Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Ištremta apie 40 tūkst. lietuvių
Operacija „Vesna“ Lietuvoje buvo vykdoma nuo 1948 m. gegužės 22 d. nakties iki gegužės 23 d. vakaro. Per ilgus metus gyventojų sukauptas turtas buvo konfiskuojamas ir labai dažnai grobstomas partinių aktyvistų, kariškių, stribų. Nors kiekvienai šeimai oficialiai buvo leidžiama pasiimti tam tikrą kiekį maisto, drabužių bei namų apyvokos daiktų, šio leidimo nesilaikyta, kadangi neduota laiko susiruošti, o sunkvežimių priekabose trūko vietos. Ką galėjo žmonės pasiimti su savimi per tokį trumpą laiką? Juk tremiant buvo stengiamasi prikelti paryčiais, kad visa šeima būtų vietoje, niekas nebūtų pabėgęs. Ką pasiimsi tokiomis sąlygomis? Tai, kas buvo po ranka. Kai kurie įsidėjo šiltesnių drabužių ir nesuklydo, kiti – maisto. Reikėjo staigiai viską organizuoti. Juk niekas nesiruošė tokiai kelionei: čiupo, kas buvo namuose, ką sugebėjo pagriebti. Kai kurie miestų gyventojai buvo sučiupti gatvėse ir suvaryti į vagonus be jokio maisto ir šiltesnių drabužių.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Šio trėmimo metu iš Lietuvos į tolimus atšiauraus klimato sovietų sąjungos regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.
Ilga kelionė į nežinią
Organizuojant trėmimą buvo pasitelktos atitinkamos pajėgos – ne tik Lietuvoje jau stovėjusi vidaus kariuomenės 4-oji divizija, bet ir pritraukta papildomų pajėgų. Įtrauktas ir visas MGB, MVD darbuotojų aparatas, dalyvavo ir vietiniai vadinamieji stribai, partiniai sovietiniai įvairaus lygmens aktyvistai. Jungtinės pajėgos suiminėjo žmones, gabeno į geležinkelio stotis, grūdo į gyvulinius vagonus.
Vėliau tremtiniai buvo vežami į numatytas vietas. Kelionė trukdavo 2–4 savaites žmogaus orumą žeminančiomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis. Vežimo metu žmonės mirdavo – daugiausia kūdikiai bei seneliai. Atvežti į tremties vietą žmonės dažnai patys turėjo susirasti, kur įsikurti. Iš tremtinių liudijimų matyti, kad daugelyje vietovių jų atvykimui nebuvo pasiruošta, tad teko patiems iš lentų statytis barakus. Sibire vasara trumpesnė, o per tą laiką reikėjo dar pasiruošti ir žiemai. Žmonės labai vargo pakliuvę į svetimą kraštą, svetimą aplinką. Pokario metais lietuviams Sibiras buvo nežinomas – niekas iš tremties ten dar nebuvo grįžęs, nežinota, kaip ten yra. Tad daugelis važiavo į tikrų tikriausią nežinią. Girdėdavo, kad Sibiras baisus, bet daug kam nebuvo žinoma, kuo.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Trėmimai arba deportacijos – priverstinis gyventojų iškeldinimas iš nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas tolimuose, retai apgyvendintuose, atšiauriu klimatu pasižyminčiuose regionuose – represinė priemonė, kuri nuo 1930 m. buvo plačiai taikoma įvairioms tuometinės sovietų sąjungos gyventojų socialinėms bei etninėms grupėms. Trėmimais buvo siekiama pašalinti sovietų valdžiai priešiškai nusiteikusius asmenis, užvaldyti jų turtą, aprūpinti darbo jėga atokius SSRS regionus, pakeisti okupuotų valstybių gyventojų etninę sudėtį. 1940‒1941 m. ir 1945‒1953 m. sovietų valdžia ištrėmė apie 135,5 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Traukinio avarija
Trėmimo operacijos ,,Vesna“ metu, 1948 m. birželio 1 d., įvyko labai skaudi nelaimė: į Krasnojarsko kraštą tremtinius iš Lietuvos gabenęs ešelonas Nr. 97921 susidūrė su Baškirijos ASSR Jumatovo geležinkelio stotyje (apie 30 km nuo Baškirijos sostinės Ufos) stovėjusiu traukiniu. Per avariją 19 žmonių žuvo, 37 buvo sužeisti, 11 iš jų – sunkiai, sužeisti 5 konvojaus pareigūnai. Gali būti, kad atsakomybės vengusios ešelono vadovybės ir Baškirijos ASSR MGB pareigūnų rengtame pranešime nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažintas ir iš tiesų žmonių žuvo kur kas daugiau.
Tauragiškių kančių statistika
Dabartinio Tauragės rajono teritorijoje (priminsiu, kad 1948 m. buvo kitoks teritorinis administracinis suskirstymas – Tauragės apskritis ir valsčiai. Tauragės rajonas dabartinėse administracinėse ribose yra nuo 1962 m.) turime duomenis apie 824 sovietinės valdžios 1948 m. represuotus asmenis. 740 šių žmonių buvo ištremti, o 80 suimti ir įkalinti kalėjimuose bei priverčiamojo darbo stovyklose – lageriuose. Tai pats didžiausias per metus represuotų tauragiškių skaičius per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Keturi tauragiškiai sovietinių okupantų buvo nužudyti Lietuvoje, dar keturi mirė vežami į tremtį. Net 671 tauragiškis tais metais buvo nugabentas į Rusijos federacijos Irkutsko sritį Sibire – 661 tremtinys ir 10 kalinių. Antrąją vietą šiose kraupiose varžybose užėmė Rusijos Federacijos Tomsko sritis Sibire – ji ,,priėmė“ 73 tremtinius. Trečiojoje, ,,prizinėje“, vietoje – Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurėje esanti Komija, kurioje tais metais buvo įkalinti 36 tauragiškiai.
Po sovietų sąjungos diktatoriaus Stalino mirties pradėta leisti tremtiniams ir politiniams kaliniams vykti į tėvynę. 1948 m. į Lietuvą grįžo 610 ištremtų ar įkalintų asmenų iš dabartinio Tauragės rajono teritorijos. Tremtyje bei kalėjimuose ar lageriuose mirė 99 tauragiškiai. Į Lietuvą negrįžo 20, nežinomas 91 žmogaus likimas iš tų, kuriuos žiauri lemtis ištiko prieš 75-erius metus, 1948-aisiais.
Kviečia paminėti
Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialas gegužės 23 d. organizuoja masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą 75-ųjų metinių paminėjimą, kuris prasidės 18 val. šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Po mišių – Konstantino Glinskio teatro atliekama masinio trėmimo minėjimo programa skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. 19.30 val. – eisena į Tauragės geležinkelio stotį, kurios perone 20 val. bus uždegtos atminimo žvakutės.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Tauragėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pacientai jau pusmetį turi galimybę naudotis nemokama pavėžėjimo paslauga – 2024 m. antrąjį pusmetį Tauragėje ja pasinaudota jau 146 kartus. Ši paslauga apima tiek paciento vykimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ), tiek grįžimą namo. Registracija ir konsultacijos pacientų p
Krašto apsaugos ministerijos siūlymu nuo šių metų pradžios 17-mečių jaunuolių, kurie sulaukę pilnametystės kitąmet privalės atlikti karo prievolę, sveikata bus tikrinama elektroniniu būdu naudojantis nekarinių sveikatos priežiūros įstaigų turima ir pačių asmenų pateikta informacija apie sveikatą. Šiais pakeitimais bus mažinama
Tauragės rajone esantis Dapkiškių piliakalnis, laikomas kultūros paveldo objektu ir saugomas pagal valstybės teisės aktus, pastaruoju metu patiria rimtą žalą. Vietos gyventojai ir gamtosaugos aktyvistai pastebėjo, kad ant piliakalnio ir aplink jį nuolat važinėjama keturračiais, kas sukelia ilgalaikę žalą tiek archeologinei, tiek gamtinei apl
Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis daugelyje Lietuvos vietovių vyravo teigiama oro temperatūra, AB „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemos sezono metu vairuotojams itin svarbu neprarasti budrumo. Kaip indikuoja bendrovėje pasitelkiamos sistemos, šiąnakt Rytų Lietuvoje galimas reiškinys – lijundra. „Kelių p
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad augindami vaiką su iššūkiais tėvai susiduria kone visais vaiko raidos tarpsniais. Vos pradėjęs vaikščioti vaikas tėvams – vos pagaunamas ir vis kur nors užkliūvantis vijurkas, trejų-ketverių metų mažylis vis drąsiau ima rodyti charakterį ir bando tėvų kantrybę, o jau devynerių ar de&scaro
Įrengiant oro kondicionierių bute ar name, svarbu pasirinkti tinkamą įrenginį ir profesionalius montuotojus, kurie užtikrins kokybišką darbą. Ši paslauga apima kelis svarbius etapus: nuo pradinės konsultacijos ir tinkamo įrenginio pasirinkimo iki montavimo ir funkcionalumo patikrinimo. Kondicionieriaus įrengimas ilgai neužtrunka, dažn
Lauksargiuose, atlikus seniūnijos pastate buvusios parduotuvės patalpų remontą, įrengta jauki susitikimų ir laisvalaikio erdvė. Čia kviečiami įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonės, norintys prasmingai praleisti laiką. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurie jaučiasi socialiai atskirti ar kenčia nuo vienatvės – ši erdvė taps vieta, kurioj
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuoja gausioms šeimoms. Gausia šeima laikoma tokia šeima, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų. Didesni vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki va
Bastilijos sporto kompleksas nuo šiol dar patogesnis čia sportuojantiems tauragiškiams bei patrauklesnis čia sporto stovyklas rengiantiems, ar planuojantiems rengti, miesto svečiams. „Džiaugiamės, kad atnaujinamas Bastilijos sporto kompleksas suteikia geresnes sąlygas vykdyti neformalųjį užimtumą. Šiame sporto komplekse
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo narkotinių medžiagų tiekėjas, platintojai bei pirkėjai. Kratų metu, rastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, įranga ir priemonės joms fasuoti, grynieji pinigai, galimai gauti iš nusikalstamos veikos. Pareigūnai, turėdami išankstinės in
Sausio 18 d. policijos pareigūnai vykdydami vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę, tikrino pravažiuojančias transporto priemones. Kaip informuoja Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šilalės r., Požerės k., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „S
Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvies į miuziklo visai šeimai „Matilda pagal Roaldo Dahlio knygą premjerą. Miuziklo pastatymo kūrybinę grupę sudaro muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, režisierė Rūta Bunikytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Venskutė, choreografas Taurūnas Baužas. Dalyvauja