Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Minint didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą metines
- Raimondas MATEMAITIS
- Gegužės 17, 2023
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Ištremta apie 40 tūkst. lietuvių
Operacija „Vesna“ Lietuvoje buvo vykdoma nuo 1948 m. gegužės 22 d. nakties iki gegužės 23 d. vakaro. Per ilgus metus gyventojų sukauptas turtas buvo konfiskuojamas ir labai dažnai grobstomas partinių aktyvistų, kariškių, stribų. Nors kiekvienai šeimai oficialiai buvo leidžiama pasiimti tam tikrą kiekį maisto, drabužių bei namų apyvokos daiktų, šio leidimo nesilaikyta, kadangi neduota laiko susiruošti, o sunkvežimių priekabose trūko vietos. Ką galėjo žmonės pasiimti su savimi per tokį trumpą laiką? Juk tremiant buvo stengiamasi prikelti paryčiais, kad visa šeima būtų vietoje, niekas nebūtų pabėgęs. Ką pasiimsi tokiomis sąlygomis? Tai, kas buvo po ranka. Kai kurie įsidėjo šiltesnių drabužių ir nesuklydo, kiti – maisto. Reikėjo staigiai viską organizuoti. Juk niekas nesiruošė tokiai kelionei: čiupo, kas buvo namuose, ką sugebėjo pagriebti. Kai kurie miestų gyventojai buvo sučiupti gatvėse ir suvaryti į vagonus be jokio maisto ir šiltesnių drabužių.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Šio trėmimo metu iš Lietuvos į tolimus atšiauraus klimato sovietų sąjungos regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.
Ilga kelionė į nežinią
Organizuojant trėmimą buvo pasitelktos atitinkamos pajėgos – ne tik Lietuvoje jau stovėjusi vidaus kariuomenės 4-oji divizija, bet ir pritraukta papildomų pajėgų. Įtrauktas ir visas MGB, MVD darbuotojų aparatas, dalyvavo ir vietiniai vadinamieji stribai, partiniai sovietiniai įvairaus lygmens aktyvistai. Jungtinės pajėgos suiminėjo žmones, gabeno į geležinkelio stotis, grūdo į gyvulinius vagonus.
Vėliau tremtiniai buvo vežami į numatytas vietas. Kelionė trukdavo 2–4 savaites žmogaus orumą žeminančiomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis. Vežimo metu žmonės mirdavo – daugiausia kūdikiai bei seneliai. Atvežti į tremties vietą žmonės dažnai patys turėjo susirasti, kur įsikurti. Iš tremtinių liudijimų matyti, kad daugelyje vietovių jų atvykimui nebuvo pasiruošta, tad teko patiems iš lentų statytis barakus. Sibire vasara trumpesnė, o per tą laiką reikėjo dar pasiruošti ir žiemai. Žmonės labai vargo pakliuvę į svetimą kraštą, svetimą aplinką. Pokario metais lietuviams Sibiras buvo nežinomas – niekas iš tremties ten dar nebuvo grįžęs, nežinota, kaip ten yra. Tad daugelis važiavo į tikrų tikriausią nežinią. Girdėdavo, kad Sibiras baisus, bet daug kam nebuvo žinoma, kuo.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Trėmimai arba deportacijos – priverstinis gyventojų iškeldinimas iš nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas tolimuose, retai apgyvendintuose, atšiauriu klimatu pasižyminčiuose regionuose – represinė priemonė, kuri nuo 1930 m. buvo plačiai taikoma įvairioms tuometinės sovietų sąjungos gyventojų socialinėms bei etninėms grupėms. Trėmimais buvo siekiama pašalinti sovietų valdžiai priešiškai nusiteikusius asmenis, užvaldyti jų turtą, aprūpinti darbo jėga atokius SSRS regionus, pakeisti okupuotų valstybių gyventojų etninę sudėtį. 1940‒1941 m. ir 1945‒1953 m. sovietų valdžia ištrėmė apie 135,5 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Traukinio avarija
Trėmimo operacijos ,,Vesna“ metu, 1948 m. birželio 1 d., įvyko labai skaudi nelaimė: į Krasnojarsko kraštą tremtinius iš Lietuvos gabenęs ešelonas Nr. 97921 susidūrė su Baškirijos ASSR Jumatovo geležinkelio stotyje (apie 30 km nuo Baškirijos sostinės Ufos) stovėjusiu traukiniu. Per avariją 19 žmonių žuvo, 37 buvo sužeisti, 11 iš jų – sunkiai, sužeisti 5 konvojaus pareigūnai. Gali būti, kad atsakomybės vengusios ešelono vadovybės ir Baškirijos ASSR MGB pareigūnų rengtame pranešime nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažintas ir iš tiesų žmonių žuvo kur kas daugiau.
Tauragiškių kančių statistika
Dabartinio Tauragės rajono teritorijoje (priminsiu, kad 1948 m. buvo kitoks teritorinis administracinis suskirstymas – Tauragės apskritis ir valsčiai. Tauragės rajonas dabartinėse administracinėse ribose yra nuo 1962 m.) turime duomenis apie 824 sovietinės valdžios 1948 m. represuotus asmenis. 740 šių žmonių buvo ištremti, o 80 suimti ir įkalinti kalėjimuose bei priverčiamojo darbo stovyklose – lageriuose. Tai pats didžiausias per metus represuotų tauragiškių skaičius per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Keturi tauragiškiai sovietinių okupantų buvo nužudyti Lietuvoje, dar keturi mirė vežami į tremtį. Net 671 tauragiškis tais metais buvo nugabentas į Rusijos federacijos Irkutsko sritį Sibire – 661 tremtinys ir 10 kalinių. Antrąją vietą šiose kraupiose varžybose užėmė Rusijos Federacijos Tomsko sritis Sibire – ji ,,priėmė“ 73 tremtinius. Trečiojoje, ,,prizinėje“, vietoje – Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurėje esanti Komija, kurioje tais metais buvo įkalinti 36 tauragiškiai.
Po sovietų sąjungos diktatoriaus Stalino mirties pradėta leisti tremtiniams ir politiniams kaliniams vykti į tėvynę. 1948 m. į Lietuvą grįžo 610 ištremtų ar įkalintų asmenų iš dabartinio Tauragės rajono teritorijos. Tremtyje bei kalėjimuose ar lageriuose mirė 99 tauragiškiai. Į Lietuvą negrįžo 20, nežinomas 91 žmogaus likimas iš tų, kuriuos žiauri lemtis ištiko prieš 75-erius metus, 1948-aisiais.
Kviečia paminėti
Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialas gegužės 23 d. organizuoja masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą 75-ųjų metinių paminėjimą, kuris prasidės 18 val. šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Po mišių – Konstantino Glinskio teatro atliekama masinio trėmimo minėjimo programa skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. 19.30 val. – eisena į Tauragės geležinkelio stotį, kurios perone 20 val. bus uždegtos atminimo žvakutės.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 17 valandų
G&G Sindikatas I Didžiojo Piršto Teorija
- Prieš 18 valandų
Nacionalinis miškasodis! Švęskime atkurtos laisvės 35-metį sodindami miškus ateities
Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur o&
- Vakar
Didelės sugerties sauskelnės-kelnaitės, sergant demencija tinkamos ir dienai, ir nakčiai
Jei demencija sergantis asmuo nelaiko šlapimo, gali būti sudėtinga palaikyti higieną ir komfortą, taip pat parinkti tinkamas higienos priemones. Žmogus, kuriam dėl demencijos sutrikusi orientacija, gali nesuprasti tradicinių sauskelnių naudojimo principo ir atsisakyti jas dėvėti. Sauskelnės-kelnaitės dėvimos kaip įprasti apatiniai drabužiai,
- Vakar
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbų apžvalga
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbai vis dar neužbaigti – dėl iškilusių nenumatytų priežasčių jie buvo du kartus sustabdyti, o šiuo metu jų negalima užbaigti, nes asfaltavimo darbams reikiamas asfaltas pradedamas gaminti tik nuo balandžio mėnesio vidurio ir anksčiau nėra galimybės jo gauti. Asfaltbetonio ba
- Vakar
Atmintinė gyventojams: kaip paruošti rūsį priedangai
Kodėl tai svarbu? Gyvenamųjų namų rūsių paruošimas priedangai yra itin svarbus dėl kelių pagrindinių priežasčių: Visų pirma, tai suteikia greitą ir prieinamą apsaugą. Savivaldybės parinktų priedangų skaičius yra ribotas, o kritinėje situacijoje gali nebūti pakankamai laiko jas pasiekti. Turint iš anksto paruoštą rūsį, gyven
- Vakar
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės. Jaunimo politikos ambasadoriai – tai aktyvūs jauni žmonės, kurie savo savivaldybėse skatina bendraamžių įsitraukimą į jaunimo politiką. Jie prisideda prie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimo, domisi priimamais sprendimais, jaunimui skirtomis galimybėmis
- Vakar
Tauragės apskrities policija užkirto kelią neteisėtai tabako prekybai
Kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomas cigaretes, atliko kratą vyro, gimusio 1952 m., gyvenamosiose patalpose, esančiose Klaipėdos mieste. Kratos metu rasta ir paimta 1 964 pakelių cigarečių nepaž
- Vakar
A diviziono aštuntfinalio poros: kas labiausiai gali nustebinti ir kur mažiausiai intrigos?
Pasibaigus „Nostra.lt-RKL“ reguliariajam sezonui, keturios komandos iškeliavo ruoštis „Lyderių taurei“ ir prisijungimui ketvirtifinalio etape, o likęs aštuonetas jau šią savaitę stos į kovą savo aštuntfinalio porose Tauragės „Tauragė“ (17/13, 6 vieta) vs Prienų „Tikodenta
- Vakar
Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas – jausmų ir mokslinių įžvalgų sintezė
Kovo 25 d. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jaunos moters, gamtos fotografės ir tekstų rašytojos Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas. Knyga, parašyta atviro dienoraščio forma, atveria gilų ir jautrų pasakojimą apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimt
- Vakar
Rankininkės iškovojo kelialapį į U19 čempionato finalinį ketvertą
Tauragiškės, rankininkės įveikė Pasvalio SM ir iškovojo kelialapį į Lietuvos merginų rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą Kovo 25 d., savo aikštelėje, Inetos Laugalienės treniruojamos rankininkės iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino kelialapį į Lietuvos jaunimo rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą. Merginos
- Vakar
Mokinių kovos dėl aplinkosaugos žinių – „Mini Žalioji olimpiada“
Kovo 19 d. Tauragės bendruomenių namuose įvyko regioninis mokyklų aplinkosaugos konkursas „Mini Žalioji olimpiada“, skirtas Žemės dienai ir Tauragės rajono Garbės piliečio, aplinkosaugininko R. Barščiausko jubiliejui paminėti. Renginyje savo jėgas išbandė 14 komandų iš Tauragės miesto ir rajono mokykl
- Vakar
Ir mes galime!
Šiandien netyla diskusijos apie įtraukųjį ugdymą, jo pliusus ir minusus. Mes, Tauragės rajono „Karšuvos“ mokyklos specialieji pedagogai, daug nediskutuojame, o tiesiog dirbame, kad mūsų vaikams su skirtingais poreikiais ir galimybėmis būtų gera, – gera visomis prasmėmis: saugia aplinka, pasitikėjimu, naujais įs