Tauragės žinios logotipas
Griūvanti Fišerio koplyčia mena dvarininko istoriją

Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka

Griūvanti Fišerio koplyčia mena dvarininko istoriją

Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.

Inicijuota įtraukti į kultūros paveldą

– Kiek pamenu, Fišerio koplyčia yra įtraukta į Tauragės strateginį planą, parengta vizualizacija, kaip galėtų atrodyti koplyčia. Vadovavomės iš Tauragės kilusio mokslininko Lino Krūgelio parengtais brėžiniais, skambinome jam, kai dar dirbau Kultūros paveldo tarnyboje. Gavome leidimą naudotis jo brėžiniais, – kalbėjo Tauragės kraštotyros draugijos pirmininkė Svetlana Jašinskienė.

Pasak jos, Kultūros paveldo tarnyboje yra tie brėžiniai, vizualizacija su visais išmatavimais ir dokumentais. Jais remiantis pateikta informacija, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

– Pagal Kultūros departamento programą pateikėme informaciją apie koplyčią kultūros paveldo objektų skaitmenizavimui, įtraukimui į sąrašą. O ją pateikti gali tiek organizacijos, tiek privatūs asmenys. Tad Kultūros paveldo tarnyba inicijavo pateikimą, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į kultūros paveldą, – teigė kraštotyros draugijos pirmininkė.

Už rajono kultūros paveldą atsakinga savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistė Danutė Naujokienė patikino, kad prašymas įtraukti Fišerio koplyčią į kultūros paveldo objektų sąrašą yra pateiktas, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta ir neturima duomenų iš Kultūros paveldo departamento.

– Fišerio koplyčia kol kas nėra kultūros paveldo objektas, bet mes vis tiek ja labai rūpinamės. Su Gaurės seniūnijos seniūnu ir komisija pavasarį buvome nuvažiavę apžiūrėti, aptvarkyti, kad būtų prieinama, lankoma, nesvarbu, kad tai dar nėra paveldo objektas. Privažiuoti prie koplyčios negalima, tačiau stengėmės, kad takas būtų švarus, nušienautas, – teikė D. Naujokienė.

Pasak jos, jau atmatuota žemė ir bus stengiamasi tvarkyti aplinką.

Būklė ir architektūrinė vertė

Kaip rašoma Kazio Marcinausko knygoje „Dviračiu po Žemaitiją“, Fišerių šeimos koplyčia pastatyta XX a. pradžioje: apie 1,2 km į vakarus nuo Gaurės miestelio centrinės dalies, 400 m į šiaurės vakarus nuo neveikiančių vokiečių evangelikų liuteronų kapinių, 1 km į rytus nuo buvusio Gaurės dvaro centro. „Koplyčia yra Gaurės miestelio pakraštyje, kairiajame Šešuvies upės krante. Ji stovi ant aukšto upelio kranto, ant nedidelės natūralaus reljefo kalvelės“. Manoma, kad šią vietą B. Fišeris pasirinko neatsitiktinai, nuo šios kalvelės puikiai atsiveria vaizdas į dešiniojo upelio kranto slėnį ir buvusį Gaurės dvarą. Aikštelė ir upės krantas apaugę krūmais ir medžiais (apie 1993 m. Gaurės apylinkės iniciatyva aikštelėje iškirsti krūmai ir keletas medžių). Fišerių šeimos koplyčia yra neoromantinio stiliaus. 50×32 m teritorija apsupta mišriais medžiais, daugiausia – brandžiomis pušimis. Koplyčios laikančioji sienų konstrukcija – mūrinė (plytos rištos cemento skiediniu), tinkuota, vieno aukšto su rūsiu, aukštis 8 m. Stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Pastato stogas neremontuojamas, nukrito didžioji dalis čerpių. Įėjimas į koplyčią – vakariniame fasade, prieš įėjimą, 6 pakopų, lenktos (pusapskritimio) formos laiptai. Šoniniuose fasaduose – po du stačiakampius langus.

Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos surinktais duomenimis, durų ir jų staktų neišliko, likę langų rėmų karkasai, į juos dėjosi du rėmai, patvirtintų, jog languose buvę vitražai (vietos gyventojai pasakoja, kad koplyčios langai buvę su vitražais). Koplyčios vidus tinkuotas, dažytas. Koplyčios durys buvo medinės, šiuo metu neišlikusios.

Rūsys ir jame įrengtos laidojimo kriptos sumūrytos iš raudonų plytų, sienos buvusios tinkuotos, jos kartu yra ir koplyčios pamatai. Išlikęs rūsio betoninis perdengimas, pietrytiniame koplyčios kampe yra anga į rūsį. „Ši anga vietos valdžios rūpesčiu keletą kartų buvo užmūryta, bet vis piktavalių žmonių buvo išlaužiama“, – rašoma Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos archyve.

Edmundo Mažrimo užrašuose rašoma, kad į šiaurę ir pietus už koplyčios perimetro dviem aukštais ilgiu išsidriekusios kriptos, vienoje ir kitoje rūsio pusėje jų yra po 6. Kriptų angos arkinės (segmentinės), viena jų buvo užmūryta, bet per Pirmąjį pasaulinį karą išplėšta. Greičiausiai šioje kriptoje ir buvo palaidoti Gaurės dvarininko B. Fišerio palaikai. Koplyčios sienose įrengtos ventiliacinės angos, kurios iš kriptų ir rūsio išeina į priekinio fasado apačią ir galinio fasado viršų (nedidelės grotuotos angos). Beveik pusė rūsio erdvės užversta statybinėmis šiukšlėmis, tarp jų yra keletas kaulų ir karsto nuolaužų (apkaustų ir furnitūros likučiai).

Koplyčios stogas dvišlaitis, gegninis, grebėstai ir gegnės medinės, dengtas čerpėmis (naujai perdengtas 1990 ir 1992 m.). Priekiniame fasade, virš frontono – kalvio darbo ornamentuotas ažūrinis kryžius. Priekiniame ir galiniame fasade – negilios nišos, jos suskaldo fasado plokštumas, suteikia joms lengvumo. Abiejų fasadų čiukuriniai frontonai profiliuoti – tai suteikia pastatui

puošnumo.

Sienos įvairiose vietose stipriai įtrūkusios, stipriai suirę stogo karnizo elementai. Nuo

atmosferos poveikio daug kur nutrupėjo tinko sluoksnis, koplyčios laiptai apardyti augančios velėnos.

Buvo religingas

Kaip skelbiama Vikipedijoje, Gaurės dvaro savininkas Boleslovas Fišeris buvo Rusijos carinės kariuomenės gydytojas, išgarsėjo padėjęs carienei sėkmingai pagimdyti kūdikį.

Fišeris daugiausia gyveno Sankt Peterburge, vėliau pirko namą Kaune, o Gaurėje – dvarą. Tuomet dvarui priklausė 1000 ha žemės. B. Fišeriui labai patikusi Gaurės apylinkių gamta, vietovaizdžiai – čia leisdavo vasaras. Dvare atostogaujant B. Fišeriui būdavo iškeliama vėliava. Tai reiškė, kad gydytojas priima vietinius gyventojus gydyti veltui.

Ant Šešuvies krante pušimis apaugusios kalvelės pastatytoje koplyčioje B. Fišeris buvo sumanęs įrengti šeimyninį mauzoliejų, nes turėjo 9 vaikus. B. Fišeris buvo religingas, siekė, kad koplyčioje būtų ir meldžiamasi. Koplyčioje buvo didžiulis kryžius su nukryžiuotojo skulptūra. Po Pirmojo pasaulinio karo kryžius perkeltas į Gaurės bažnyčią, vėliau su ja sudegė.

B. Fišeris dvarą perrašė sūnui Jonui, todėl buvo manoma, kad koplyčioje palaidotas Jonas Fišeris. B. Fišeris tragiškai žuvo Sankt Peterburge. Pašarvotas su brangiais rūbais ir aukso kardu cinkuotame karste. Karstas iki Jurbarko buvo plukdomas Nemunu, o į Gaurę vežamas arkliais ir palaidotas koplyčioje. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariai išplėšė koplyčią, sudegino dvarą. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia toliau buvo niokojama.

Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Pratęstas Nr. 11-266-K projekto įgyvendinimo planų teikimo terminas

Tauragės miesto vietos veiklos grupė informuoja, kad kvietimo „Socialinių dirbtuvių asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, įkūrimas, Nr. 11-266-K projekto įgyvendinimo planų teikimo terminas pratęstas iki 2025.04.23 d. 17 val. Visą infomaciją apie kvietimą rasite svetainėje: https://tauragesmiestovvg.lt/informacija-apie-p

Jei vykstate į komandiruotę Lietuvoje, būkite pasirengę degalų sąnaudoms

Jei vykstate į komandiruotę Lietuvoje, būkite pasirengę degalų sąnaudoms. Žinoma, verslinkai, neatsižvelgdami į parko dydį, stengiasi optimizuoti išlaidas ir maksimaliai sutaupyti įmonės biudžetą. Koks sprendimas gali būti optimalus šiuo atveju? Verta pagalvoti apie kuro kortelių įvedimą į savo verslą. Pavyzdžiui, E100 kuro kortelė le

Patvirtintos 2025 m. tiesioginių išmokų taisyklės: ūkininkų laukia naujos galimybės ir svarbūs palengvinimai

Patvirtintos 2025 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Šių taisyklių pokyčiai atveria naujų galimybių ūkininkams, yra svarbių palengvinimų. Didžiausi pasikeitimai liečia ekologines sistemas – ūkininkams nuo ši

Kurčiųjų buriavimo čempionė: „girdinčiam žmogui buriuoti kur kas paprasčiau – šūkteli ir komanda suklūsta“

Praėjusį rudenį tauragiškė Laura Jūdvytytė Pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionate iškovojo bronzos medalį. Nors čempionate varžytasi ir komandinėse rungtyse, sėkmė aplankė burlaivį valdant vienai. Ir nors, regis pripažinimas galėtų būti pakankamas atlygis už sunkų darbą, Laurai norisi daugiau: ji nori, kad daugiau jaunų, kurtumą turin

Rygoje vyko pirmasis iniciatyvos „Atvykėlių ir pabėgėlių integracijos Baltijos šalyse 2025–2026 m. akademija” mokymų etapas

Įgyvendinant projektą „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos procesų koordinavimo plėtra Lietuvos Respublikos savivaldybėse“, kurį vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su partneriais VŠĮ Diversity Development Group ir 16 Lietuvos savivaldybių, tarp kurių

Kaip profesionaliai paruošti automobilį pardavimui Lietuvoje

Naudoto automobilio pardavimas Lietuvoje gali būti sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik mechaninių žinių, bet ir strateginio požiūrio į rinkodarą. Lietuvos naudotų automobilių rinka yra viena iš aktyviausių Baltijos regione, todėl norint gauti geriausią kainą, būtina pasirūpinti ne tik transporto priemonės technine būkle, bet ir jos pa

Akademinis spaudimas: kaip nespaudžiant vaiko išsaugoti jo motyvaciją mokytis?

Šiaulietė, Lietuvos skautijos skautė Ieva pasakoja, kad paskutiniai keli metai mokykloje atneša daugiau spaudimo: kyla nerimas dėl egzaminų, karjeros pasirinkimų. Tačiau Ieva pastebi, kad ne vieną jauną žmogų mokykloje atitenkantis mokymosi krūvis ne motyvuoja, o atvirkščiai – verčia pasiduoti: „Dauguma jaunų žmonių

Vyšnios I Vandenynai

Vyšnios I Vandenynai

„Pakeliui į rojų“: Virginijos Rimkuvienės knygos pristatymas ir įkvepianti paskaita Tauragėje

Vakar Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Virginija Rimkuviene – mokytoja, žurnaliste, rašytoja, ilgamete leidinių „Ieva“, „Cosmopolitan“ ir „Moteris“ redaktore bei straipsnių autore. V. Rimkuvienė yra parašiusi keturias knygas, o naujausia i&sc

Per iniciatyvą „DUOday“ organizacijos mokosi priimti darbuotojus su negalia

Gegužės 22 dieną Lietuvoje jau šeštą kartą prasidės „DUOday“ iniciatyva. „DUOday“ – diena, kai įmonės bei organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. Šiais metais iniciatyva vyks mažiausiai 17-oje Lietuvos miestų. Per pusę šimt

Jazzu I Welcome

Jazzu I Welcome

„Eko maistas“ pradėjo ekologiško maisto tiekimą Tauragės lopšeliams-darželiams

Kovo 17 dieną Tauragėje startavo VšĮ „Eko maistas“, kuri nuo šiol užtikrins kokybišką ir ekologišką maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams. Sprendimas įkurti šią įstaigą priimtas reaguojant į vis dažnesnius nusiskundimus dėl anksčiau tiekto maisto kokybės ugdymo įstaigose. Į klausimus atsako Ta