Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje.
Vasario 16-oji – valstybinė šventė, išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte skelbiama, kad atkuriama Lietuvos valstybė ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą ir santvarką kurti buvo patikėta Atkuriamajam Seimui. Šį dokumentą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vasario 16-oji 1930-aisiais
Muziejuje saugoma istorinė nuotrauka, kurioje, kaip teigia Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas Darius Kiniulis, užfiksuotas 1930-ųjų Vasario 16-osios minėjimas Tauragėje, prie apskrities valdybos pastato.
– Bent jau labai tikėtina, kad tai Vasario 16-osios minėjimas. Tais metais buvo minimas ir Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejus. Todėl ant pastato iškabintas ne tik prezidento Antano Smetonos, bet ir Vytauto Didžiojo paveikslas, Vytis, trispalvės. Valdybos pastatas stovėjo toje vietoje, kur dabar yra „Ąžuoliuko“ darželis. Tame pačiame pastate buvo įsikūrusi ir policija, – teigia D. Kiniulis.
Vėliavos istorija
Muziejuje saugoma vėliava, kabojusi ant Tauragės valsčiaus pastato, stovėjusio Dariaus ir Girėno alėjoje. Matyt, kabojusi ten neilgai, nes labai geros būklės. 1944 m. spalį artėjant frontui ir rusams vejant vokiečius vėliavą valsčiaus raštininkas Vladas Konstantinavičius nuo Tauragės valsčiaus pastato nuėmė ir išvežė į Vokietiją. Vėliau gavo leidimą gyventi JAV, Čikagoje. Ten vėliava prabuvo visą okupacijos laikotarpį. Po Nepriklausomybės atkūrimo vėliava pargabenta į Tauragę ir pirmasis rajono meras Klemensas Paulius 1997 m. ją dovanojo muziejui.
Vėliava kabo tarpukario laikų spintoje – pasak D. Kiniulio, tam, kad geriau išsilaikytų audinys, jis turi būti laikomas tamsoje.
Gatvei – Vasario 16-osios vardas
Muziejuje saugomos nuotraukos, primenančios istorinį įvykį – Vasario 16-osios vardo suteikimą gatvei. Kaip pasakoja D. Kiniulis, 1989 m. vasario 15 dieną, Liepos 21-osios gatvei grąžintas Vasario 16-osios vardas, ant daugiabučio namo sienos atidengta pavadinimo lentelė. Ją atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys.
Kaip rašoma D. Kiniulio sudarytoje ir Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ išleistoje knygoje „Šimtmečio Tauragė 1918–2018“, manoma, kad 1933 m., minint 15-ąsias Nepriklausomybės metines, Tauro gatvei suteiktas Vasario 16-osios pavadinimas. 1946 m. pagal sovietinę ideologiją pakeisti dalies gatvių pavadinimai. Todėl Vasario 16-osios gatvę tiko negailestingai perkrikštyti Liepos 21-osios vardu – dienos, kai okupantų kontroliuojamas liaudies seimas, ignoruodamas valstybės konstituciją, Lietuvą paskelbė sovietine respublika. 1988 m. susikūrus Persitvarkymo Sąjūdžio Tauragės grupei, susirūpinta senųjų gatvių pavadinimų atkūrimu. Edmundas Mažrimas rašo: „Pirmas gatvės pavadinimo susigrąžinimas ir viešas Vasario 16-osios Nepriklausomybės paminėjimas sovietmečiu Tauragėje vyko 1989 m. vasario 15 d. Tauragiškiai, nešini trispalvėmis, užtvindė tada dar Liepos 21-osios gatvę. Mikrofonai stovėjo ant kino teatro „Jūra“ laiptų. Čia rinkosi rajono ir miesto vadovai, Sąjūdžio rajono tarybos aktyvistai, kalbėtojai. Pirmasis kalbėjo rajono Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Aleksas Ridulis. Jis, pakvietęs atgaivinti tautos atmintį, ragino eiti tiesos keliu, perskaitė miesto Tarybos vykdomojo komiteto sprendimą dėl Vasario 16-osios gatvės pavadinimo sugrąžinimo. Vasario 16-osios gatvės lentelę atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys. Baigiantis minėjimui susirinkusieji sugiedojo valstybinį himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.“
Įsimintina diena
Apie šį įsimintiną įvykį išsamiau yra pasakojęs kraštotyrininkas, paveldosaugininkas Edmundas Mažrimas. Pasak jo, 1988 m. pabaigoje Tauragėje įsikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė. Žmonės būrėsi, siekdami atsisakyti primestų sovietinių reliktų ir atgauti Lietuvos laisvę. Tada susirūpinta senųjų gatvių pavadinimų sugrąžinimu, tam buvo suburta visuomeninė komisija, kuri ėmėsi Tauragės gatvių pavadinimų pakeitimo. Kraštotyrininkas tikino, kad gatvių pavadinimai – jame gyvenančių žmonių veidrodis, nusakantis kultūrą, istoriją.
Pirmą kartą dar sovietinėje Tauragėje paminėtą Nepriklausomybės dieną – Vasario 16-osios 71-osios metines, pavadinimo suteikimą gatvei puikiai prisimena ir šių eilučių autorė. Po mitingo žmonės skubėjo į Tauragės kultūros namus – ten surengtas tautinis vakaras „Lietuva tebus lietuviams“. Žmonių buvo tiek, kad netilpo į salę. Kultūros namuose buvo eksponuojama tauragiškių fotografų Vytauto Butkaus ir Benjamino Pociaus fotografijų paroda „Atgimimas“, scena buvo papuošta Vyčio ženklu, ant portalų kabėjo Gedimino stulpai, visiems buvo įteiktos 1918 m. vasario 16 d. akto kopijos. Eiles apie Lietuvą skaitė Vilija Užmiškienė, Rimas Juozapavičius, aktorė Kazimiera Kymantaitė, koncertavo Tauragės kultūros namų dainų ir šokių ansamblis „Jūra“, tarptautinių konkursų laureatas, akademinio operos ir baleto teatro artistas Jonas Jocys.