Tauragės žinios logotipas
Pirmoji pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai fazė: Lietuvos laisvės armija

Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka

Pirmoji pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai fazė: Lietuvos laisvės armija

Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais.

LLA įkūrimas

Prasidėjus Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos karui sovietinius okupantus Vokietijos kariuomenei pavyko gana greitai išstumti iš Lietuvos, tačiau, nors ir buvo deklaruotas Lietuvos valstybės atstatymas, sudaryta laikinoji vyriausybė, atkurta savivalda, visuomenė greitai pamatė, kad vienus okupantus pakeitė kiti, ir greitai pradėjo kurti naujas pogrindines struktūras, kurių tikslas buvo Nepriklausomos valstybės atstatymas. Dauguma tų organizacijų buvo tarsi Nepriklausomos Lietuvos valstybėje veikusių partijų tąsa. Jos tikslų siekė neginkluoto pasipriešinimo forma, išskyrus gal krikščioniškų demokratiškų pažiūrų žmonių sukurtą Lietuvių frontą su jo karinę organizacija ,,Kęstutis“. Todėl buvusių Lietuvos kariuomenės jaunesnių karininkų 1941 m. pabaigoje įkurta Lietuvos laisvės armija (LLA) buvo visai kito tipo organizacija, besiruošianti ginkluotu būdu kovoti už Lietuvos valstybės atstatymą. LLA įkūrėjas – buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Kazys Veverskis, pasirinkęs slapyvardį Senis, turėjęs leitenanto karinį laipsnį. Jis buvo labai gabus organizatorius. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais LLA struktūros išplito visoje Lietuvoje. LLA sukūrė ginkluoto pasipriešinimo organizacinę struktūrą, parengė daug pasipriešinimo norminių aktų. Mokė savo narius partizaninio karo abėcėlės – pavyzdžiui, kaip palaikyti ryšius, kaip įrengti požemines slėptuves ir panašiai. LLA tapo Lietuvos patriotinių jėgų pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai lydere. Artėjant frontui dauguma Lietuvos antinacinių organizacijų pakriko. Jų vadovai ir nariai neorganizuotai traukėsi į Vakarus. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai LLA uždraudė savo nariams pasitraukti iš Lietuvos ir suskirstė savo organizaciją į du sektorius: veikiantįjį sektorių (VS), dar vadinamą ,,Vanagais“ ir organizacinį sektorių (OS). VS ,,Vanagai“ turėjo vykdyti aktyvius kovos veiksmus, OS – legaliai gyvenantys gyventojai, teikiantys partizanams logistines, ryšių, žvalgybos paslaugas ir kartu telkiantys rezervinius partizanus. ,,Vanagų“ vadais buvo paskirti aukščiausią karinį laipsnį turėję karininkai. LLA kaupė ginklus, spausdinimo techniką ir kitą būsimai kovai reikalingą turtą. LLA centrinis štabas leido laikraštį ,,Karžygys“, kuris vėliau buvo pavadintas ,,Laisvės karžygiu“. 1945 m. pavasarį šio laikraščio leidimas nutrūko.

LLA Tauragės apskrityje

Vokiečių okupacijos metu Tauragės apskritis priklausė LLA Šiaulių apygardai, konspiracijos sumetimais vadintai ,,Saturno“ vardu. Šiai apygardai vadovavo leitenantas Adolfas Eidimtas-Žybartas. Tauragės apskrityje steigti LLA struktūras, vadintas „Gulbės“ vardu, sekėsi sunkiai. Buvo pakeisti keli LLA vadai. Tik 1944 m. vasarą paskyrus Tauragės apskrities Lietuvos laisvės armijos vadu buvusį Lietuvos kariuomenės kapitoną Juozą Babilių, partizaniniu slapyvardžiu Ridikas, buvo suformuotos LLA struktūros, apskrities valsčiuose sudaryti kovotojų būriai. Kęstučio Kasparo 1999 m. išleistoje knygoje ,,Lietuvos karas“ rašoma, kad Gaurėje sudarytas nepilnas būrys – iš 25 vyrų, Eržvilko – 35, Batakių du būriai – 50, Skaudvilės – 40, Kaltinėnų – 35, Šilalės du būriai – 60, Kvėdarnos nepilnas būrys – 20, Laukuvos – 50, Švėkšnos nepilnas būrys – 25, Vainuto – 30, Žygaičių nepilnas būrys – 20, Tauragės nepilnas būrys – 25 ir Tauragės miesto būrys iš 30 kovotojų. Tauragės apskrities teritorijoje buvo apie 400–450 LLA ,,Vanagų“, jie turėjo per 400 šautuvų, 18 kulkosvaidžių, iš kurių 10 buvo Batakių LLA organizacijoje, kuri turėjo ir minosvaidį.

Tauragės kraštą antrą kartą okupavus sovietams pasipriešinimas okupacijai negalėjo plačiau veikti dėl didelės sovietinės kariuomenės koncentracijos.

1944 m. pabaigoje žuvus LLA įkūrėjui Kaziui Veverskiui-Seniui, o paskui per kelis mėnesius suėmus kitus štabo narius neliko ir nebeatsikūrė centrinė LLA vadovybė. Partizaninio pasipriešinimo pokarinei sovietinei okupacijai pirmaisiais metais partizanai daug kur (ypač Žemaitijoje) naudojo LLA sukurtą struktūrą ir statutus, nors pati Lietuvos laisvės armija ir nebeegzistavo. Kai kurie Lietuvos partizanų būriai net 1948 m. dar laikė save LLA kariais.

1945 m. pradžioje sovietinis saugumas išaiškino LLA Tauragės apskrities vadovus. Juozas Babilius-Ridikas buvo suimtas, pėsčiomis su grupe suimtųjų buvo varomas į Vilnių ir ties Kaunu, bandydamas pabėgti, buvo nužudytas. Buvo suimti ir kiti LLA veikusios Tauragės apskrityje vadovai – LLA Tauragės apskrities štabo narys Kleofas Atkočaitis, Skaudvilės valsčiaus kuopos vadas Juozas Jankauskas. LLA Tauragės apskrityje nebebuvo atkurta, nors mūsų krašto partizanai net iki 1947 m. išlaikė LLA būdingas struktūras.

1945 m. pavasarį Tauragės krašte įkurta Lydžio rinktinė, nors veikė pagal LLA principus, bet realiai tai jau buvo užsimezgusi naujo tipo pasipriešinimo okupacijai organizacija.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Gruodžio 4-ają B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko Padėkos vakaras

Gruodžio 4-osios vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje tvyrojo ypatinga šventinė nuotaika. Į tradicinį Padėkos vakarą rinkosi ištikimiausi mūsų bičiuliai, rėmėjai, partneriai, draugai ir Savivaldybės atstovai – žmonės, kurie daugelį metų ne tik tiki bibliotekos svajonėmis, bet ir nuoširdžiai prisid

Ieškomas sunkiu nusikaltimu įtariamas vyras

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato,  Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai ieško Beno Mikutavičiaus (gim. 1996 m.), kuris, kaip įtariama, įvygdė diejų merginų nužudymą. Jo paieška kol kas telkiama Kauno mieste.   „...turimais pirminiais duomenimis, galime vertinti, kad t

Slaugytojai – reikšminga bendruomenės dalis

Lapkričio 28 dieną Tauragės bendruomenių namuose vyko išskirtinis renginys, skirtas slaugytojams – mokslinė-praktinė konferencija „Slaugytojas – nematomas medijoje, neįkainojamas bendruomenėje“. Pagrindinė žinutė – būtinas slaugytojų matomumo bei lyderystės stiprinimas medijoje ir bendruomenėje. Renginys subūrė

Pasaulinė dirvožemio diena. Sveikas dirvožemis – visuomenės ir ūkininkų bendras iššūkis

Gruodžio 5-ąją minima Pasaulinė dirvožemio diena. Tai proga prisiminti, kad dirvožemis, kuri mus maitina ir kuris yra pagrindinis žemės ūkio bei mūsų maisto resursas, susiduria su grėsmėmis. Nors ši problema nėra lengvai pastebima kasdienybėje, situacija blogėja: Lietuvoje dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, erozija žemės ūkio teritorijos

Seimo narys R. Žemaitaitis nuteistas dėl antisemitinių neapykantos kalbos nusikaltimų

Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 1

Koncertų turui besirengiantis Saulius Prūsaitis: nesu tautos gydytojas, bet nesu ir nuodytojas 

Koncertų turui „Einam šokt!“ besirengiantis Saulius Prūsaitis pristato net dvi naujas dainas. Abi pasirodo po ilgokos pertraukos ir stebina savo skirtumais. Pirmoji, neatsitiktinai išleidžiama gruodžio 2 d. Juk logiška, kad daina pavadinta „Antradienis“ pasirodytų būtent tą savaitės dieną. Antroji &ndash

Šimtmečių tradiciją tęsia Nerijus Alšauskas

Kalbant plačiau apie Tauragės  liaudies meistrus (tautodailininkus) medžio drožėjus, gražiai vadinamus „medinukus“, reiktų, manding, pradėti kalbą nuo Prano Šaulio (1907 - 2001) , kurio medžio darbai buvo atrinkti į Pasaulinę parodą Paryžiuje 1937 metais. Dalyvavimas tarptautinėje Paryžiaus parodoje, kur savo ekspozicijas tu

Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius: ES lėšas investuojame į švarų vandenį, nuotekas ir aplinką

Tauragės regionas – Tauragė, Jurbarkas, Šilalė ir Pagėgiai – išgyvena intensyvų pokyčių laikotarpį. Įgyvendinamos dešimtys projektų, kurie gerina žmonių gyvenimo kokybę, modernizuoja viešąsias paslaugas, stiprina socialinę apsaugą, didina regiono patrauklumą verslui ir turistams, kuria tvaresnę ir švar

Svarbūs KET pokyčiai: kitąmet šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė, pavyzdžiui paspirtukas ar dviratis yra nuomojamas, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Tokiems Susisiekimo ministerijos parengtiems Kelių eismo taisyklių pakeitimams šiandien pritarė Vyriau

Tauragės rajono savivaldybė stiprina ryšį su iš užsienio sugrįžusiais kraštiečiais

Gruodžio 1 d. Tauragėje įvyko savivaldybės mero Dovydo Kaminsko susitikimas su iš užsienio sugrįžusiais kraštiečiais. Susitikimo metu buvo kalbama apie sprendimą grįžti į gimtinę, patirtus jausmus, iššūkius įsikuriant bei žingsnius atkuriant gyvenimą Tauragėje. Sugrįžusieji pasakojo, kad juos į gimtąjį kraštą sug

Tvari mokykla 2030: dvi Tauragės švietimo įstaigos įvertintos nacionaliniu lygiu

Tauragės rajono savivaldybėje pasveikintos Tauragės „Šaltinio“ progimnazija ir Tauragės „Versmės“ gimnazija, pelniusios apdovanojimus iniciatyvoje „Tvari mokykla 2030“, skatinančioje Lietuvos mokyklas diegti tvarumo principus savo veikloje, ugdymo turinyje, aplinkose ir bendruomenėse. „Norisi pasidž