Pirmoji pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai fazė: Lietuvos laisvės armija
Įkelta:
2023-02-23
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka

Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 

LLA įkūrimas 

Prasidėjus Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos karui sovietinius okupantus Vokietijos kariuomenei pavyko gana greitai išstumti iš Lietuvos, tačiau, nors ir buvo deklaruotas Lietuvos valstybės atstatymas, sudaryta laikinoji vyriausybė, atkurta savivalda, visuomenė greitai pamatė, kad vienus okupantus pakeitė kiti, ir greitai pradėjo kurti naujas pogrindines struktūras, kurių tikslas buvo Nepriklausomos valstybės atstatymas. Dauguma tų organizacijų buvo tarsi Nepriklausomos Lietuvos valstybėje veikusių partijų tąsa. Jos tikslų siekė neginkluoto pasipriešinimo forma, išskyrus gal krikščioniškų demokratiškų pažiūrų žmonių sukurtą Lietuvių frontą su jo karinę organizacija ,,Kęstutis“. Todėl buvusių Lietuvos kariuomenės jaunesnių karininkų 1941 m. pabaigoje įkurta Lietuvos laisvės armija (LLA) buvo visai kito tipo organizacija, besiruošianti ginkluotu būdu kovoti už Lietuvos valstybės atstatymą. LLA įkūrėjas – buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Kazys Veverskis, pasirinkęs slapyvardį Senis, turėjęs leitenanto karinį laipsnį. Jis buvo labai gabus organizatorius. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais LLA struktūros išplito visoje Lietuvoje. LLA sukūrė ginkluoto pasipriešinimo organizacinę struktūrą, parengė daug pasipriešinimo norminių aktų. Mokė savo narius partizaninio karo abėcėlės – pavyzdžiui, kaip palaikyti ryšius, kaip įrengti požemines slėptuves ir panašiai. LLA tapo Lietuvos patriotinių jėgų pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai lydere. Artėjant frontui dauguma Lietuvos antinacinių organizacijų pakriko. Jų vadovai ir nariai neorganizuotai traukėsi į Vakarus. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai LLA uždraudė savo nariams pasitraukti iš Lietuvos ir suskirstė savo organizaciją į du sektorius: veikiantįjį sektorių (VS), dar vadinamą ,,Vanagais“ ir organizacinį sektorių (OS). VS ,,Vanagai“ turėjo vykdyti aktyvius kovos veiksmus, OS – legaliai gyvenantys gyventojai, teikiantys partizanams logistines, ryšių, žvalgybos paslaugas ir kartu telkiantys rezervinius partizanus. ,,Vanagų“ vadais buvo paskirti aukščiausią karinį laipsnį turėję karininkai. LLA kaupė ginklus, spausdinimo techniką ir kitą būsimai kovai reikalingą turtą. LLA centrinis štabas leido laikraštį ,,Karžygys“, kuris vėliau buvo pavadintas ,,Laisvės karžygiu“. 1945 m. pavasarį šio laikraščio leidimas nutrūko.

LLA Tauragės apskrityje 

Vokiečių okupacijos metu Tauragės apskritis priklausė LLA Šiaulių apygardai, konspiracijos sumetimais vadintai ,,Saturno“ vardu. Šiai apygardai vadovavo leitenantas Adolfas Eidimtas-Žybartas. Tauragės apskrityje steigti LLA struktūras, vadintas „Gulbės“ vardu, sekėsi sunkiai. Buvo pakeisti keli LLA vadai. Tik 1944 m. vasarą paskyrus Tauragės apskrities Lietuvos laisvės armijos vadu buvusį Lietuvos kariuomenės kapitoną Juozą Babilių, partizaniniu slapyvardžiu Ridikas, buvo suformuotos LLA struktūros, apskrities valsčiuose sudaryti kovotojų būriai. Kęstučio Kasparo 1999 m. išleistoje knygoje ,,Lietuvos karas“ rašoma, kad Gaurėje sudarytas nepilnas būrys – iš 25 vyrų, Eržvilko – 35, Batakių du būriai – 50, Skaudvilės – 40, Kaltinėnų – 35, Šilalės du būriai – 60, Kvėdarnos nepilnas būrys – 20, Laukuvos – 50, Švėkšnos nepilnas būrys – 25, Vainuto – 30, Žygaičių nepilnas būrys – 20, Tauragės nepilnas būrys – 25 ir Tauragės miesto būrys iš 30 kovotojų. Tauragės apskrities teritorijoje buvo apie 400–450 LLA ,,Vanagų“, jie turėjo per 400 šautuvų, 18 kulkosvaidžių, iš kurių 10 buvo Batakių LLA organizacijoje, kuri turėjo ir minosvaidį.

Tauragės kraštą antrą kartą okupavus sovietams pasipriešinimas okupacijai negalėjo plačiau veikti dėl didelės sovietinės kariuomenės koncentracijos. 

1944 m. pabaigoje žuvus LLA įkūrėjui Kaziui Veverskiui-Seniui, o paskui per kelis mėnesius suėmus kitus štabo narius neliko ir nebeatsikūrė centrinė LLA vadovybė. Partizaninio pasipriešinimo pokarinei sovietinei okupacijai pirmaisiais metais partizanai daug kur (ypač Žemaitijoje) naudojo LLA sukurtą struktūrą ir statutus, nors pati Lietuvos laisvės armija ir nebeegzistavo. Kai kurie Lietuvos partizanų būriai net 1948 m. dar laikė save LLA kariais.

1945 m. pradžioje sovietinis saugumas išaiškino LLA Tauragės apskrities vadovus. Juozas Babilius-Ridikas buvo suimtas, pėsčiomis su grupe suimtųjų buvo varomas į Vilnių ir ties Kaunu, bandydamas pabėgti, buvo nužudytas. Buvo suimti ir kiti LLA veikusios Tauragės apskrityje vadovai – LLA Tauragės apskrities štabo narys Kleofas Atkočaitis, Skaudvilės valsčiaus kuopos vadas Juozas Jankauskas. LLA Tauragės apskrityje nebebuvo atkurta, nors mūsų krašto partizanai net iki 1947 m. išlaikė LLA būdingas struktūras.

1945 m. pavasarį Tauragės krašte įkurta Lydžio rinktinė, nors veikė pagal LLA principus, bet realiai tai jau buvo užsimezgusi naujo tipo pasipriešinimo okupacijai organizacija.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.