Vasario 16-osios atgarsiai Tauragėje: istorinės nuotraukos ir prisiminimai
Įkelta:
2023-02-16
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

1989 m. vasario 15 diena. Liepos 21-osios gatvei grąžintas Vasario 16-osios vardas

 

,
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

Vasario 16-osios minėjimas 1930-aisiais

 

,
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

Vasario 16-osios pavadinimo lentelę atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys

,
vasario16

Darius Kiniulis prie vėliavos, kabojusios ant Tauragės valsčiaus pastato

 

A
A

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 

Vasario 16-oji – valstybinė šventė, išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte skelbiama, kad atkuriama Lietuvos valstybė ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą ir santvarką kurti buvo patikėta Atkuriamajam Seimui. Šį dokumentą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.

Vasario 16-oji 1930-aisiais

Muziejuje saugoma istorinė nuotrauka, kurioje, kaip teigia Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas Darius Kiniulis, užfiksuotas 1930-ųjų Vasario 16-osios minėjimas Tauragėje, prie apskrities valdybos pastato.

– Bent jau labai tikėtina, kad tai Vasario 16-osios minėjimas. Tais metais buvo minimas ir Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejus. Todėl ant pastato iškabintas ne tik prezidento Antano Smetonos, bet ir Vytauto Didžiojo paveikslas, Vytis, trispalvės. Valdybos pastatas stovėjo toje vietoje, kur dabar yra „Ąžuoliuko“ darželis. Tame pačiame pastate buvo įsikūrusi ir policija, – teigia D. Kiniulis.    

vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

Vėliavos istorija 

Muziejuje saugoma vėliava, kabojusi ant Tauragės valsčiaus pastato, stovėjusio Dariaus ir Girėno alėjoje. Matyt, kabojusi ten neilgai, nes labai geros būklės. 1944 m. spalį artėjant frontui ir rusams vejant vokiečius vėliavą valsčiaus raštininkas Vladas Konstantinavičius nuo Tauragės valsčiaus pastato nuėmė ir išvežė į Vokietiją. Vėliau gavo leidimą gyventi JAV, Čikagoje. Ten vėliava prabuvo visą okupacijos laikotarpį. Po Nepriklausomybės atkūrimo vėliava pargabenta į Tauragę ir pirmasis rajono meras Klemensas Paulius 1997 m. ją dovanojo muziejui.

Vėliava kabo tarpukario laikų spintoje – pasak D. Kiniulio, tam, kad geriau išsilaikytų audinys, jis turi būti laikomas tamsoje.

vasario16

Gatvei – Vasario 16-osios vardas

Muziejuje saugomos nuotraukos, primenančios istorinį įvykį – Vasario 16-osios vardo suteikimą gatvei. Kaip pasakoja D. Kiniulis, 1989 m. vasario 15 dieną, Liepos 21-osios gatvei grąžintas Vasario 16-osios vardas, ant daugiabučio namo sienos atidengta pavadinimo lentelė. Ją atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys.

Kaip rašoma D. Kiniulio sudarytoje ir Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ išleistoje knygoje „Šimtmečio Tauragė 1918–2018“, manoma, kad 1933 m., minint 15-ąsias Nepriklausomybės metines, Tauro gatvei suteiktas Vasario 16-osios pavadinimas. 1946 m. pagal sovietinę ideologiją pakeisti dalies gatvių pavadinimai. Todėl Vasario 16-osios gatvę tiko negailestingai perkrikštyti Liepos 21-osios vardu – dienos, kai okupantų kontroliuojamas liaudies seimas, ignoruodamas valstybės konstituciją, Lietuvą paskelbė sovietine respublika. 1988 m. susikūrus Persitvarkymo Sąjūdžio Tauragės grupei, susirūpinta senųjų gatvių pavadinimų atkūrimu. Edmundas Mažrimas rašo: „Pirmas gatvės pavadinimo susigrąžinimas ir viešas Vasario 16-osios Nepriklausomybės paminėjimas sovietmečiu Tauragėje vyko 1989 m. vasario 15 d. Tauragiškiai, nešini trispalvėmis, užtvindė tada dar Liepos 21-osios gatvę. Mikrofonai stovėjo ant kino teatro „Jūra“ laiptų. Čia rinkosi rajono ir miesto vadovai, Sąjūdžio rajono tarybos aktyvistai, kalbėtojai. Pirmasis kalbėjo rajono Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Aleksas Ridulis. Jis, pakvietęs atgaivinti tautos atmintį, ragino eiti tiesos keliu, perskaitė miesto Tarybos vykdomojo komiteto sprendimą dėl Vasario 16-osios gatvės pavadinimo sugrąžinimo. Vasario 16-osios gatvės lentelę atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys. Baigiantis minėjimui susirinkusieji sugiedojo valstybinį himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.“ 

vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

Įsimintina diena

Apie šį įsimintiną įvykį išsamiau yra pasakojęs kraštotyrininkas, paveldosaugininkas Edmundas Mažrimas. Pasak jo, 1988 m. pabaigoje Tauragėje įsikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė. Žmonės būrėsi, siekdami atsisakyti primestų sovietinių reliktų ir atgauti Lietuvos laisvę. Tada susirūpinta senųjų gatvių pavadinimų sugrąžinimu, tam buvo suburta visuomeninė komisija, kuri ėmėsi Tauragės gatvių pavadinimų pakeitimo. Kraštotyrininkas tikino, kad gatvių pavadinimai – jame gyvenančių žmonių veidrodis, nusakantis kultūrą, istoriją. 

Pirmą kartą dar sovietinėje Tauragėje paminėtą Nepriklausomybės dieną – Vasario 16-osios 71-osios metines, pavadinimo suteikimą gatvei puikiai prisimena ir šių eilučių autorė. Po mitingo žmonės skubėjo į Tauragės kultūros namus – ten surengtas tautinis vakaras „Lietuva tebus lietuviams“. Žmonių buvo tiek, kad netilpo į salę. Kultūros namuose buvo eksponuojama tauragiškių fotografų Vytauto Butkaus ir Benjamino Pociaus fotografijų paroda „Atgimimas“, scena buvo papuošta Vyčio ženklu, ant portalų kabėjo Gedimino stulpai, visiems buvo įteiktos 1918 m. vasario 16 d. akto kopijos. Eiles apie Lietuvą skaitė Vilija Užmiškienė, Rimas Juozapavičius, aktorė Kazimiera Kymantaitė, koncertavo Tauragės kultūros namų dainų ir šokių ansamblis „Jūra“, tarptautinių konkursų laureatas, akademinio operos ir baleto teatro artistas Jonas Jocys.

nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

1989 m. vasario 15 diena. Liepos 21-osios gatvei grąžintas Vasario 16-osios vardas

 

,
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

Vasario 16-osios minėjimas 1930-aisiais

 

,
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka

Vasario 16-osios pavadinimo lentelę atidengė 1919–1921 metų Lietuvos kariuomenės savanoris 90-metis Leopoldas Juškys

,
vasario16

Darius Kiniulis prie vėliavos, kabojusios ant Tauragės valsčiaus pastato

 

sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Sartininkų parapijos istorija: ištakos veda į jau išnykusį Margiškių kaimą
Įkelta:
prieš 1 dieną
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įamžintas dviejų Tauragės sinagogų atminimas
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Minint didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą metines
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Tauragėje kunigavęs dvasininkas – slaptų mokyklų steigėjas
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Ką byloja Leono Laurinsko-Liūto laiškai?
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Iš CŽV archyvų: Tauragė – branduolinio konflikto taikinys
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Vieno eksponato istorija: ringrafas
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka
Griūvančiame Oplankio dvare tebegyvenama
Įkelta:
2023-03-02
Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Pirmoji pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai fazė: Lietuvos laisvės armija
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Kitąmet Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai – 250
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Norkiškės dvaro istoriją mena tik likę griuvėsiai
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Fišerio koplyčia
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Griūvanti Fišerio koplyčia mena dvarininko istoriją
Įkelta:
2023-02-02
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
sebeda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Pranas Šebeda – Tauragės kraštotyros pradininkas
Įkelta:
2023-01-26
Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.
pilis sena
„Lietuva senose fotografijose“ feisbuko paskyros nuotrauka
„Tauragės archyvų paslaptys“ – apie tai, ko pamiršti negalima
Įkelta:
2023-01-19
Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Tauragės archyvų paslaptys“ tęsiame ir šiemet, toliau visuomenei pristatydami Tauragės krašto istorinius, kultūrinius, etnografinius, kultūros paveldo lobynus, saugomus Tauragės krašto muziejuje ir jo skyriaus Tremtinių ir rezistencijos muziejaus archyvuose. Istorinės, kultūrinės informacijos sklaidai ir skirtas šis projektas.
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Batakiuose pakartotas žymusis partizanų žygis
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Sungailiškiai: praeities vaizdeliai iš kraštotyros lobyno
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Mokslo aukštumų pasiekęs mūsų kraštietis iš Barsukynės kaimo
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Buvusią Skaudvilės sinagogą primins atminimo ženklas
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
nuotrauka
Netolima Viešvilė, žavinti turtinga istorija
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
baltijos kelias
Baltijos kelias – įrodymas, kad ne visi pasiduoda
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
dvaras svente
Tauragės Dvarui 600 metų: puošnios ponios, dailūs ponai, dainos, šokiai ir žaidimai
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
gelezinkelio stotis
Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.