Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
Inicijuota įtraukti į kultūros paveldą
– Kiek pamenu, Fišerio koplyčia yra įtraukta į Tauragės strateginį planą, parengta vizualizacija, kaip galėtų atrodyti koplyčia. Vadovavomės iš Tauragės kilusio mokslininko Lino Krūgelio parengtais brėžiniais, skambinome jam, kai dar dirbau Kultūros paveldo tarnyboje. Gavome leidimą naudotis jo brėžiniais, – kalbėjo Tauragės kraštotyros draugijos pirmininkė Svetlana Jašinskienė.
Pasak jos, Kultūros paveldo tarnyboje yra tie brėžiniai, vizualizacija su visais išmatavimais ir dokumentais. Jais remiantis pateikta informacija, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą.
– Pagal Kultūros departamento programą pateikėme informaciją apie koplyčią kultūros paveldo objektų skaitmenizavimui, įtraukimui į sąrašą. O ją pateikti gali tiek organizacijos, tiek privatūs asmenys. Tad Kultūros paveldo tarnyba inicijavo pateikimą, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į kultūros paveldą, – teigė kraštotyros draugijos pirmininkė.
Už rajono kultūros paveldą atsakinga savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistė Danutė Naujokienė patikino, kad prašymas įtraukti Fišerio koplyčią į kultūros paveldo objektų sąrašą yra pateiktas, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta ir neturima duomenų iš Kultūros paveldo departamento.
– Fišerio koplyčia kol kas nėra kultūros paveldo objektas, bet mes vis tiek ja labai rūpinamės. Su Gaurės seniūnijos seniūnu ir komisija pavasarį buvome nuvažiavę apžiūrėti, aptvarkyti, kad būtų prieinama, lankoma, nesvarbu, kad tai dar nėra paveldo objektas. Privažiuoti prie koplyčios negalima, tačiau stengėmės, kad takas būtų švarus, nušienautas, – teikė D. Naujokienė.
Pasak jos, jau atmatuota žemė ir bus stengiamasi tvarkyti aplinką.
Būklė ir architektūrinė vertė
Kaip rašoma Kazio Marcinausko knygoje „Dviračiu po Žemaitiją“, Fišerių šeimos koplyčia pastatyta XX a. pradžioje: apie 1,2 km į vakarus nuo Gaurės miestelio centrinės dalies, 400 m į šiaurės vakarus nuo neveikiančių vokiečių evangelikų liuteronų kapinių, 1 km į rytus nuo buvusio Gaurės dvaro centro. „Koplyčia yra Gaurės miestelio pakraštyje, kairiajame Šešuvies upės krante. Ji stovi ant aukšto upelio kranto, ant nedidelės natūralaus reljefo kalvelės“. Manoma, kad šią vietą B. Fišeris pasirinko neatsitiktinai, nuo šios kalvelės puikiai atsiveria vaizdas į dešiniojo upelio kranto slėnį ir buvusį Gaurės dvarą. Aikštelė ir upės krantas apaugę krūmais ir medžiais (apie 1993 m. Gaurės apylinkės iniciatyva aikštelėje iškirsti krūmai ir keletas medžių). Fišerių šeimos koplyčia yra neoromantinio stiliaus. 50×32 m teritorija apsupta mišriais medžiais, daugiausia – brandžiomis pušimis. Koplyčios laikančioji sienų konstrukcija – mūrinė (plytos rištos cemento skiediniu), tinkuota, vieno aukšto su rūsiu, aukštis 8 m. Stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Pastato stogas neremontuojamas, nukrito didžioji dalis čerpių. Įėjimas į koplyčią – vakariniame fasade, prieš įėjimą, 6 pakopų, lenktos (pusapskritimio) formos laiptai. Šoniniuose fasaduose – po du stačiakampius langus.
Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos surinktais duomenimis, durų ir jų staktų neišliko, likę langų rėmų karkasai, į juos dėjosi du rėmai, patvirtintų, jog languose buvę vitražai (vietos gyventojai pasakoja, kad koplyčios langai buvę su vitražais). Koplyčios vidus tinkuotas, dažytas. Koplyčios durys buvo medinės, šiuo metu neišlikusios.
Rūsys ir jame įrengtos laidojimo kriptos sumūrytos iš raudonų plytų, sienos buvusios tinkuotos, jos kartu yra ir koplyčios pamatai. Išlikęs rūsio betoninis perdengimas, pietrytiniame koplyčios kampe yra anga į rūsį. „Ši anga vietos valdžios rūpesčiu keletą kartų buvo užmūryta, bet vis piktavalių žmonių buvo išlaužiama“, – rašoma Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos archyve.
Edmundo Mažrimo užrašuose rašoma, kad į šiaurę ir pietus už koplyčios perimetro dviem aukštais ilgiu išsidriekusios kriptos, vienoje ir kitoje rūsio pusėje jų yra po 6. Kriptų angos arkinės (segmentinės), viena jų buvo užmūryta, bet per Pirmąjį pasaulinį karą išplėšta. Greičiausiai šioje kriptoje ir buvo palaidoti Gaurės dvarininko B. Fišerio palaikai. Koplyčios sienose įrengtos ventiliacinės angos, kurios iš kriptų ir rūsio išeina į priekinio fasado apačią ir galinio fasado viršų (nedidelės grotuotos angos). Beveik pusė rūsio erdvės užversta statybinėmis šiukšlėmis, tarp jų yra keletas kaulų ir karsto nuolaužų (apkaustų ir furnitūros likučiai).
Koplyčios stogas dvišlaitis, gegninis, grebėstai ir gegnės medinės, dengtas čerpėmis (naujai perdengtas 1990 ir 1992 m.). Priekiniame fasade, virš frontono – kalvio darbo ornamentuotas ažūrinis kryžius. Priekiniame ir galiniame fasade – negilios nišos, jos suskaldo fasado plokštumas, suteikia joms lengvumo. Abiejų fasadų čiukuriniai frontonai profiliuoti – tai suteikia pastatui
puošnumo.
Sienos įvairiose vietose stipriai įtrūkusios, stipriai suirę stogo karnizo elementai. Nuo
atmosferos poveikio daug kur nutrupėjo tinko sluoksnis, koplyčios laiptai apardyti augančios velėnos.
Buvo religingas
Kaip skelbiama Vikipedijoje, Gaurės dvaro savininkas Boleslovas Fišeris buvo Rusijos carinės kariuomenės gydytojas, išgarsėjo padėjęs carienei sėkmingai pagimdyti kūdikį.
Fišeris daugiausia gyveno Sankt Peterburge, vėliau pirko namą Kaune, o Gaurėje – dvarą. Tuomet dvarui priklausė 1000 ha žemės. B. Fišeriui labai patikusi Gaurės apylinkių gamta, vietovaizdžiai – čia leisdavo vasaras. Dvare atostogaujant B. Fišeriui būdavo iškeliama vėliava. Tai reiškė, kad gydytojas priima vietinius gyventojus gydyti veltui.
Ant Šešuvies krante pušimis apaugusios kalvelės pastatytoje koplyčioje B. Fišeris buvo sumanęs įrengti šeimyninį mauzoliejų, nes turėjo 9 vaikus. B. Fišeris buvo religingas, siekė, kad koplyčioje būtų ir meldžiamasi. Koplyčioje buvo didžiulis kryžius su nukryžiuotojo skulptūra. Po Pirmojo pasaulinio karo kryžius perkeltas į Gaurės bažnyčią, vėliau su ja sudegė.
B. Fišeris dvarą perrašė sūnui Jonui, todėl buvo manoma, kad koplyčioje palaidotas Jonas Fišeris. B. Fišeris tragiškai žuvo Sankt Peterburge. Pašarvotas su brangiais rūbais ir aukso kardu cinkuotame karste. Karstas iki Jurbarko buvo plukdomas Nemunu, o į Gaurę vežamas arkliais ir palaidotas koplyčioje. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariai išplėšė koplyčią, sudegino dvarą. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia toliau buvo niokojama.
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
Fišerio koplyčia
