimą
Įkelta:
2023-06-01
Nuotrauka
sartininku baznycia
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia 

 

,
Nuotrauka
sartininku baznycia
Nuotraukos autorius:
mle.lt/Iš Dariaus Petkūno rinkinio
Aprašymas

Artūras Timpa (1913–1986)

 

 

 

,
Nuotrauka
sartininku baznycia
Nuotraukos autorius:
wikipedia.org nuotrauka 
Aprašymas

Sartininkų bažnyčios interjeras 

 

 

,
Nuotrauka
sartininku baznycia
Nuotraukos autorius:
Nuotrauka iš Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Pietų Karšuva“
Aprašymas

Margiškių evangelikų liuteronų bažnyčios kantorius Armonas Mančas (1855–1936). Apie 1930 m.

 

 

 

 

Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  

Margiškių bažnyčia neišliko 

Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai, kaip skelbiama liuteronai.lt, buvo pastatyti Margiškių kaime, apie 3 km nuo Sartininkų. Tiksli statybos data nėra žinoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad XX a. pradžioje šis pastatas jau buvo nebetinkamas naudoti, galima teigti, kad pamaldos jame vyko jau XIX a. viduryje ar net pradžioje. Iki 1824 m. Margiškiuose įsteigta evangelikų liuteronų bendruomenės išlaikoma pradinė mokykla. Joje mokydavosi apie 40–50 vaikų. 1869 m. carinė valdžia visas religinių bendruomenių mokyklas, tarp jų ir Margiškių, uždarė. Parapiją tuomet aptarnavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės. XX a. pradžioje Martiškių bažnyčia sudegė. 

Kaip knygoje „Pietų Karšuva“ rašo istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai, Margiškiai – beveik sunykęs kaimas į šiaurės rytus nuo Sartininkų ir į pietvakarius nuo Pryšmantų. Dabartiniu vardu Margiškiai minimi, rodos, nuo 1667-ųjų. Pasak Almonaičių, istorikas Kazys Misius išsiaiškino, kad iki tų metų ten buvo suformuota maža, bet atskira didžiojo kunigaikščio valda, kurioje ilgainiui išaugo dvarelis. Jis gyvavo iki XX a. pradžios, kol dvarą nupirko ir pasidalijo penki broliai Nasvyčiai. 1902-aisiais Margiškiuose buvo 117 gyventojų, o 1923 m. surašyti 196 sodiečiai, 32 ūkiai. 1959 m. kaime gyveno 78 žmonės. Apie 1970 m. įsibėgėjus melioracijai dauguma Margiškių kaimo sodybų iškeltos. Paskutinieji gyventojai išsikėlė apie 1995 m. Oficialiais duomenimis, 2017 m. kaime buvo registruotos 2 sodybos, 3 gyventojai. Faktiškai testovėjo keli negyvenami namai. 

Liko tik kaimavietė 

Buvę gyventojai savo gimtinės nepamiršo. Kaip rašo Almonaičiai, apie 2015 m. išvalius apleistą teritoriją Margiškių kaimavietė tapo kraštiečių susitikimų erdve ir tiesiog patrauklia lankyti vieta. Čia kviečia užkopti viena iš aukštesnių apylinkės kalvų, nuo kurios atsiveria erdvus apylinkių peizažas: žvilgsnis pasiekia ir net kitapus Nemuno esančių Mažosios Lietuvos miestų kaminus. Į šiaurryčius dulsvuoja senosios Margiškių kapinės. Prie kaimavietėn atvedančio keliuko stovi paminklinis akmuo iki 1971-ųjų veikusiai kaimo pradinei mokyklia, kurią lankė vaikai iš Margiškių bei gretimų Laužininkų ir Urvinių. Šių kaimų sodybų schema netoliese įrengtame stende praneša, kad čia gyventa Paliokų, Šepučių, Merkelių, Gečų, Juškų, Mančų, Fetingių, Balserių – katalikų ir evangelikų liuteronų. 

Pašventinta 1934-aisiais 

Pasak V. ir J. Almonaičiai, manytina, kad Sartininkų evangelikų liuteronų bendruomenė susidarė daugiausia iš atsikrausčiusių lietuvininkų. „Štai 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje nurodoma, kad vienas pirmųjų Sartininkų gyventojų Mikelis Taliataitis buvo ką tik atsikraustęs iš Prūsijos kunigaikštystės. Sartininkų apylinkių evangelikų liuteronų kilmę nusako ir asmenvardžiai. Pavyzdžiui, žmonės pavarde Aušra gyveno tiek šiapus sienos, tiek kitapus „rubežiaus“, – rašo istorikai.  

Nuotrauka
sartininku baznycia
mle.lt/Iš Dariaus Petkūno rinkinio

Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Kaip teigiama liuteronai.lt, įsigijusi žemės sklypą parapija iš karto ėmėsi darbo. Iš valstiečio Meretskio, gyvenusio Gorainių kaime (Vainuto valsčius), buvo nupirkta paruošta miško medžiaga, už kurią parapija sumokėjo tuo metu nemažą 3000 litų sumą. Dailidė Jonas Simkaitis iš Skiržemių kaimo surentė sienas ir stogą. Namo vidų įrengė meistras Frydas Simkaitis iš Žemaičių Naumiesčio. Išorės apdailą atliko Emilis Dienas iš Urvinių kaimo. Parapija už šiuos darbus sumokėjo 4000 litų, tad iš viso bažnyčios statyba kainavo 7000 litų. Statybos išlaidas padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių maldos namų.

Nuotrauka
sartininku baznycia
wikipedia.org nuotrauka 

Naujoji Sartininkų bažnyčia pašventinta 1934 m. Bažnyčios statinys tinkuoto mūro, stačiakampio plano, savo forma panašus į gyvenamąjį namą. Bokštelis įrengtas pietrytiniame gale. Maldų patalpa užima apie pusę statinio. Erdvus šventorius aptvertas metaline tvora.

Parapiją ir toliau aptarnavo Tauragės kunigai. Bažnyčios pastatas sėkmingai išlaikė II Pasaulinio karo audras, tačiau jų metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie jos prisijungė bažnyčios netekusi Natkiškių parapija. Pastarosios bokštą traukdamiesi susprogdino vokiečių kareiviai. 1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. 

Nuotrauka
sartininku baznycia
Nuotrauka iš Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Pietų Karšuva“

Pasak V. ir J. Almonaičių, 2001 m. surašymo duomenimis, Sartininkų ir Žygaičių apylinkėse gyveno apie pustrečio šimto evangelikų liuteronų.  

Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995) ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 metais jos kunigas buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis.  Šiuo metu Sartininkuose kunigauja Mindaugas Dikšaitis.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.