Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
Inicijuota įtraukti į kultūros paveldą
– Kiek pamenu, Fišerio koplyčia yra įtraukta į Tauragės strateginį planą, parengta vizualizacija, kaip galėtų atrodyti koplyčia. Vadovavomės iš Tauragės kilusio mokslininko Lino Krūgelio parengtais brėžiniais, skambinome jam, kai dar dirbau Kultūros paveldo tarnyboje. Gavome leidimą naudotis jo brėžiniais, – kalbėjo Tauragės kraštotyros draugijos pirmininkė Svetlana Jašinskienė.
Pasak jos, Kultūros paveldo tarnyboje yra tie brėžiniai, vizualizacija su visais išmatavimais ir dokumentais. Jais remiantis pateikta informacija, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą.
– Pagal Kultūros departamento programą pateikėme informaciją apie koplyčią kultūros paveldo objektų skaitmenizavimui, įtraukimui į sąrašą. O ją pateikti gali tiek organizacijos, tiek privatūs asmenys. Tad Kultūros paveldo tarnyba inicijavo pateikimą, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į kultūros paveldą, – teigė kraštotyros draugijos pirmininkė.
Už rajono kultūros paveldą atsakinga savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistė Danutė Naujokienė patikino, kad prašymas įtraukti Fišerio koplyčią į kultūros paveldo objektų sąrašą yra pateiktas, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta ir neturima duomenų iš Kultūros paveldo departamento.
– Fišerio koplyčia kol kas nėra kultūros paveldo objektas, bet mes vis tiek ja labai rūpinamės. Su Gaurės seniūnijos seniūnu ir komisija pavasarį buvome nuvažiavę apžiūrėti, aptvarkyti, kad būtų prieinama, lankoma, nesvarbu, kad tai dar nėra paveldo objektas. Privažiuoti prie koplyčios negalima, tačiau stengėmės, kad takas būtų švarus, nušienautas, – teikė D. Naujokienė.
Pasak jos, jau atmatuota žemė ir bus stengiamasi tvarkyti aplinką.
Būklė ir architektūrinė vertė
Kaip rašoma Kazio Marcinausko knygoje „Dviračiu po Žemaitiją“, Fišerių šeimos koplyčia pastatyta XX a. pradžioje: apie 1,2 km į vakarus nuo Gaurės miestelio centrinės dalies, 400 m į šiaurės vakarus nuo neveikiančių vokiečių evangelikų liuteronų kapinių, 1 km į rytus nuo buvusio Gaurės dvaro centro. „Koplyčia yra Gaurės miestelio pakraštyje, kairiajame Šešuvies upės krante. Ji stovi ant aukšto upelio kranto, ant nedidelės natūralaus reljefo kalvelės“. Manoma, kad šią vietą B. Fišeris pasirinko neatsitiktinai, nuo šios kalvelės puikiai atsiveria vaizdas į dešiniojo upelio kranto slėnį ir buvusį Gaurės dvarą. Aikštelė ir upės krantas apaugę krūmais ir medžiais (apie 1993 m. Gaurės apylinkės iniciatyva aikštelėje iškirsti krūmai ir keletas medžių). Fišerių šeimos koplyčia yra neoromantinio stiliaus. 50×32 m teritorija apsupta mišriais medžiais, daugiausia – brandžiomis pušimis. Koplyčios laikančioji sienų konstrukcija – mūrinė (plytos rištos cemento skiediniu), tinkuota, vieno aukšto su rūsiu, aukštis 8 m. Stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Pastato stogas neremontuojamas, nukrito didžioji dalis čerpių. Įėjimas į koplyčią – vakariniame fasade, prieš įėjimą, 6 pakopų, lenktos (pusapskritimio) formos laiptai. Šoniniuose fasaduose – po du stačiakampius langus.
Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos surinktais duomenimis, durų ir jų staktų neišliko, likę langų rėmų karkasai, į juos dėjosi du rėmai, patvirtintų, jog languose buvę vitražai (vietos gyventojai pasakoja, kad koplyčios langai buvę su vitražais). Koplyčios vidus tinkuotas, dažytas. Koplyčios durys buvo medinės, šiuo metu neišlikusios.
Rūsys ir jame įrengtos laidojimo kriptos sumūrytos iš raudonų plytų, sienos buvusios tinkuotos, jos kartu yra ir koplyčios pamatai. Išlikęs rūsio betoninis perdengimas, pietrytiniame koplyčios kampe yra anga į rūsį. „Ši anga vietos valdžios rūpesčiu keletą kartų buvo užmūryta, bet vis piktavalių žmonių buvo išlaužiama“, – rašoma Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos archyve.
Edmundo Mažrimo užrašuose rašoma, kad į šiaurę ir pietus už koplyčios perimetro dviem aukštais ilgiu išsidriekusios kriptos, vienoje ir kitoje rūsio pusėje jų yra po 6. Kriptų angos arkinės (segmentinės), viena jų buvo užmūryta, bet per Pirmąjį pasaulinį karą išplėšta. Greičiausiai šioje kriptoje ir buvo palaidoti Gaurės dvarininko B. Fišerio palaikai. Koplyčios sienose įrengtos ventiliacinės angos, kurios iš kriptų ir rūsio išeina į priekinio fasado apačią ir galinio fasado viršų (nedidelės grotuotos angos). Beveik pusė rūsio erdvės užversta statybinėmis šiukšlėmis, tarp jų yra keletas kaulų ir karsto nuolaužų (apkaustų ir furnitūros likučiai).
Koplyčios stogas dvišlaitis, gegninis, grebėstai ir gegnės medinės, dengtas čerpėmis (naujai perdengtas 1990 ir 1992 m.). Priekiniame fasade, virš frontono – kalvio darbo ornamentuotas ažūrinis kryžius. Priekiniame ir galiniame fasade – negilios nišos, jos suskaldo fasado plokštumas, suteikia joms lengvumo. Abiejų fasadų čiukuriniai frontonai profiliuoti – tai suteikia pastatui
puošnumo.
Sienos įvairiose vietose stipriai įtrūkusios, stipriai suirę stogo karnizo elementai. Nuo
atmosferos poveikio daug kur nutrupėjo tinko sluoksnis, koplyčios laiptai apardyti augančios velėnos.
Buvo religingas
Kaip skelbiama Vikipedijoje, Gaurės dvaro savininkas Boleslovas Fišeris buvo Rusijos carinės kariuomenės gydytojas, išgarsėjo padėjęs carienei sėkmingai pagimdyti kūdikį.
Fišeris daugiausia gyveno Sankt Peterburge, vėliau pirko namą Kaune, o Gaurėje – dvarą. Tuomet dvarui priklausė 1000 ha žemės. B. Fišeriui labai patikusi Gaurės apylinkių gamta, vietovaizdžiai – čia leisdavo vasaras. Dvare atostogaujant B. Fišeriui būdavo iškeliama vėliava. Tai reiškė, kad gydytojas priima vietinius gyventojus gydyti veltui.
Ant Šešuvies krante pušimis apaugusios kalvelės pastatytoje koplyčioje B. Fišeris buvo sumanęs įrengti šeimyninį mauzoliejų, nes turėjo 9 vaikus. B. Fišeris buvo religingas, siekė, kad koplyčioje būtų ir meldžiamasi. Koplyčioje buvo didžiulis kryžius su nukryžiuotojo skulptūra. Po Pirmojo pasaulinio karo kryžius perkeltas į Gaurės bažnyčią, vėliau su ja sudegė.
B. Fišeris dvarą perrašė sūnui Jonui, todėl buvo manoma, kad koplyčioje palaidotas Jonas Fišeris. B. Fišeris tragiškai žuvo Sankt Peterburge. Pašarvotas su brangiais rūbais ir aukso kardu cinkuotame karste. Karstas iki Jurbarko buvo plukdomas Nemunu, o į Gaurę vežamas arkliais ir palaidotas koplyčioje. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariai išplėšė koplyčią, sudegino dvarą. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia toliau buvo niokojama.
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&